- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-1462-112/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07127-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- J. M.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė ir pranešėja Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Aušra Maškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. (A. T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. T. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas A. T. yra jos sūnaus K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui 600 Lt dydžio periodines išmokas nuo ieškinio padavimo teismui dienos ir 11 845,16 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-10-08 iki 2011-06-01. Nurodė, kad su atsakovu bendravo trumpą laiką, šeimos nesukūrė, bendro gyvenimo nevedė. Informavo atsakovą apie vaiko gimimą, tačiau jis vaiku nesidomėjo, nebendravo ir išlaikymo jam neteikė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovą A. T. pripažino K. M. tėvu, nes tai patvirtino atlikta ekspertizė, šalys neprieštaravo. Iš atsakovo A. T. sūnaus išlaikymui priteisė po 400 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės. Teismas nurodė, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, vaikas turi sveikatos problemų, o atsakovas nepateikė duomenų, kad negali dirbti ir gauti pajamų vaikui išlaikyti. Kadangi atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo pat gimimo, teismas iš atsakovo priteisė 8333,33 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Šalies argumentai
Atsakovas A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo ir sumažinti priteistą 400 Lt dydžio išlaikymą iki 1 MGL dydžio kas mėnesį, o prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo visiškai atmesti. Nurodo, kad su ieškove niekada rimtai nebendravo, šeimos kurti nesiekė. Ieškovė sūnaus susilaukė jam apie tai nieko nežinant ir su ieškove jau nebebendraujant, todėl ji, taip nusprendusi, turi prisiimti ir didesnę dalį atsakomybės. Kadangi apie vaiko gimimą ir tėvystę nieko nežinojo iki ieškinio pareiškimo, be to, nesiekia ir tolesnio bendravimo, todėl mano, kad prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas. Nurodo, kad jo turtinė padėtis labai bloga, turi rimtų sveikatos problemų, todėl negali vaikui teikti priteisto išlaikymo dydžio.
Atsiliepimas
Ieškovė J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad apie vaiko gimimą atsakovas buvo informuotas, tai patvirtina ir pridedamas šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Ieškovės nuomone, atsakovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl negalėtų teikti vaikui būtino išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atliktos DNR (genominės) ekspertizės išvadomis, nustatė, kad atsakovas A. T. yra ieškovės sūnaus K. M., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Atsakovas dėl tėvystės neprieštaravo.
Dėl išlaikymo dydžio
Priteisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiam vaikui apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis vaikui turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu jau yra 850 Lt, proporcingai teikiamu abiejų tėvų. Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra vienoda, gali būti nevienodos tik turtinės galimybės išlaikyti vaikus (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.).
Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis vaikas yra 3 metų amžiaus, dėl sveikatos būklės darželio negali lankyti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje išdėstytas aplinkybes, lemiančias vaiko poreikius bei būtiną išlaikymo jam dydį. Iš medicininių dokumentų išrašų bei ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, kad šalių sūnui Kajui yra diagnozuota stipri odos alergija, todėl nuolatinei odos priežiūrai būtina pirkti specialų, alergijos nekeliantį maistą, higienos priemones, kurios yra brangios. Teismas nustatė, kad specifinių poreikių turinčio šalių vaiko išlaikymo vidutinės išlaidos sudaro apie 1089 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad augant vaikui, jo poreikiai maistui, aprangai, laisvalaikiui tik auga, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto prašomas priteisti 125 Lt išlaikymo dydis nepatenkintų net minimalių vaiko poreikių, o visa išlaikymo našta būtų perkelta ieškovei. Kolegija pripažįsta, kad ir taip tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir didesnė kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Išlaikymas reikalingas išimtinai vaiko interesams ir jo turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti – vaiko kokybiškam maitinimui, aprangai, mokymuisi, ugdymui, sveikatos palaikymui, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimui, laisvalaikio ir poilsio organizavimui, kitų vaiko interesų finansavimui, todėl išlaikymas visiškai nepriklauso nuo vaiko tėvų tarpusavio santykių bei ketinimų vienas kito atžvilgiu. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovė, nusprendusi susilaukti vaiko, pati turi jį ir išlaikyti. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo aukščiau išdėstytas aplinkybes, vaiko poreikius, kurie yra prioritetiniai, ir pagrįstai nusprendė dėl priteisto išlaikymo dydžio.
Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2012-03-01 dirba, jos atlyginimas neatskaičius mokesčių – 2000 Lt. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, taip pat įsipareigojimų bankui, kurie per mėnesį sudaro apie 1500 Lt. Atsakovas turto neturi, pirmosios instancijos teismo nustatytais duomenimis 2012 metais visas atsakovo gautas darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2012-01-26 iki 2012-02-29 sudaro 69,86 Lt. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas siekia susirasti geriau apmokamą darbą ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių atsakovas negali apskritai dirbti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti jo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kito iš tėvų sąskaita, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, gauti bent minimalias mėnesines pajamas ir teikti priteistą išlaikymą vaikui (LR CK 3.192, 3.198 str.).
Pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 str. 1 d.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti (CK 3.200 str.). Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo (nebevykdo) savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo išlaikymo jam neteikė, abejojo tėvyste, nes šalys, kaip abi pripažįsta, rimtų santykių nepalaikė, šeimos kurti neketino. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat elgėsi pasyviai, dėl išlaikymo vaikui priteisimo kreipėsi tik po trijų metų, iki vaikui sukako dveji metai gavo socialinę motinystės pašalpą ir šių pajamų jai pakako. Remiantis šiais argumentais, galima daryti išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimas vaikui atsirado dėl abiejų tėvų neveikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jo pajamos šiuo metu yra gerokai mažesnės nei minimalios, todėl priteista didelė išlaikymo įsiskolinimo suma gali dar labiau pabloginti atsakovo padėtį, apriboti jo galimybes ateityje teikti sūnui reikiamo dydžio išlaikymą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad atsakovas jau ilgą laiką gauna žymiai mažesnes pajamas nei minimalios, ir nežinodama jo galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, t. y. bent jau už minimalų mėnesinį atlyginimą, mano, kad 8333,33 Lt priteista išlaikymo įsiskolinimo suma nebūtų proporcinga jo turtinei padėčiai. Kadangi išlaikymas ir jo įsiskolinimas yra priteisiamas išimtinai vaikui, todėl siekiant nepažeisti vaiko turtinių bei dvasinių poreikių tenkinimo nuo pat gimimo, o taip pat jo interesų ir ateityje gauti reikiamo dydžio išlaikymą, iš atsakovo priteista išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina iki 5000 Lt.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė išlaikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Keistina tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo – priteista išlaikymo skola sumažintina iki 5000 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti.
2012 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo A. T. priteistą 8333,33 Lt dydžio išlaikymo skolą nepilnamečiui vaikui K. M. sumažinti iki 5000 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.