Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NT administratorė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-552-475/2023, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NT administratorė“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Epodanga“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus (ribas).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Epodanga“ (rangovė) ir atsakovė UAB „NT administratorė“ (užsakovė) 2021 m. gegužės 11 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. EPO 04, pagal kurią rangovė įsipareigojo įrengti poliuretaninę grindų dangą, atsparią UV spinduliams „MAPEFLOOR COMFORT SYSTEM AR (Mapefloor PU 460 N)“, statybos darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Rangovė šiuos darbus įsipareigojo atlikti savo rizika, medžiagomis, jėgomis ir darbo priemonėmis bei perduoti užsakovei pagal atliktų darbų aktus (Sutarties 2.1 p.).

15. Sutarties 3.1 p. šalys susitarė, kad bendra sutarties kaina apskaičiuojama pagal atliktų darbų faktą – kvadratinius metrus – šiuo atveju 38 Eur/m² įrengtos grindų dangos be PVM, preliminarus įrengiamų grindų plotas – 433,66 m². Užsakovė įsipareigojo per 5 kalendorines dienas sumokėti rangovei 2 000 Eur avansą (Sutarties 3.2 p.), o už atliktus darbus atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos (Sutarties 3.5 p.). Rangovė įsipareigojo grindų dangos įrengimo darbus pradėti 2021 m. birželio 1 d. ir užbaigti iki 2021 m. birželio 15 d. (Sutarties 6.1 p.).

16. UAB „Epodanga“ (rangovė) ir UAB „NT administratoriai“ (užsakovė) 2021 m. birželio 15 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad rangovė įrengė poliuretaninę grindų, kurių plotas 433,66 m², dangą, atsparią UV spinduliams „MAPEFLOOR COMFORT SYSTEM AR (Mapefloor PU 460 N), vieno kvadratinio metro įrengimo kaina – 38 Eur be PVM, darbų kaina 16 479,08 Eur be PVM. Užsakovė patvirtino, kad pretenzijų rangovei dėl atlikto darbo kokybės neturi (akto 2 punktas).

17. Tą pačią dieną (2021 m. birželio 15 d.) rangovė pateikė užsakovei PVM sąskaitą faktūrą EPO Nr. 113, kurioje nurodyta, kad už atliktus pagal Sutartį poliuretaninės grindų dangos įrengimo darbus užsakovė turi sumokėti 14 479,08 Eur, apmokėjimo terminas – 2021 m. birželio 30 d.

18. Atsakovė sąskaitą priėmė, tačiau nustatytu terminu jos neapmokėjo ir tik 2021 m. spalio 12 d., po rangovės raginimų, sumokėjo dalį, t. y. 1 500 Eur skolos.

19. 2021 m. gruodžio 16 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-12/01 likusį reikalavimą į 12 979,08 Eur skolą trečiasis asmuo UAB „Epodanga“ (pradinis kreditorius) perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ (naujasis kreditorius). Ieškovė 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą ir priminė jai apie neįvykdytą prievolę. Atsakovė 2022 m. sausio 14 d. sumokėjo ieškovei 2 000 Eur.

20. Skolininkė 2022 m. vasario 11 d. pareiškė pradinei kreditorei pretenziją, prašydama neatlygintinai pašalinti atliktų darbų trūkumus, t. y. tinkamai sumontuoti dangtelius kištukiniams lizdams (rozetėms) darbų objekte (duomenys neskelbtini).

23. Taigi, byloje kilo ginčas dėl skolininko teisės sustabdyti kreditoriui pagal rangos sutartį priklausančių pinigų mokėjimą ir kitų skolininko gynimosi nuo pareikšto reikalavimo būdų. Apeliantė apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad trečiajam asmeniui nepašalinus nustatytų jos atliktų darbų defektų, apeliantė neturi pareigos vykdyti savo priešpriešinės prievolės ieškovei ir atsiskaityti už atliktus darbus.

Dėl priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo

24. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Tai reiškia, kad vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas – rangovas turi pareigą tinkamai ir laiku atlikti darbus bei juos perduoti užsakovui, o užsakovas patikrinti atliktus darbus, jų kokybę ir juos priimti bei apmokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnis).

25. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose.

26. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą.

27. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė. Be to, sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuoja ir CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

28. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Sutarties šalių prievolė yra dvišalė – skolininkas (užsakovas) ir kreditorius (rangovas) turi priešpriešinių reikalavimų; skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima būtų pateisinti, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamos bylos atveju nėra kitų dviejų būtinų sąlygų atsakovės prievolės įvykdymo sustabdymui, t. y. užsakovės veiksmų adekvatumo rangovės neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; taip pat sąžiningų ir protingų veiksmų visiškam prievolės sustabdymui.

29. Pareiga atsiskaityti pagal Sutartį, taip pat pagal 2021 m. birželio 15 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą EPO Nr. 113 ir sumokėti rangovei už darbus 14 479,08 Eur užsakovei atsirado 2021 m. birželio 30 d. (šios nutarties 15-17 punktai), tačiau atsakovė šios pareigos įvykdymą nesąžiningai vilkino, skolą mokėjo dalimis ir pavėluotai (2021 m. spalio 12 d. ir 2022 m. sausio 14 d. mokėjimais sumokėdama 3500 Eur), visos skolos nesumokėjo ir galiausiai tik 2022 m. vasario 11 d. pareiškė rangovei pretenziją dėl darbų trūkumų (nesumontuotų dangtelių ant elektros lizdų). Paminėtam kontekste pastebėtina, kad pagal Sutarties 5.2 punktą rangovė įsipareigojo atlikti sekančius smėlbetonio grindų paruošimo darbus: 1) nušlifuoti grindis deimantiniu disku, naudojant dulkių surinkimo siurblį; 2) užsandarinti t-rinių siūles bei kitus įtrūkimus epoksidiniais glaistais; 3) priglaistyti ir išlyginti grindų plotų įdubimus, privesti iki esamų suformuotų kietų paviršių (pvz.: keraminių plytelių wc ir laiptinės zonose, kojų valymo šepečio perimetrinio kampuočio ir kt.); 4) paruošti smėlbetonio grindų paviršių gruntavimui 2 (du) kartus. Grunto markė Primer SN - epoksidinis gruntas (2 komp.); 5) išlieti poliuretaninės dangos masę MAPET Comfort Mapefloor PU 460 N - poliuretaninė, elastinga danga (2-jų komp.), atsparią UV spinduliams, RAL 7047,2 mm storio dangos; 6) padegti pirmąjį sluoksnį MAPEI sistemos pigmentinio laku pagal RAL 7047, atsparų UV spinduliams, ir padengti Mapefloor finish 58W markės laku pagal RAL - apsauginis, pigmentuotas poliuretaninis padengimas vandens pagrindu (2 komp.); 7) padengti antrąjį lako sluoksnį, atsparų braižymui ir mechaniniam poveikiui, lako markė Mapefloor finish 54 W/S — poliuretaninis apsauginis sluoksnis (2 komp.) 8) atlikti T-rinių siūlių griovelių išpjovimą ir užsandarinimą (pagal poreikį, jeigu atsiras įtrūkimai grindų dangoje po šildymo sezono 2 metų laikotarpyje). Taigi, elektros lizdų montavimo darbai į Sutarties 5.2 punkte nurodytus darbus nepateko. Kita vertus, jeigu Sutarties šalys dėl tokių darbų ir buvo sutarusios arba tokie darbai buvo privalomi pagal technologinius reikalavimus, skolininkės nurodytas darbų trūkumas, atsižvelgiant į su atsiliepimu į ieškinį pateikta fotonuotrauka ir Sutarties 5.2 punkte rangovės atliktais bei užsakovės priimtais darbais, yra akivaizdžiai mažareikšmis.

30. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal CPK 178 straipsnyje nustatytą bendrąją įrodinėjimo pareigos (naštos) paskirstymo taisyklę, įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011, 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigos arba ją įvykdžius netinkamai, šaliai gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

31. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei be pastabų priėmus trečiojo asmens atliktus darbus, būtent jai teko pareiga įrodyti paslėptų defektų faktą, jų dydį ir kitas su tuo susijusias reikšmingas aplinkybes (pvz., kad darbai, kurie nurodyti kaip trūkumas, pateko į Sutarties ar kitų normatyvinių aktų apimtį; kokios būtų prašomų atlyginti trūkumų šalinimo išlaidos; kokie galimi nuostoliai ir pan.). Tačiau šių aplinkybių apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo, formaliai savo procesiniuose dokumentuose nurodydama, kad darbų defektai buvo paslėpti, o trečiajam asmeniui neatsakius į skolininkės 2022 m. vasario 11 d. pretenziją ir neištaisius trūkumų, atsakovei neatsirado pareiga atsiskaityti už atliktus darbus. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą ir atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus ir neįrodytus.

Dėl užsakovo teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje

32. Pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis), tačiau, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo ar sutarties nustatyta tvarka (jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita), reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Taigi užsakovas privalo priimti rangos sutarties darbus ir už juos sumokėti, tačiau, nustatęs atliktų darbų trūkumus, turi teisę pasirinkti sutartyje ar įstatyme nustatytus jų pašalinimo būdus.

33. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

34. Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus (prieštaravimus), gali visiškai arba iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat pareikšti priešieškinį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atvejų, esant materialiesiems teisiniams santykiams, asmenis sieja abišalės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009). Tiek priešieškinis (CPK 143 straipsnis), tiek atsiliepimas į ieškinį (CPK 142 straipsnis), tiek atsakovo prieštaravimai (CPK 430 straipsnis) yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį (prieštaravimuose), tačiau, jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti nuostolius ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį.

35. Nagrinėjamu atveju atsakovė nuo ieškovės pareikšto reikalavimo sumokėti Sutartyje nustatytą atlyginimą gynėsi ne tik teise vienašališkai sustabdyti priešpriešinės prievolės vykdymą, bet ir teise reikalauti neatlygintinai pašalinti atliktų darbų trūkumus (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Taigi, reikalavimas įpareigoti rangovę pašalinti trūkumus yra savarankiškas materialinis reikalavimas, todėl turėjo būti suformuluotas ne atsiliepimo (atsikirtimo) į ieškinį forma, bet pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant byloje priešieškinį. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokio reikalavimo atsakovė byloje nepareiškė.

37. Kita vertus, kaip nurodyta šios nutarties 16, 17, 31 punktuose, apeliantė 2021 m. birželio 15 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu rangovės atliktus darbus priėmė be pastabų, įsipareigojo už juos apmokėti iki 2021 m. birželio 30 d., leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė nei paslėptų defektų fakto, nei jų dydžio, todėl neatsirado pagrindas ginti atsakovės teises kitais CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, tame tarpe ir sumažinti ieškovės prašomą priteisti skolą. Priešingai, jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginti atsakovės teises jos nurodytu būdu nebuvo pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės nurodytų ir šioje nutartyje aptartų užsakovo teisių gynimosi būdų, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą. Panaikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neparašė ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.