- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- I-2291-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00909-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. (K. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (15-01) 31-190 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Azerbaidžano Respublikos piliečiui K. M.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naują sprendimą.
Nurodė, kad, ketindamas tęsti studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete antrosios pakopos nuolatinėse studijose, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) ir dokumentus. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas jo atžvilgiu klaidingai vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, padarė neteisingą, nepagrįstą ir pagrindinėms žmogaus teisėms prieštaraujančią išvadą. Migracijos departamentas tik formaliai atsižvelgė į faktines aplinkybes, neįvertino pareiškėją charakterizuojančių savybių, tiesiog perrašė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktą išvadą, kuri, pareiškėjo nuomone, yra tendencinga ir nepagrįsta, kadangi pareiškėjas neatitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtintų Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatytų kriterijų. Vadovaudamasis minėta išvada ir neproporcingai pareiškėjo atžvilgiu taikydamas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėl pareiškėjo padarytų kelių eismo tvarkos pažeidimų, Migracijos departamentas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Visgi pareiškėjas sutinka su Policijos departamento išvadoje konstatuotais pažeidimais, tačiau gailisi ir nurodo, kad yra įsipareigojęs daugiau nedaryti jokių pažeidimų. Nors pripažįsta, kad 2015 m. buvo porą kartų nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį „Nedidelis chuliganizmas“ ir kartą pagal ATPK 181 straipsnį, tačiau savo kaltės neneigia bei mano, kad šios aplinkybės nėra pakankamos priimti sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.
Anot pareiškėjo, Sprendime klaidingai konstatuota dėl jo teistumo, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjui buvo paskirta bauda ir jo teistumo terminas tęsėsi tol, kol buvo atlikta bausmė, t. y. iki baudos sumokėjimo. Vadinasi, pareiškėjo teistumas yra išnykęs ir pagal įstatymus jis laikomas neteistu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka ir su tuo, kad Sprendimas grindžiamas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Paaiškino, kad dalies baudų negalėjo sumokėti ne dėl to, jog negerbė Lietuvos teisės, o tik dėl to, jog būdamas studentu tuo metu nedirbo ir esant galimybėms įsiskolinimus už baudas mokėjo dalimis. Įsiskolinimai buvo nuskaičiuojami nuo jo sąskaitos ją vis papildant.
Pažymėjo, kad tai, jog 2015 m. jam buvo nepakeistas leidimas laikinai gyventi dar nereiškia, kad pareiškėjui iš naujo pasikreipus su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi toks leidimas jam negalėtų būti išduotas.
Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad jo nesieja ekonominiai, socialiniai ar kiti ryšiai su Lietuvos Respublika, kadangi jis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b. l. 45–50) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei buvimo įvertinimas yra būtina leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūros dalis, todėl Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi Policijos departamento pateikta išvada. Tačiau skundžiamas Sprendimas buvo priimtas remiantis ne tik ja, bet ir kitais turimais duomenimis apie pareiškėją.
Nesutikdamas su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais dėl to, kad nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus nesudaro pagrindo teigti, kas jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, atsakovas nurodė, kad nebuvo pagrindo abejoti Policijos departamento pateiktų duomenų tikrumu, be to, pats pareiškėjas neginčija fakto, kad nurodyti pažeidimai iš tikrųjų buvo padaryti. Taip pat, priimant skundžiamą Sprendimą, buvo vadovautasi, kaip jau minėta, ne vien tik Policijos departamento išvada, bet ir buvo įvertintas pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis, mastas bei kitos reikšmingos aplinkybės, pateikta visa žinoma ir turima informacija apie pareiškėją.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus – per pastaruosius trejus metu jis buvo nubaustas už 22 pažeidimus (6 iš jų – šiurkštūs), susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, ir pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką ir viešąją tvarką. Pareiškėjas taip pat kelis kartus buvo pristatytas į policiją už viešosios tvarkos pažeidimus, nusikaltimus prieš asmenį ir turto sugadinimą ar sunaikinimą. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja pareiškėją bei rodo, kad jis nėra linkęs laikytis viešosios tvarkos, todėl jo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali ir akivaizdi, o atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi vertintinas kaip proporcinga priemonė.
Nurodė, kad vertinant skundžiamo Sprendimo proporcingumą, buvo ne tik perrašyti Policijos departamento išvadoje nurodyti pareiškėjo padaryti pažeidimai, bet, kaip jau ir minėta, buvo ir įvertintas jų pavojingumas, pobūdis mastas. Įvertinus faktines aplinkybes, buvo padarytos pagrįstos išvados, kad pareiškėjo elgesys neigiamai apibūdina jo asmenybę, jis yra socialiai žalingas, akivaizdžiai ignoruodamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Todėl vadovaujantis ne tik faktinėmis bylos aplinkybėmis, dėl kurių ginčo nėra, bet ir nuosekliai suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, darytina išvada, kad byloje surinkti duomenys apie pareiškėjo elgesį patvirtina, jog pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ir Sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, yra teisėtas ir pagrįstas.
Papildomai atsakovas pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas priimtas jau įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, kurie įtvirtino didesnę viešosios tvarkos visuomenės interesų apsaugą, mažesnį šių interesų pažeidimų toleravimo lygį. Todėl pareiškėjo patiriami nepatogumai ar neigiamos pasekmės yra mažiau svarbesni nei visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje būtų suteikta teisė gyventi tik tiems užsieniečiams, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl jo teistumo yra nepagrįsti, kadangi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas įvykdė jam skirtą bausmę. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčio nuostata, asmuo laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir 3 metus po bausmės atlikimo, jeigu jis nuteistas už apysunkį nusikaltimą.
Atsakydamas į pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo visas jam skirtas baudas, atsakovas nurodė, kad, visų pirma, nėra aišku, ar išieškojimas buvo vykdomas būtent dėl skundžiamame Sprendime nurodytų pareiškėjui paskirtų baudų. Gavus duomenis iš Policijos, kad Administracinių nusižengimų registre nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra sumokėjęs baudas, nebuvo pagrindo abejoti tokių duomenų tikrumu. Net ir nustačius, kad pareiškėjas sumokėjo visas jam skirtas baudas, atkreiptinas dėmesys, kad jos buvo sumokėtos ne geranoriškai, o pradėjus priverstinį išieškojimą, o tai tik patvirtina, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Be to, pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei buvo konstatuota ne tuo pagrindu, kad jis nemoka jam skirtų baudų, o dėl jo padarytų pažeidimų.
Atsakovas pažymėjo, kad, priimant skundžiamą Sprendimą, buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės – pareiškėjo asmenį charakterizuojantys duomenys, duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą ir pajamas ir kitas aplinkybes, todėl priešingi pareiškėjo argumentai neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad konstatuojant, jog pareiškėjas nėra susijęs ekonominiais, socialiniai ar kitais ryšiais su Lietuvos Respublika, buvo atsižvelgta į tai, kad be aplinkybės, jog pareiškėjas yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas, jis neturi jokių kitų ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime (b. l. 39–40) palaikė Migracijos departamento poziciją, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Migracijos departamentui pateiktoje 2017 m. rugpjūčio 14 d. išvadoje Nr. 5-S-7074, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos, išvada atitinka teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (15-01) 31-190 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Azerbaidžano Respublikos piliečiui K. M.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete, pateikė Valdybai 2017 m. liepos 7 d. prašymą „Išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (b. l. 52–63) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinių studijų centro 2017 m. liepos 13 d. raštą Nr. 06-1707131 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ (b. l. 66), kuriame nurodyta, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas tarpininkauja ir prašo pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus 2017 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 2305pd „Dėl priėmimo į antrosios pakopos studijas“ (b. l. 67), kuriuo pareiškėjas priimtas į antrosios pakopos studijų pirmą kursą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinių studijų centro 2017 m. liepos 13 d. pažymą Nr. 06-1707132 „Dėl studento statuso“ (b. l. 68), kurioje pažymėta, kad pareiškėjas yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinių studijų centro antrosios pakopos nuolatinių studijų I kurso studentas ir studijuos Verslo vadybos programą, studijos turėtų baigtis 2019 m. vasario 28 d. Pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius bei AB „Swedbank“ 2017 m. liepos 3 d. pareiškėjo sąskaitos išrašą (b. l. 69), iš kurios matyti, kad pareiškėjo sąskaitoje yra 3000,00 USD, Visuomenės ekologijos instituto „Ineko“ svečių namų 2017 m. liepos 3 d. sutikimą Nr. 89 (b. l. 70), kuriame nurodyta, kad Visuomenės ekologijos instituto „Ineko“ svečių namai sutinka, kad pareiškėjas gyventų ir deklaruotų savo gyvenamąją vietą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. „Ineko“ svečių namuose 801 kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kelionės draudimo liudijimą 710-791-40021 (b. l. 71), Azerbaidžano Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. liepos 1 d. pažymą No M-9498 (b. l. 72–76, vertimas į lietuvių kalbą – b. l. 77–79).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintu Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvi, tvarkos aprašo 77¹ punktu, 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (15/4-4) 10K-31841 kreipėsi į Policijos departamentą su paklausimu, ar pareiškėjas, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 5-S-7674 „Dėl K. M. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ (b. l. 86–88) pateikė išvadą (toliau – ir Išvada), kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Migracijos departamentas, išanalizavęs pareiškėjo prašymą bei pateiktus dokumentus, Policijos departamento Išvadą, turimus duomenis apie pareiškėją, konstatavo, kad pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai yra reali ir akivaizdi laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu, susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, todėl atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką – lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktais, priėmė ginčijamą Sprendimą (b. l. 90–94), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.
UTPĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas užsieniečiui, kuris priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Šiuo pagrindu leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 2 metams (UTPĮ 46 straipsnio 2 dalis).
UTPĮ 35 straipsnyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai.
Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Pirmiausia pažymėtina, kad nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr. LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A506-624/2015 ir kt.). Todėl sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, atsižvelgęs į tai, LVAT savo nuoseklioje praktikoje išaiškino, jog siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016 ir kt.).
Nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, rėmėsi Išvadoje nurodytais duomenimis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Išvadoje nurodytų aplinkybių neginčija, pripažįsta padaręs joje išdėstytus administracinius nusižengimus. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas nėra Išvados teisėtumas ir pagrįstumas, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Išvados nėra vertintini.
Įvertinus tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu aspektu ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Ginčas kilęs iš esmės dėl faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, t. y. ar pagrįstai Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Visų pirma, sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjamu aspektu, privalu įvertinti, ar Migracijos departamentas, skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, turėjo pakankamai duomenų, liudijančių, kad pareiškėjas atliko atitinkamus veiksmus, ir tai, ar įvertintų ir nustatytų veiksmų atlikimas laikytinas pakankamu pagrindu teigti, jog pareiškėjo buvimas skundžiamo Sprendimo priėmimo metu kėlė grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-886(00176), kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, išduotą nuo 2011 m. gruodžio 1 d. tuo pagrindu, kad pareiškėjas priimtas studijuoti į Vilniaus Gedimino technikos universiteto nuolatinių studijų pirmą kursą, nes jo gyvenimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Pareiškėjas minėto teismo sprendimo neskundė, jis įsiteisėjo 2016 m. sausio 5 d.
Migracijos departamentas, po daugiau nei dviejų metų gavęs naują pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir įvertinęs turimus duomenis apie pareiškėją, priėmė šioje administracinėje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriame padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Nustatyta, kad Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą įvertinęs tai, kad: pareiškėjas per pastaruosius trejus metus, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. spalio 18 d. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio „Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas“ 1 dalį, buvo nubaustas už 22 administracinius nusižengimus, iš kurių šeši – šiurkštūs (greičio viršijimas mieste 49 km/val., pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, transporto priemonės vairavimas, neturint teisės vairuoti, chuliganizmas, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas ir pasipriešinimas policijos pareigūnams), susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, ir pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką ir viešąją tvarką; 2013 m. lapkričio 30 d. jis buvo atvesdintas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskr. VPK) Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą dėl kelių asmenų sumušimo, 2015 m. sausio 29 d. pristatytas į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus pirmąjį policijos komisariatą, įtarus jį nusikalstamos veikos padarymu – išlaužė svetimo buto duris, 2015 m. kovo 12 d. pristatytas į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą už muštynes viešoje vietoje ir pasipriešinimą policijos pareigūnams.
Įvertinusi rašytinius bylos duomenis, teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas 2013 m. lapkričio 30 d. buvo atvesdintas į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą dėl kelių asmenų sumušimo turėjo būti žinoma tuo metu, kai buvo sprendžiama dėl jo turimo leidimo laikinai gyventi pakeitimo, todėl ja remtis ir vadovautis, vertinant pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, Migracijos departamentas negali. Vis dėlto, visi kiti duomenys, kuriais rėmėsi Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami. Spręsdama, ar pareiškėjo atlikti administraciniai nusižengimai yra pakankami tam, kad pareiškėjo buvimas būtų pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ne tik į Migracijos departamento įvertintą padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, mastą bei sistemiškumą (administraciniai nusižengimai buvo atliekami beveik kas mėnesį), bet ir į tai, kad pareiškėjas net ir po minėto Migracijos departamento 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, 2016 m. spalio 18 d. buvo nubaustas už dar vieną administracinį nusižengimą. Remiantis skundžiamo Sprendimo priėmimo metu turimais duomenimis, pareiškėjas charakterizuojamas, kaip linkstantis nesilaikyti (ignoruoti) šalies, kurioje gyvena, teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl yra neabejotinai realiai keliantis grėsmę viešajai tvarkai. Nustatytos faktines aplinkybės tik patvirtina, kad priešingai nei savo skunde teigia pareiškėjas, jis yra linkęs ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nėra nusiteikęs laikytis teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo konstatuotų pažeidimų padarymo momento iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi dar nepraėjo pakankamai laiko, per kurį pareiškėjas savo veiksmais būtų įrodęs, kad praeityje atlikti pažeidimai daugiau nebus daromi. Todėl darytina išvada, kad, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas rėmėsi ne tik pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų padarymo faktu, bet ir įvertino kitas reikšmingas aplinkybes – padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, mastą, pobūdį, sistemiškumą. Atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimą, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Todėl, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisinė padėtis atitinka UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tokiu atveju vien tai, kad pareiškėjas yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas, Migracijos departamentui nenustačius pareiškėjo socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o pareiškėjui taip pat nepateikus objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jį su Lietuvos Respublika sieja dar kiti socialiniai, ekonominiai ar kiti ryšiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Sprendimu pritaikyta priemonė – atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi – nėra proporcinga ir adekvati.
Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl neva neteisingo jo teistumo vertinimo neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nustatyta, kad minėta aplinkybe Migracijos departamentas nesirėmė, vertindamas pareiškėjo keliamos grėsmės realumą ir akivaizdumą.
Taip pat skundžiamu Sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu – užsienietis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (38 Eur).
Skundžiamame Sprendime, kuris buvo priimtas 2018 m. kovo 1 d., konstatuota, kad bendra pareiškėjo už administracinius nusižengimus paskirtų nesumokėtų baudų suma buvo 2 277 Eur. Tokia pati bendra pareiškėjo už administracinius nusižengimus paskirtų nesumokėtų baudų suma nurodyta ir Išvadoje, kuri buvo priimta 2017 m. rugpjūčio 14 d. Nors pareiškėjas pateikia rašytinius įrodymus (b. l. 11, 12–13, 14, 15, 16, 17–18, 19, 20), kurie neva įrodo, kad pareiškėjas yra sumokėjęs dalį jam paskirtų baudų, pastarieji vertintini kritiškai. Pirma, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina baudų apmokėjimą iki Išvados priėmimo momento, kuria rėmėsi Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą. Antra, pateikti rašytiniai įrodymai tik patvirtina, kad turėta pareiškėjo bendra nesumokėtų baudų suma, remiantis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-10932-764/2015, sumažėjo lyginant ją su šioje administracinėje byloje skundžiamame Sprendime nurodyta bendra nesumokėtų baudų suma. Vadinasi, pareiškėjas iš tikrųjų nepateikė jokių aktualių duomenų, kurie patvirtintų, kad Sprendime nurodyta bendra pareiškėjo už administracinius pažeidimus paskirtų nesumokėtų baudų suma būtų neteisinga arba kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo nesumokėta paskirtų nesumokėtų baudų suma būtų buvusi mažesnė nei vienas bazinės socialinės išmokos dydis. Todėl nėra pagrindo sutikti su jo argumentu, kad jo atžvilgiu netaikytinas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punktas, kuris yra savarankiškas pagrindas pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. M. (K. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.