Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo UAB „Delsta“ atstovui advokatui S. Š., trečiojo asmens UAB „Delsta“ atstovui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. Z., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Delsta“, trečiasis asmuo UAB „Sangaida“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes (b. l. 63-64, 71).

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog automobilį „Mercedes Benz“ kaip fizinis asmuo nusipirko iš Tauragėje esančio automobilio turgaus, pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog automobilis perkamas už ~8000 Lt, nors realiai už jį sumokėjo 45000 Lt. Paaiškino, jog įsigytą automobilį „Mercedes Benz“ 2013-03-14 pardavė UAB „Sangaida“ už ta pačią kainą už kurią ir įsigijo, t.y. už ~8000 Lt. Automobilį įsigijo ir juo važinėjo apie 3-4 mėnesius (iki vagystės). Nurodė, jog už pavogtą automobilį iš draudimo bendrovės gavo 49 950 Lt vertės draudimo išmoką. Paaiškino, jog automobilis buvo šiek tiek apibraižytas, (b. l. 63-64).

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai atkreipė dėmesį, jog pavogtas automobilis buvo su šiais defektais – brauktas galinis bamperis, įlenktas dešinės pusės šonas, galinis sparnas ir durys, buvo gedimai su automobilio elektronika. Nurodė, jog automobilio defektų sutvarkymo vertė galėtų būti apie 3 000 Lt. Paaiškino, jog tik iš dalies pripažįsta savo kaltę. Servise buvo įrengta tik butaforinė signalizacija, teritorija nebuvo saugoma saugos firmos. Automobilio registracijos dokumentai, imobilaizeris buvo padėti serviso priimamajame esančiame stalčiuje, o raktai kabėjo ant sienos, rakinamo seifo neturėjo (b. l. 63-64).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog automobilis „Mercedes Benz“ buvo apdraustas transporto priemonių savanoriškuoju draudimu, nurodant automobilio vertę – 61500 Lt (b. l. 9-13). UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-04-23 pranešimu Nr. 1 buvo informuota apie automobilio „Mercedes Benz“ vagystę iš UAB „Delsta“ teritorijos (b. l. 14-17). D. Z. ir V. Z. pateikė pranešimus apie nukentėjusiųjų veiksmus iki vagystės (b. l. 18-20). Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2013-05-24 rašto Nr. 10-5-S-3149 matyti, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio „Mercedes Benz“ pagrobimo, įvykdyto 2013-04-18 iki 2013-04-19, iš UAB „Delsta“ patalpų, esančių Kazlausko g. 1, Vilniuje (b. l. 21). Šalių bei trečio asmens paaiškinimais nustatyta, jog automobilis „Mercedes Benz“ 2013-04-17 pristatytas UAB „Delsta“ atlikti remonto darbus, buvo pateiktas automobilio registracijos liudijimas, imobilaizeris bei užvedimo raktelis. Automobilio registracijos liudijimas ir imobilaizeris buvo padėti serviso priimamajame esančiame stalčiuje, o raktai pakabinti ant sienos. Taip pat nustatyta, jog buvo pradėti automobilio ardymo darbai (b. l. 63-64, 71). Ieškovas, atsižvelgdama į www.autoplius.lt skelbiamą automobilių kainą ir VšĮ „Emprekis“ nurodytą vertę, paskaičiavo 49950 Lt dydžio draudimo išmoką už pavogtą turtą (detalizavimas: 55500 Lt (nuostolio suma) minus 5550 Lt (draudimo sutartyje nustatyta išskaita)). 41167,66 Lt buvo išmokėti draudėjui, o likusi suma, t. y. 8782,34 Lt, buvo užskaityta kaip draudėjo įmoka pagal polisą Nr. PZU LT 1503461 (b. l. 25-29). Ieškovas pateikė 2013-08-20 pretenziją UAB „Delsta“ 49950,00 Lt sumai (b. l. 30). 2013-03-14 buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu V. Z. pardavė UAB „Sangaida“ automobilį „Mercedes Benz“ už 6400 Lt (b. l. 67), automobilio likutinė vertė vagystės dieną sudarė 6385,35 Lt (b. l. 70).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog UAB „Sangaida“ priklausantis automobilis „Mercedes Benz“ 2013-04-17 buvo atvarytas remontuoti į atsakovui priklausančio serviso patalpas, esančias Kazlausko g. 1, Vilniuje. Ginčo tarp šalių, jog UAB „Sangaida“ priklausantis automobilis buvo remontuojamas atsakovui priklausiančiose patalpose, nekilo, atsakovas šių aplinkybių neneigė, priešingai, nurodė, jog buvo pradėti vykdyti automobilio remonto darbai. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.645 straipsnis).

Konstatavus, jog tarp UAB „Sangaida“ ir UAB „Delsta“ susiklostė rangos teisiniai santykiai, tokiu atveju taikytinas CK 6.657 straipsnis, numatantis rangovo atsakomybę už užsakovo perduoto turto neišsaugojimą. Pagal CK 6.657 straipsnį rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Tai reiškia, kad rangovas atsako už perduoto turto praradimą esant bet kuriai jo kaltės formai – tyčiai ar neatsargumui. Rangovo kaltė yra preziumuojama, todėl, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, jam tenka pareiga įrodyti kaltės nebuvimą. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad atsakovas jam perduotą turtą prarado dėl neatsargumo. Rangos sutarties atveju rangovo atsakomybė prieš ieškovą kyla ir jo kaltė atsiranda ne dėl automobilio vagystės, o dėl netinkamo prievolės pagal rangos sutartį įvykdymo, t. y. atsakovo atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė. Šalis, kalta dėl netinkamo prievolės įvykdymo, turi atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius (CK 6.62 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atkūrimas, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-06-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/199).

Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, įrodymų nepateikimas per nustatytą terminą sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis. Nagrinėjamu atveju, šalis atstovauja profesionalūs teisininkai – advokatai, kurie turi pareigą užtikrinti tinkamą šalių atstovavimą, procesinių dokumentų parengimą, būti aktyvūs, įrodinėjant reikalavimus ar atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

Dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Byloje nustatyta, jog automobilis „Mercedes Benz“ buvo remontuojamas atsakovui priklausančiose serviso patalpose, esančiose Kazlausko g. 1, Vilniuje. 2013-04-19 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilis „Mercedes Benz“ pagrobimo, įvykdyto 2013-04-18 iki 2013-04-19, iš UAB „Delsta“ patalpų, esančių Kazlausko g. 1, Vilniuje. Remiantis paties atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog patalpose, kurioje buvo remontuojamas automobilis, buvo įrengta butaforinė signalizacija, serviso teritorija nebuvo saugoma saugos firmos, automobilio registracijos dokumentai, imobilaizeris buvo padėti serviso priimamajame esančiame stalčiuje, o raktai kabėjo ant sienos, rakinamo seifo neturėjo. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, jog atsakovas nesiėmė būtinų veiksmų, siekiant apsaugoti užsakovo jam perduotą turtą, toks atsakovo elgesys, teismo vertinimu, neatitinka protingumo, rūpestingumo bei atidumo reikalavimų. Pažymėtina tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo kaltę, o apsiribojo subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu, nurodant vagystės aplinkybes, o ir nepateikiant šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o taip pat įrodymų, jog buvo imtasi visų įmanomų priemonių užtikrinti teritorijoje esančio užsakovo turto saugumą (CPK 178 straipsnis). Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog buvo sargas, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, be to, jeigu teritorijoje buvo sargas, atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis objektyviai negalėjo girdėti ir matyti daromo nusikaltimo, juo labiau, kad pats atsakovas nurodė, jog buvo išversta tvora, išpjauti medžiai, tam kad nusikaltimą padarę asmenys galėtų pateikti į atsakovo teritoriją.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovui elgiantis neatsargiai ir nesiimant tinkamų priemonių užsakovo turto išsaugojimui, konstatuotina, kad atsakovas netinkamai vykdė tarp šalių atsiradusias sutartines prievoles, kylančias iš rangos teisinių santykių, veikė nerūpestingai, aplaidžiai, tuo atlikdamas neteisėtus veiksmus, sąlygojusius žalos atsiradimą. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Dėl žalos dydžio.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.).

Ieškovas žalos dydį iš esmės įrodinėja VšĮ „Emprekis“ skelbiamais duomenimis apie Mercedes Benz ML 320 vertę 2013 m. balandžio mėnesį ir www.autoplius.lt skelbimo portale skelbiamomis parduodamų Mercedes Benz ML 320 automobilių kainomis, apskaičiuodamas jų vidurkį.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, pagrįstai teigia, jog VšĮ „Emprekis“, tiek www.autoplius.lt portale skelbiamos kainos yra orientacinės, kadangi jos nustatytos neįvertinus tokių konkrečios transporto priemonės savybių kaip rida, išorinė išvaizda, išlaikymas, panaudojimo paskirtis, savininkų skaičius, papildoma įranga ir kt., tačiau tai savaime nereiškia, jog minėtos įrodinėjimo priemonės yra neleistinos ir nepagrindžia tikėtinos automobilio rinkos vertės (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė kitų leistinų įrodinėjimo priemonių, kurios iš esmės paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, jog ieškovo apskaičiuotas žalos dydis iš esmės yra nepagrįstas ir neleidžia daryti labiau tikėtinos išvados, jog ieškovo nurodyta automobilio vertė atitiko rinkos kainą, juo labiau, kad transporto priemonės parko draudimo sutarties sudarymo dieną – 2013-03-14, automobilis buvo įvertintas 61500 Lt, o V. Z. automobilį įsigijo už 45000 Lt (CPK 186 straipsnis).

Nors ieškovas, atsižvelgdamas į VšĮ „Emprekis“ ir www.autoplius.lt skelbimo portale skelbiamas automobilio pardavimo kainas, tinkamai apskaičiavo nurodytų kainų vidurkį 2013 m. balandžio mėn. kainomis, tačiau ieškovas, apskaičiuodamas žalos dydį, neįvertino automobilio išorinių kėbulo apgadinimų bei elektros įrangos gedimų. Remiantis šalių bei trečio asmens paaiškinimais nustatyta, jog automobilis turėjo elektros valdymo bloko gedimų, kuriuos atsakovas turėjo suremontuoti. Be to, tiek šalių, tiek trečiojo asmens paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, jog buvo subraižytas galinis bamperis, įlenktas dešinės pusės šonas, galinis sparnas ir durys, nustatyta, jog automobilis taip pat turėjo ir išorinių kėbulo defektų. Aplinkybę, jog automobilis buvo apibraižytas, nurodė ir pats V. Z. , teigdamas paaiškinimus apie jo veiksmus iki vagystės (b. l. 20). Tiek išorinių automobilio defektų pataisymas, tiek elektros remonto darbai, kaip nurodė pats atsakovas, galėjo kainuoti apie 3000 Lt. Taigi, byloje nustatyta, jog automobilis turėjo ne tik elektros įrangos gedimų, bet ir išorinių kėbulo defektų. Tačiau ieškovas nepateikė duomenų, jog nustatant automobilio vertę, minėtos aplinkybės būtų įvertintos.

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nustatytus automobilio „Mercedes Benz“ defektus, V. Z. nurodytą automobilio įsigijo kainą (45000 Lt), bei tai, kad nuo automobilio įsigijimo iki jo vagystės buvo praėjęs sąlyginai neilgas laiko tarpas (3-4 mėnesiai), paties atsakovo nurodytą automobilio defektų pašalinimo kainą, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, ieškovo prašomas priteisti žalos dydis mažintinas iki 42000 Lt. Kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti kitą žalos dydį, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Papildomai teismas pažymi, jog trečio asmens pateikti įrodymai, jog UAB „Sangaida“ įsigijo automobilį iš V. Z. už 8000 Lt savaime neįrodo realios automobilio kainos, kadangi turto pirkimo kaina ne visuomet parodo tikrąją turto vertę, nes kaina yra nustatoma pirkėjo ir pardavėjo derybų ir susitarimų pasėkoje. Nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atstatymas, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimas. Nagrinėjamu atveju V. Z. nurodė, jog už automobilį realiai sumokėjo 45000 Lt, tačiau įmonei pardavė už 8000 Lt, be to, automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė tas pats asmuo. Šios byloje nustatytos aplinkybės bei ieškovo pateikti įrodymai apie skelbiamas „Mercedes Benz“ automobilio kainas (VšĮ „Emprekis“ ir www.autoplius.lt), leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, jog už automobilį realiai buvo sumokėta 45000 Lt, o ta aplinkybė, jog V. Z., įsigydamas automobilį „Mercedes Benz“ pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė kitą automobilio vertę nei yra reali jos pirkimo kaina ir vėliau už tą pačią kainą jį pardavė UAB „Sangaida“, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl priežastinio ryšio.

Atsakovui netinkamai vykdant tarp šalių atsiradusias sutartines prievoles, kylančias iš rangos teisinių santykių, neišsaugojus turto, užsakovui buvo padaryta žala (CK 6.247 straipsnis).

Taigi, esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, konstatuotina, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovas taip pat prašė priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos (42000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnis).

Ieškinio reikalavimų suma 49950 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 42000 Lt, atmestų – 7950 Lt. Taigi, patenkintų reikalavimų dalis yra 84 proc., atmestų – 16 proc.

Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovas patyrė 2637,80 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti (b. l. 7, 51-53) bei sumokėjo 1124,00 Lt žyminį mokestį (b. l. 5). Ieškovo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 1500,00 Lt. Mažinant ieškovo patirtas išlaidas atsižvelgta į ieškinio apimtį (2 psl. teksto) ir jo turinį. Pažymėtina tai, kad šalių ginčas dėl žalos priteisimo nesudėtingas, ieškiniui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, tokiam procesiniam dokumentui parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai. Taigi, žyminio mokesčio dalis, atitinkanti patenkintų ieškinio reikalavimų dalį yra 944,16 Lt, išlaidų advokato pagalbai dalis – 1260 Lt. Atsižvelgiant į ieškovui tenkančias dalis patenkintų reikalavimų dalyje, ieškovui iš atsakovo priteistina 944,16 Lt žyminio mokesčio ir 1260 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 2204,16 Lt.

Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 11,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 88 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidų, priteistinų iš šalių dalys, proporcingos patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, neviršija 10 Lt, todėl jos nepriteistinos iš šalių (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Delsta“, juridinio asmens kodas 123708080, 42000 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (42000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2204,16 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.