- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-236-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13902-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei L. B. dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. D. ieškinyje teismo prašė nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės naudojimosi tvarką, jam paskiriant naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-14 ir 1-15, atsakovei L. B. paskiriant naudotis palėpės patalpa, pažymėta indeksu 1-16 ir patalpa be indekso, esančia tarp patalpų, pažymėtų indeksais 1-13 ir 1-12, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė atsakovei pagal UAB „Neldus“ palėpės planą paskirti naudotis patalpomis 1-16 ir 1-17. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė L. B. įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais iš K. D., o ieškovui jo tėvas V. D. padovanojo ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu tarp K. D. ir V. D. buvo nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimu, tačiau naudojimosi palėpe tvarka nenustatyta.
2. Atsakovė L. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka yra nepagrįsta ir ribojanti atsakovės, kaip savininkės, teises, kadangi ieškovas priskyrė sau geresnes palėpės patalpas, t. y. abi palėpės patalpas, kurių aukštis yra apie 2,35 m, kai atsakovei siūlomų patalpų aukštis nesiekia net 1,60 m. Dėl žemų lubų ir šlaito atsakovei priskirtos patalpos yra bevertės, kadangi dėl savo konstrukcinių ypatumų neatlieka jokių funkcijų ir niekaip negali būti panaudojamos. Be to, ieškovui prašomos priskirti patalpos turi įrengtus įėjimus, o atsakovei siūlomos priskirti patalpos izoliuotos ir jokių įėjimų neturi, todėl atsakovė, gavusi tokias patalpas, turėtų savo asmeninėmis lėšomis įrengti duris. Ieškovui priskyrus palėpės patalpas 1-14 ir 1-15, jis į jas pateks per atsakovės naudojamas patalpas 1-8, jos taps bendro naudojimo patalpomis, nors Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 17 d. sprendimu nustatė naudojimosi tvarką, pagal kurią patalpa 1-8 priskirta atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo D. D. 10,89 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad ieškovui D. D. ir atsakovei L. B. priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-751-435/2008 nustatė naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, tačiau nenustatė naudojimosi tvarkos neįregistruotos palėpės patalpomis. UAB „Geometra“ 2015 m. sausio 23 d. patalpų plane, įregistruotame Nekilnojamojo turto registre, nurodytos pastogės patalpos pažymėtos indeksais 1-8 (4,53 kv. m), 1-9 (1,49 kv. m), 1-10 (10,26 kv. m), 1-11 (1,18 kv. m), 1-12 (6,03 kv. m), 1-13 (12,86 kv. m). UAB „Neldus“ 2016 m. balandžio 19 d. palėpės patalpų plane nurodytos patalpos pažymėtos indeksais 1-8 (4,53 kv. m), 1-9 (1,49 kv. m), 1-10 (10,26 kv. m), 1-11 (3,97 kv. m), 1-12 (6,03 kv. m), 1-13 (12,86 kv. m), 1-14 (7,18 kv. m), 1-15 (7,09 kv. m), 1-16 (7,04 kv. m), 1-17 (3,39 kv. m), tačiau šis planas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.
5. Teismas pažymėjo, kad, nors kompetentinga valstybės institucija nėra konstatavusi savavališkos palėpės patalpų statybos fakto, taip pat nenustatyta, jog šios patalpos įrengtos pažeidžiant statinio projekto sprendinius (projektinė dokumentacija nėra pateikta ir (ar) išlikusi), tačiau patalpos (jų statyba) 1-14 (7,18 kv. m), 1-15 (7,09 kv. m), 1-16 (7,04 kv. m), 1-17 (3,39 kv. m) teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisintos ir įregistruotos. Įgyvendinant nuosavybės (taip pat ir naudojimosi daiktu) teisę negali būti pažeidžiami įstatymų reikalavimai. Teismas 2018 m. gegužės 23 d. atidėjo teismo posėdį, suteikdamas ieškovui galimybę įregistruoti ginčo palėpės patalpas Nekilnojamojo turto registre, tačiau patalpos įregistruotos nebuvo. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad, neįregistravus palėpės patalpų Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis tvarkos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas D. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-751-435/2008 nustatė naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, tačiau nenustatė naudojimosi tvarkos neįregistruotos palėpės patalpomis. Tačiau naudojimosi tvarka palėpės patalpomis nebuvo nustatyta ne todėl, kad jos neregistruotos, o todėl, kad nebuvo tokio ieškinio reikalavimo. Priešingu atveju bylą pagal ieškovo ieškinį dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo teismas privalėjo nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
1.2. Teismas konstatavo, kad „patalpos (jų statyba) 1-14 (7,18 kv. m), 1-15 (7,09 kv. m), 1-16 (7,04 kv. m), 1-17 (3,39 kv. m) teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisintos ir įregistruotos. Įgyvendinant nuosavybės (taip pat ir naudojimosi daiktu) teisę negali būti pažeidžiami įstatymų reikalavimai“. Tačiau šiuo atveju gyvenamasis namas, kuriame yra palėpės (mansardos) patalpos, buvo inventorizuotas ir įregistruotas dar Inventorizavimo biure. Todėl teigti, kad statyba neregistruota ir neįteisinta nėra jokio pagrindo. Be to, teismas nenurodė, kokio įstatymo ir kokie reikalavimai yra pažeidžiami įgyvendinant nuosavybės (taip pat ir naudojimosi daiktu) teisę.
1.3. CK 4.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi įstatymų leidėjas nenustatė, kad nekilnojamojo daikto konkrečios dalys privalo būti identifikuotos ir įregistruotos registre. Galima nusistatyti naudojimosi tvarką ne tik neregistruoto, bet netgi nepastatyto, būsimo nekilnojamojo daikto dalimis ir tai neprieštarauja CK 4.81 straipsnio 1 dalies normai.
1.4. Teismas, netenkindamas ieškinio, pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalies normą, kurioje numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
1.5. Teismas, netenkindamas ieškinio, pažeidė CPK 2 straipsnyje numatytus civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.
1.6. Teismas, netaikydamas materialinės teisės normos, įtvirtintos CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, pažeidė vieną pagrindinių civilinio proceso principų, nustatytų CPK 5 straipsnyje, bei konstitucines ieškovo teises, įtvirtintas Konstitucijos 23, 30, 109 straipsniuose. Ieškovo teisės liko neapgintos, ginčas neišspręstas ir konkrečiu atveju tektų užvesti naujas bylas.
1.7. Teismas sprendime nurodė, kad 2018 m. gegužės 23 d. atidėjo teismo posėdį, suteikdamas ieškovui galimybę įregistruoti ginčo palėpės patalpas, tačiau nutylėjo tą aplinkybę, kad bendraturtė nedavė sutikimo įregistruoti palėpės patalpas nekilnojamojo turto registre ir ieškovas prašė teismo leidimo įregistruoti palėpės patalpas įrodymų užtikrinimui. Teismas leidimo nedavė, o sprendime konstatavo, kad palėpės patalpos neregistruotos. Be to, pagal CPK 223 straipsnio 1 dalį nutartis įrodymų užtikrinimo klausimu turi būti priimta ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo pateikimo teismui dienos. Prašymas buvo pateiktas teismui 2018 m. liepos 11 d., o teismas nutartį atsisakyti priimti prašymą priėmė tik 2018 m. rugpjūčio 23 d.
1.8. Teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas, jame nenurodytas joks įstatymas, kuriuo vadovavosi teismas atmesdamas ieškinį.
Atsiliepimas
7. Atsakovė L. B. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovo siūloma naudojimosi palėpe tvarka nėra racionali, teisinga ir patogi atsakovės atžvilgiu.
2.2. Ieškovui buvo suteikta galimybė įregistruoti ginčo palėpės patalpas Nekilnojamojo turto registre, tačiau ieškovas per nustatyta teismo terminą to nepadarė, todėl nėra galimybės nustatyti naudojimosi bendrosios nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis tvarką.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad galima nustatyti naudojimosi tvarką neregistruoto nekilnojamojo daikto dalimis. Nesant nekilnojamojo daikto kaip nekilnojamojo turto objekto, ar jo dalies, tokios galimybės nėra. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Šiuo atveju palėpė nėra atskiras Nekilnojamojo turto objektas ar jo dalis, todėl nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos.
Atsiliepimas
2.4. Ieškovas jau 2016 metais, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1988-775/2016, aiškiai žinojo ir suprato, kokių veiksmų turi imtis siekiant įregistruoti palėpę kaip nekilnojamojo turto objektą (VĮ Registrų centras, pateikdamas teismui atsiliepimą nurodė visas sąlygas, kurios turi būti išpildytos), tačiau jokių konkrečių veiksmų, kurie atitiktų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė.
2.5. Atsakovė yra parengusi rekonstrukcijos projektą, pagal kurį būtų sujungtos gyvenamosios patalpos su palėpės patalpomis, pakeistas stogas ir visa tai padaryta atsakovės lėšomis visų namo gyventojų naudai, tačiau ieškovas piktybiškai stabdo namo rekonstrukciją ir palėpės patalpų įteisinimą, o ieškiniu reikalauja sau priskirti didesnes ir geresnes palėpės patalpas, atsakovei palikdamas menkavertes palėpės dalis. Ieškovas ieškinio reikalavimais pažeidžia lygiavertį padalijimą ir grubiai pažeidžia atsakovės interesus.
2.6. Skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nedavė ieškovui leidimo įregistruoti palėpės patalpas, kaip įrodymų užtikrinimo, yra visiškai nepagrįstas. Prašymas įregistruoti palėpę niekaip nėra siejamas su įrodymų užtikrinimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Ginčas byloje kilo dėl galimybės nustatyti bendraturčių naudojimosi tvarką pastogės (palėpės) patalpomis, kurios įstatymų nustatyta tvarka nėra įteisintos ir įregistruotos.
10. Ieškovui D. D. ir atsakovei L. B. priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-751-435/2008 buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu (b. l. 24-25), pastogėje esančios patalpos (pagal UAB „Geometra“ 2015 m. sausio 23 d. patalpų planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre b. l. 16), pažymėtos indeksais 1-8 (4,53 kv. m), 1-9 (1,49 kv. m), 1-10 (10,26 kv. m), 1-11 (1,18 kv. m), 1-12 (6,03 kv. m), 1-13 (12,86 kv. m) buvo paskirtos naudotis K. D. (dabar atsakovė L. B.).
11. Ieškovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką kitomis pastogės (palėpės) patalpomis pagal UAB „Neldus“ 2016 m. balandžio 19 d. sudarytą palėpės patalpų planą (b. l. 58), kuriame nurodytos ne tik nutarties 10 punkte nurodytos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pastogės patalpos (pažymėtos indeksais 1-8 (4,53 kv. m), 1-9 (1,49 kv. m), 1-10 (10,26 kv. m), 1-11 (3,97 kv. m), 1-12 (6,03 kv. m), 1-13 (12,86 kv. m)), bet ir kitos patalpos – 1-14 (7,18 kv. m), 1-15 (7,09 kv. m), 1-16 (7,04 kv. m), 1-17 (3,39 kv. m). Ieškovas, teismo posėdyje žodžiu patikslinęs savo pradinius reikalavimus, prašė paskirti jam naudotis patalpas, pažymėtas indeksais 1-14 ir 1-15, o atsakovei L. B. paskirti naudotis palėpės patalpas, pažymėtas indeksais 1-16 ir 1-17.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad patalpos (jų statyba), kurių naudojimosi tvarką prašoma nustatyti, t. y. 1-14 (7,18 kv. m), 1-15 (7,09 kv. m), 1-16 (7,04 kv. m), 1-17 (3,39 kv. m) teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisintos ir įregistruotos, todėl sprendė, kad nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis tvarką.
13. Ieškovas D. D. nesutinka su teismo sprendimu, kadangi gyvenamasis namas, kuriame yra pastogės (palėpės) patalpos, buvo inventorizuotos ir įregistruotos žymiai anksčiau dar Inventorizavimo biure, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad statyba neįregistruota ir neįteisinta, o įstatymas nustatant naudojimosi tvarką nereikalauja, kad nekilnojamojo daikto konkrečios dalys privalo būti identifikuotos ir įregistruotos. Teismas, nenustatęs naudojimosi palėpės patalpomis tvarkos, neišsprendė ginčo, nors tokia bendraturčio teisė įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje ir 4.81 straipsnio 1 dalyje.
Dėl naudojimosi pastogės patalpomis nustatymo, kai patalpos nustatyta tvarka neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre
14. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
15. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
16. Ar konkretus nekilnojamasis daiktas atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti suformuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis atlikus jų kadastrinius matavimus ir suformavus kadastrinių matavimų bylą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 15 punktas; toliau – NTKĮ). Įstatyme įtvirtinta, kad jeigu bendrojo naudojimo patalpos negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo daikto, tai ji negali būti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu (NTKĮ 5 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Taigi darytina išvada, kad pagrindas spręsti, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančios bendrojo naudojimo patalpos gali būti naudojamos kaip savarankiškas daiktas, atsiranda nustačius, jog patalpos suformuotos ar gali būti suformuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką konkrečiomis pastogės (palėpės) patalpomis, tačiau palėpės patalpos (1-14 (7,18 kv. m), 1-15 (7,09 kv. m), 1-16 (7,04 kv. m), 1-17 (3,39 kv. m), kurių naudojimosi tvarką prašo nustatyti ieškovas, nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl negali būti valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir dėl to nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis konkrečiomis patalpomis tvarkos. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju faktiškai nėra objekto – tinkamai suformuotų ir įregistruotų pastogės patalpų, dėl kurių naudojimosi tvarkos galėtų būti sprendžiamas tarp bendraturčių kilęs ginčas.
18. Apelianto argumentai, kad pastogės patalpos buvo inventorizuotos ir įregistruotos, įregistruojant gyvenamąjį namą, neturi reikšmės, kadangi iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų (b. l. 10-21) matyti, kad pastogės kadastriniai duomenys nustatyti toms patalpoms, naudojimosi kuriomis tvarka tarp ankstesnių bendraturčių jau nustatyta nurodytu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimu, tuo tarpu ieškovas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos kitomis pastogės patalpomis, kurioms kadastriniai matavimai neatlikti, nustatymo.
19. Neabejotina, kad ieškovas, remdamasis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi ir 4.81 straipsnio 1 dalimi, turi teisę reikšti reikalavimą dėl naudojimosi konkrečiomis pastogės patalpomis nustatymo, įteisinęs jas ir atlikęs šių patalpų kadastrinius matavimus. Taigi, ginčo pagal ieškinyje suformuluotą reikalavimą dėl naudojimosi pastogės patalpomis nustatymo iš esmės negalima išspręsti tik šiuo metu, tačiau ieškovui neužkertamas kelias atlikus pastogės patalpų kadastrinius matavimus ir jas įregistravus, kilus ginčui, kreiptis į teismą dėl naudojimosi jomis tvarkos nustatymo.
20. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas suteikė ieškovui galimybę įregistruoti ginčo patalpas Nekilnojamojo turto registre, ko neneigia ir pats ieškovas, tačiau ieškovas šios galimybės nerealizavo. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovė nedavė sutikimo įregistruoti palėpės patalpas, tačiau tokie bendraturčių ginčai, kaip ir bet kurie kiti ginčai, kilę dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo, spręstini teismine tvarka (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi, toks bendraturtės sutikimas negali būti gautas procesinėmis priemonėmis, numatančiomis įrodymų užtikrinimą (CPK 221-224 straipsniai), nes tai neatitinka šio instituto paskirties. Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. CPK 221 straipsnis nustato, jog asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Nagrinėjamo ginčo atveju kadastrinių matavimų atlikimas, kurių atlikimui būtinas bendraturtės sutikimas, nėra įrodymų užtikrinimo priemonė, nes šiuo atveju nėra siekiama užfiksuoti ir išsaugoti įrodymus, o atliekami veiksmai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimusi ir disponavimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi tokį ieškovo prašymą atsisakė priimti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Apeliacinio skundo motyvais nenustačius pagrindų sprendimą panaikinti, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsniom1 dalies 1 punktas), todėl netenkinamas ir apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o atsakovė, pareiškusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys, 98 straipsnio 1-3 dalys).
22. Apeliacinio skundo netenkinus, valstybei iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (5,14 Eur).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,14 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.