Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog vyriausias pareiškėjos brolis S. Š. gimė (duomenys neskelbtini), tarp pareiškėjos ir brolio buvo 6 metų skirtumas. Maždaug 1940 m. pareiškėjos šeima persikėlė gyventi į Kauną, brolis dirbo Kauno klinikose vairuotoju. (duomenys neskelbtini)brolis paskendo Nemune prie Vytauto bažnyčios. Kadangi brolis mirė (duomenys neskelbtini) m., jo gimimo, santuokos dokumentai neišsisaugojo. Sūnėnas buvo vienišas, iki 2019 gyveno su motina (duomenys neskelbtini), vėliau vienas, todėl pareiškėja rūpinosi R. Š., kuriam reikėdavo padėti kasdieniniuose reikaluose, sumokėti mokesčius, kartais paruošdavo valgyti, padėdavo spręsti ginčus su namo bendrija. Gimimo liudijimuose nurodyta, kad pareiškėjos ir S. Š. tėvas yra (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

pareiškimas tenkintinas.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą ((duomenys neskelbtini)-445 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl mirusiojo sūnėno R. Š. palikimo priėmimo. Pareiškėja teigia, kad ji negali pilnai įgyvendinti paveldėjimo teisės, nes neturi išlikusių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog S. Š. yra pareiškėjos brolis. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo.

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos A. T. suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių (Lietuvos A. T. 1999 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/1999; 2002 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002; 2002 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1228/2002, 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); R. Š. yra S. Š., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus; pareiškėjos, gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvai J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) m., mirė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) S. Š. santuokos liudijimas patvirtina, jog S. Š. tėvas (duomenys neskelbtini); byloje pateikta Vilkaviškio Vyskupijos 1937 m. ištrauka iš gimimo metrikų Nr. 164, kurioje nurodomas pareiškėjos tėvas J. Š.. Kauno apylinkes teismo Kauno rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatė juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po sūnėno R. Š. mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti (e. b. 1 t. b. l. 1–36).

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Nors pareiškėja teismui nepateikė tiesioginių įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai nustatyti, jog S. Š. yra jos brolis, tačiau netiesioginiai įrodymai leidžia daryti prielaidą, jog S. Š. yra pareiškėjos brolis. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina giminystės faktą – t. y. (duomenys neskelbtini). S. Š. santuokos liudijimas, kuriame nurodomas jo tėvo vardas – (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvas taip pat (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pagal gimimo liudijimą yra (duomenys neskelbtini), jos tėvas J. Š.. Gyventojų registro 2022 m. liepos 18 d. pažyma patvirtina, kad R. Š. tėvas – S. Š..

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)., yra pareiškėjos brolis ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti teisę priimti sūnėno R. Š. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas byloje nepatyrė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos A. T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) brolis.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.