Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, nuotoliniu būdu dalyvaujant pareiškėjui K. P., bankroto administratorei I. M., kreditorės VĮ Valstybinių miškų urėdijos atstovei I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratorės prašymą dėl pareiškėjo K. P. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo bankroto byloje suinteresuotiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, G. P., E. P., L. P., E. G., L. P., G. P., R. P., E. P., VĮ Valstybinių miškų urėdijai, antstoliams: Eurikai Rulienei, Tomui Ubartui bankroto byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

bankroto administratorė pateikė teismui prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ir išvadą, kurioje nurodo, jog mokumo atkūrimo planas (toliau – planas) parengtas atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas pajamas, į įstatyme numatytą kreditorių eilę, į kurią vaikai dėl išlaikymo išieškojimo patenka pirmąja eile, pateiktas mokumo atkūrimo planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau tekste – FABĮ) 7 straipsnio reikalavimus ir gaunamas pajamas, įstatymo tikslus, užtikrina pareiškėjo, jo šeimos narių bei kreditorių teisių ir interesų pusiausvyrą.

Pareiškėjas prašo patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Paaiškino, jog jo pajamos nėra didelės, jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju ekspeditoriumi, taip pat atlieka ir veterinaro, gyvulių prižiūrėtojo funkcijas, jam mokamas atlyginimas yra minimalus. Ketina pagal poreikį kapoti ir sutvarkyti malkas. Dėl būtinųjų poreikių sumos nurodo, jog ji neviršija pusė minimalios algos, o plane nurodyti atsiskaitymai su kreditoriais yra pagal eiliškumą, nes taip numato įstatymas ir jis nieko negali pakeisti, todėl planas turėtų būti patvirtintas.

Kreditorės VĮ Valstybinių miškų urėdijos (toliau – Urėdija) atstovė su prašymu patvirtinti planą nesutinka ir paaiškino, jog kreditorių susirinkime nebuvo pritarta patikslintam pareiškėjo K. P. mokumo atkūrimo planui. Urėdija nurodo, jog mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ nuostatų bei pažeidžia kreditorių interesus, nes:

1. pateiktas planas neatitinka pareiškėjo ir kreditorių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, kadangi pareiškėjas yra įgijęs kvalifikaciją, o gauna tik MMA kaip nekvalifikuotas darbuotojas, jam atlyginimas mokamas grynaisiais pinigais, o ne pavedimu į sąskaitą, todėl pagrįstai kyla abejonių dėl jam mokamo darbo užmokesčio;

2. planas panašus į skolų nurašymo planą, nes nei vienas euras antros eilės kreditoriams nebus skiriamas, o pareiškėjas nenurodo, jog ketina panaudoti visas galimybes gauti papildomų lėšų;

3. pareiškėjo kreditoriams nebuvo pateikta įrodymų dėl realių pareiškėjo pastangų persikvalifikuoti, įsidarbinti, kad pareiškėjas aktyviai ieško geriau apmokamo darbo;

4. plane nėra pateikta būtinųjų poreikių 355 Eur sumos detalizacija, anksčiau teismas buvo nustatęs 300 Eur sumą;

5. neaišku, kodėl pareiškėjas jo pateiktuose dokumentuose dėl sutarčių vykdymo nurodomas mokėtoju, jei jis neturi nekilnojamojo turto, nors plane reikalaujama, jog turi būti nurodytos vykdytinos sutartys;

6. bankroto administratorės išlaidos dėl 50 Eur nepagrįstos, nes pareiškėjas neturi parduotino turto, todėl jai nebus poreikio organizuoti turto pardavimo procedūrų ir patirti dėl to nurodytas išlaidas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Bet susirinkime kreditorė taip pat balsavo prieš plano patvirtinimą, nes:

1. pateiktos sąskaitos, jog pareiškėjas turi mokėti pagal UAB ,,Electrum“ išrašytas sąskaitas, nors jokio nekilnojamojo turto neturi, taip pat turi mokėti rinkliavą už 2023 m., todėl teigia, kad galimai plane pateikti duomenys neteisingi;

2. pareiškėjas nesiekia dirbti geriau apmokamo darbo, dirba tik sutuoktinės įmonėje už minimalų atlyginimą, kas gali būti vertinama kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros pažeidimu.

3. numatytos išlaidos būtiniesiems poreikiams yra per didelės;

4. pateiktas planas yra skolų nurašymo planas, nes kreditorė negaus nei vieno euro.

Kiti kreditoriai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems pranešta tinkamai.

Prašymas tenkintinas ir mokumo atkūrimo planas patvirtintinas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022-06-30 pareiškėjui K. P. buvo iškelta bankroto byla, nustatytas 4 mėnesių terminas fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti, paskirtas bankroto administratorius. Nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2022-07-07. Teisme patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 62 468,39 Eur sumai. Pratęstas terminas planui pateikti. Pratęsus terminą, buvo pateiktas mokumo atkūrimo planas, kurį pareiškėjas ir bankroto administratorė prašė patvirtinti. Teismas po žodinio nagrinėjimo 2023-03-14 priėmė nutartį ir nustatė terminą iki 2023-04-21 patikslinti mokumo atkūrimo planą, nustačius, kad buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka ir neinformuota dalis kreditorių, nurodytos kitos priežastys pagal kreditorių pastabas, lėmusios aplinkybes planui patikslinti.

Patikslintas plano projektas su išvada ir kreditorių susirinkimo medžiaga buvo pateiktas teismui 2023-04-13, laikantis teismo nustatyto termino.

Kreditorių, kuriems jau buvo pranešta, susirinkime, vykusiame 2023-04-06, dalyvavusių balsų dauguma nebuvo pritarta patikslintam pareiškėjo K. P. mokumo atkūrimo planui. Prieš balsavo 51,38 proc. visų kreditorinių reikalavimų, t. y. prieš buvo VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – Urėdija) ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau tekste – FABĮ) numato, kad planą tvirtina teismas, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 str.). Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

FABĮ įstatymo 1 straipsnis numato, jog fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis ir suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (LAT Nr. 3K-3-263-706/2015).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokia dalis kreditorinių reikalavimų turėtų būti tenkinama bankroto metu, todėl vien aplinkybė, kad per mokumo atkūrimo plane numatytą terminą galimai nebūtų tenkinti visi kreditoriniai reikalavimai, savaime nereiškia bankrutuojančio asmens nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo netvirtinti mokumo atkūrimo plano ir nutraukti bankroto bylą.

Kreditorės, nepritarusios kreditorių susirinkime, nesutikdamos su plano tvirtinimu nurodo pastabas, kad planas pažeidžia kreditorių interesus, nes pareiškėjas gauna minimalią algą, neieško geriau apmokamo darbo, dirba sutuoktinės įmonėje, nepateikia būtinųjų poreikių detalizacijos, jie nurodyti per dideli, nes teismas buvo nustatęs 300 Eur sumą, administravimo išlaidos yra nepagrįstos, nes pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto, nenurodytos vykdytinos sutartys, antros eilės kreditoriai pagal planą negaus nei vieno euro, pateiktas planas yra skolų nurašymo planas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo K. P. pastangas gauti geriau apmokamą darbą ir kreditorių pastabas, nurodo, jog nors pareiškėjo pastangos nėra laikytinos maksimaliomis susirasti geriau apmokamą darbą, nes nepateikti duomenys, jog jis, dirbdamas pagal veterinaro specialybę, negautų daugiau pajamų, tačiau ši aplinkybė teismui neleidžia spręsti, jog bankrutuojantis asmuo nesiekia atkurti mokumo, o darbo pakeitimas nebūtinai garantuotų pajamų padidėjimą. Pareiškėjas dirba ir tikėtina, kad ir toliau dirbs, nors ir minimaliai gali padidinti savo gaunamas pajamas iš pavienių darbų, kuriuos jis nurodo (CPK 178, 185 str., FABĮ 7 str.).

Kreditorės nesutinka ir su būtinųjų poreikių suma. Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad pagal FABĮ 7 straipsnio 3 dalį ir CPK 736 straipsnį, mažiausia galima būtinųjų išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ minimalios mėnesinės algos (toliau tekste – MMA). Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais, todėl teismas, spręsdamas dėl būtinųjų išlaidų turi atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius poreikius (2017 m. rugsėjo 22 d. LAT praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1). Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2023-01-01 patvirtino 840 Eur minimaliąją mėnesinę algą, pusės šios sumos išlaidų (atskaičius mokesčius) pagal teismų praktiką kasmėnesiniams būtiniesiems poreikiams tenkinti nereikia įrodinėti ir pareiškėjo nurodyta 355 Eur su išlaikymo prievole nepilnamečiam vaikui 54,72 Eur suma iki vaiko pilnametystės laikytina pagrįsta, įvertinus didėjančias maisto, kitų prekių, paslaugų kainas, padidėjusią MMA, kuri lemia, kad mažesnė ir teismo anksčiau nustatyta 300 Eur poreikių suma, neužtikrintų net būtiniausių asmens poreikių tenkinimo (CPK 178, 185 str.).

Dėl administravimo išlaidų, kurios yra numatytos 50 Eur, teismas sprendžia, jog jos nelaikytinos nepagrįstomis ir per didelėmis, o kreditorių pastabos nurodytos dėl to, kad pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto, todėl jo pardavimui jos nebūtų patirtos. Atkreiptinas dėmesys, jog administravimo išlaidas sudaro ne tik atlyginimas bankroto administratoriui, bet ir išlaidos kitoms administravimo funkcijoms atlikti: transporto, ryšių, kanceliarines ir kt. Teisė keisti administravimo išlaidų sąmatą yra numatyta kreditorių susirinkimui (FABĮ 22 str., CPK 178 str.).

Pareiškėjas nurodo, kas vykdytinų sutarčių nėra, tik pateikė sąskaitas, kurios išrašytos jo vardu (FABĮ 7 str. 1 d. 8 p.). Pagal įstatymą vietinę rinkliavą moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, todėl ši prievolės dalis priklauso ir pareiškėjui, kaip komunalinių atliekų turėtojui, jam priklauso sumokėti dalį ir už elektros suvartojimą.

Kreditorės, nesutikusios su planu, nurodo, jog jos pagal planą negaus nei vieno euro, o pateiktas planas yra skolų nurašymo planas. VĮ Valstybinių miškų urėdija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, kurių reikalavimai patvirtinti teismo 2022-08-31 nutartimi ir nutartis įsiteisėjusi, yra antros eilės kreditorės (FABĮ 29 str. 4 d.).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad pirmąja eile tenkinami: 1) darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 3) reikalavimai dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti. Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai, įskaitant atgręžtinius reikalavimus, atsiradusius dėl šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodytų reikalavimų tenkinimo.

Pateiktas planas neprieštarauja FABĮ 29 straipsnio nuostatoms ir atitinka planui keliamus reikalavimus, nes šiuo atveju antros eilės kreditoriai įgytų teisę į pareiškėjo pajamas ir skolų grąžinimą, jei nebūtų pirmosios eilės kreditorių arba su jais būtų atsiskaityta, o skolų nurašymo klausimus reglamentuoja FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (FABĮ 29 str. 4, 6 d., CPK 185 str.).

Išaiškintina kreditoriams, jog įstatymas numato, kad kreditoriai turi teisę kontroliuoti, kaip bankrutuojantis asmuo įgyvendins mokumo atkūrimo planą, o pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, padidėjus bankrutuojančio asmens pajamoms mokumo atkūrimo planas gali būti tikslinamas (FABĮ 8 str. 13 d.), o tuo atveju, kai bankrutuojantis asmuo sąmoningai siekia išvengti prievolių vykdymo kreditoriams, t. y. sumažina savo pajamas, kreditoriai turi teisę inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 10, 24 str.).

Įvertinęs kreditorių pastabas dėl plano, pateiktą planą, kitus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog pateiktas planas iš esmės atitinka FABĮ 7, 8, 29 straipsnių reikalavimus, todėl jis patvirtintinas (CPK 178, 185 str.).

Fizinių asmenų bankroto įstatymas numato, jog nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja bankrutuojančio fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką, nei vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta įstatyme (FABĮ 18 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7, 8, 12 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti bankrutuojančio asmens K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini), 2023-03-24 mokumo atkūrimo planą.

Nustatyti, kad bankroto administratorė ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui, kreditoriams ir fiziniams asmenims plano vykdymo veiklos ataskaitą, teikia duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą FABĮ nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.