Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiosios L. M. įstatyminiams atstovams V. M., L. M., įgaliotai atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, iš dalies darbingas, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. K. laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, name, priklausančiame J. K., esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios L. M., gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų, bei adekvačiai jiems pasipriešinti, paguldęs nukentėjusiąją ant lovos, pasikėsino lytiškai su ja santykiauti, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes negalėjo atlikti lytinio akto dėl girtumo ir nepakankamo susijaudinimo.

Be to, J. K., laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, name, priklausančiame J. K., esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios L. M., gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų, bei adekvačiai jiems pasipriešinti, paguldęs nukentėjusiąją ant lovos, pasikėsino lytiškai su ja santykiauti, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes negalėjo atlikti lytinio akto dėl girtumo ir nepakankamo susijaudinimo, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, nes jo nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiajai L. M. praeinantį psichikos sutrikimą, dėl ko L. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis J. K. dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies. Parodė, kad su L. M. susipažino gatvėje, kai ji paprašė saldainių. L. M. pati susirado, kur jis gyvena. Nukentėjusios pas save į namus pats nekvietė. Žinojo, kad ji gyveno už tilto. L. M. ateidavo pas jį į namus, į statybas, kur jis dirbdavo, ateidinėdavo gal 10 dienų, vieną ar dvi savaites, iki tol, kol į jo namus atvažiavo policijos pareigūnai. Kai L. M. būdavo pas jį namuose, jie kartu žaisdavo su kamuoliu, L. M. žaisdavo telefonu. Jis (J. K.) L. M. padovanojo telefoną, kuriame buvo įvestas jo telefono numeris, jie susirašinėdavo žinutėmis, L. M. jam paskambindavo. Nežinojo, kur L. M. mokėsi, kiek jai yra metų, manė, kad jai yra gal 14-15 metų. Buvo atvejis, kai jis darbe visą dieną gėrė alų, buvo išgėręs 1 litrą 7,5 promilių stiprumo alaus, grįžo namo. Apie 18 val. pas jį namuose buvo L. M.. Tuomet L. M. jo paprašė į jos makštį įkišti varpą. Jis pasakė, kad neįkiš, nes ji yra per maža, jo lytinis organas yra didesnis, jis „nestovėjo“. L. M. pati nusirengė, nepilnai, tik nusimovė kelnaites, pati atsigulė ant lovos ir prašė jai į makštį įkišti varpą. Jis buvo nusiėmęs marškinėlius ir kelnes, savo „nestovinčiu“ lytiniu organu prisilietė prie L. M. šlaunų, šono, buvo ją truputį užgulęs, L. M. pasakė, kad jai skauda. Po to jis greitai atsikėlė nuo jos. Prie L. M. nebuvo prisilietęs rankomis, jos lytinių organų nelietė, į jos lytinį organą savo varpos nekišo, nebandė įkišti, nes jam „nestovėjo“. Jeigu jo varpa būtų „stovėjusi“, nebūtų jos bandęs įkišti į L. M. lytinį organą, tik būtų lietęs tarp jos šlaunų. Lytinio akto su L. M. atlikti nenorėjo. Po šio L. M. jam nieko nesakė, abu apsirengė ir toliau žaidė su kamuoliu. Po kažkiek laiko, pavakaryje, tą pačią dieną, pas jį į namus prisistatė policijos pareigūnai. Su L. M. nebebendrauja, kitų vaikų į savo namus nesiveda. Namuose gyvena vienas. Užsidirba padėdamas kaimynams – dažo stogus, kapoja malkas, gauna pašalpas, viso – 195 Eur ir dar tiek pat užsidirba. Pripažįsta, kad padarytą žalą reikia atlyginti.

Iš kaltinamojo J. K. 2018 m. liepos 4 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duotų parodymų, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad turi protinę negalią dėl protinio atsilikimo, nežino ar yra pripažintas neveiksniu, turi 50 procentų darbingumą. Su L. susipažino gal prieš trejus metus laiko. Ji stovėjo prie parduotuvės ir jį užkalbino, paklausė, ar dėdė gali nupirkti jai saldainių. Kažkiek laiko nebuvo susitikę. Šiais metais, gal apie birželio mėnesį, važiuojant iš kapinių, atsitiktinai prie bažnyčios sutiko L. Ji buvo viena. Sustojo jos pakalbinti, turėjo su savimi saldainių. Kai iš kišenės traukė saldainius, išsitraukė ir baltos spalvos, liečiamu ekranu mobiliojo ryšio telefoną. L. pamačiusi telefoną pasakė, kad jai reikia tokio. Gal už kokios savaitės ar 10 dienų, L. susirado, kur jis gyvena. L. žinojo jo vardą, vėliau jai pasakė ir savo pavardę. <...> Sekančią dieną 17 valandą ji atbėgo iki jo, paprašė nupirkti limonado, traškučių. Tada grįžo namo, kur L. laukė namuose. Žaidė „pūslę“ kambaryje, kurioje yra dvi lovos. L. sėdėjo ant lovos, kuri yra prie sienos, netoli pečiaus, jis sėdėjo ant lovos, kuri yra šalia lango. Pažaidė su „pūsle“, L. pavalgė traškučių. L. pasakė, kad ji nori „pisiuko“ – suprato, kad L. jo prašo jai su „pimpalu“ įkišti į „pūtę“. L. pasakė, kad nekiš, nes jos vagina bus per maža. G. L. užpyko, išbėgo namo. Tą kartą jie nusirengę nebuvo. Sekančią dieną vėl atbėgo L. į namus, apie 17 valandą. Tą dieną jis buvo išgėręs. V. L. paprašė traškučių ir limonado. Ji liko namuose, jis vienas nuėjo į parduotuvę, sau nusipirko alaus. Pažaidė su „pūsle“, dar L. pažaidė su telefonu ir išbėgo namo. Po to dar tą patį vakarą grįžo, buvo 20 val., išėjo namo po 21 val. Sekančią dieną L. atbėgo iš ryto prie statybų. Ji tą kartą jam rašė iš telefono liečiamu ekranu, o jis jai atrašinėjo iš kito savo telefono „Nokia“. L. sakė, kad jį įsimylėjo, ji klausė, ar „ženysimės“, kai ji užaugs. Po kurio laiko L. išėjo namo. Kai grįžo į namus, atėjo L.. L. jo paprašė įkišti varpą jai į vaginą, ji sakė, kad „aš noriu, kad man įkištum“. L. pati nusirengė, atrodo mėlynos spalvos treningines kelnes, nusimovė „triusikus“. „Triusikai“ buvo kažkokie žali. L. nusimovė pati, viršaus nenusirengė, liko tik su raudonos spalvos „maikute“. Jis nusirengė „maikę“, žemyn nusismaukė kelnes. Tuo metu mes buvo kambaryje, kuriame yra dvi lovos ir pečius. L. gulėjo lovoje, pati išsiskėtė. Jis su nusmauktomis kelnėmis atsigulė ant jos, bet jam nestovėjo varpa. Dar bandė kelis kartus įkišti jai į vaginą varpą, bet jam „neatsistojo“. Dar bandant įkišti L. pasakė, kad jai skauda. Savo sustangrėjusios varpos jai neįkišo, nes jam neatsistojo. K. L. pasakė, kad jai skauda, nuo jos nulipo, pasakė jai, kad jam nestovi. Tą kartą nebaigė, sperma neišsiliejo, nes varpa neatsistojo. Tada abu apsirengė. Po kokios valandos ji išėjo namo. Nežino kokia birželio mėnesio diena buvo. Nežino, kiek L. metų, gal 14-15 metų (2 t., b. l. 130-132).

Nukentėjusioji L. M. 2018 m. liepos 4 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad pažįsta J., kuris pats pasakė savo vardą. Su juo susitiko jo namuose. Jis turi du šunis. Pas jį namuose buvo daug kartų. Paskutinį kartą būnant nepatiko kaip jis elgėsi, nupiešia ką jai darė J. Jis kišo „pimpę“ (parodo į kur ir nupiešia). Nenori šnekėti apie tai, ar jai skaudėjo. Tai buvo J. kambaryje, kur jis gyvena. Buvo daug sykių. Apie tai pasisakė seseriai ir jos draugei. J. buvo blaivus (1 t. b. l. 119-124, 125-127, 128).

Liudytoja V. M. parodė, kad savo dukterį L. M. išleisdavo į kiemą, stebėdavo, kad iš jo neišeitų. Buvo atvejis, kai ją išleido į kiemą ir pasigedo, visur ieškojo, nerado, o praėjus valandai, ji pati sugrįžo namo. Duktė su savimi turėjo telefoną, kurį jai buvo davęs tėtis. Pastebėjo, kad į telefoną pradėjo eiti žinutės. Paklausus, kas jai rašo, atsakė, kad niekas. Vyresnioji duktė A. M. atėmė iš L. M. telefoną ir perskaitė vieną žodį parašytą žinutėje „saldainiukė“. L. M. susigraudino. Ji (V. M.), A. M. ir jos draugė (J. G.) pradėjo L. M. klausinėti, kas jai rašinėja ir kas atsitiko. Duktė pasakė, kas yra tas žmogus, kuris jai rašinėja žinutes, kur jis gyvena. Ji sakė, kad vyras, su kuriuo ji susirašinėjo, jos nelietė, pasakė, kur tas vyras gyvena. Ji apžiūrėjo dukters rūbus, kojas, kūnelį, bet nieko nepastebėjo. L. M. jai nepasakojo, ką pas tą žmogų darė, tik graudinosi. Ką J. K. darė jos dukrai daugiau papasakojo J. G., nes L. M. jai pasipasakojo. Negalvojo, kad dukra viską išsigalvojo, patikėjo ja. Duktė lanko specialią mokyklą, jai yra diagnozuotas protinis atsilikimas, kuris pasireiškė nuo vaikystės, ji jaudinasi, negali pasakyti žodžio, yra linkusi bendrauti, kalbina suaugusius, nori su visais bendrauti, yra patikli, jautri. Po įvykio buvo sutrikusi, uždara. Ji yra kalbėjusi su dukterimi apie lytinius santykius, apie juos buvo kalbama ir mokykloje.

Liudytoja A. M. parodė, kad buvo savo namuose su drauge J. G.. Į sesers (L. M.) telefono numerį pradėjo eiti sms žinutės, kurias sesuo slėpė. Atėmus iš jos telefoną, perskaitė žinutę, kurioje buvo parašyta „saldainiukė“. Ji ir J. G. iš savo telefonų numerių rašė ir skambino į sesers telefoną žinutes rašančio asmens telefono numerį, juo atsiliepė girtas žmogus, kuris nerišliai kalbėjo. Iš pradžių sesuo nieko joms nepasakojo. Sesuo daugiau viską pasipasakoja J. G.. Kai J. G. klausinėjo sesę, ji buvo lauke, išgirdo sakant, kad jai skaudėjo. Sesuo verkė. J. G. perpasakojo sesers pasakojimą apie ta, jog kaltinamasis L. prisikalbino, nusivedė pas save, paguldė ar pasodino, sakė, kad kišo lytinį organą ir jai skaudėjo. Tiksliai neatsimena, kiek kartų tai vyko. Sesuo nurodė, kur yra kaltinamojo namas. Sesuo buvo ir anksčiau dingusi, prieš savaitę iki įvykio, apie Jonines, tada ją rado netoli K. namo, (duomenys neskelbtini). Bandė vėliau su seserimi kalbėti, bet ji nieko nesakė. Pasakė tik tiek, kad buvo pas J. K. namuose, jis kalbino ją, lietė, tačiau kur, liudytoja nežino. Ką J. K. darė L. ji sužinojo iš J. G.. L. nėra linkusi meluoti, neabejojo jos pasakojimu.

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad buvo pas A. M. namuose ir L. M. į telefoną atėjo SMS žinutė. A. M. paėmė telefoną ir pažiūrėjo, kas parašyta. Buvo parašyta „saldainiuke“. A. garsiai perskaitė žinutę. Tas įvykis buvo vasarą, gal po 14–15 val. L. buvo kitame kambaryje, jos A. paklausė, su kuo susirašinėja. L. nepasakė. A. paskambino tuo numeriu, atsiliepė vyras, su juo kalbėjo A. mama. Vyras kažką pasakė, o A. mama pasakė, kad tą telefono numerį perduos policijai, tada vyras numetė ragelį. Dar kartą bandė tam vyrui skambinti, bet jis nebekėlė. A. pradėjo klausinėti L., kas tas vyras, iš kur gavo tą telefono numerį. L. pradėjo verkti, nekalbėjo. Liudytoja parodė, kad tada ji pradėjo gražiai klausinėti L., o ši linksėjo galva. Paklausė, ar ji buvo pas tą vyrą, mergaitė palinksėjo; klausė, ar jį pamatė, ar jis ją nusivedė namo, ji palinksėjo, kad jis nusivedė. Klausė, kiek laiko bendravo, sakė – savaitę. Klausė, ką darė, ką veikė. Tada ji nesakė, o pradėjo verkti. Klausė, ką veikė, tada ji pradėjo rodyti, kad bučiavo į žandą, į lūpas. Klausė, ar ji norėjo, atsakė, kad nenorėjo. L. sakė, kad ji verkė, bandė bėgti, spardėsi. Sakė, kad jai tai nepatiko, kad jis ją nurenginėjo, kad jis ją bučiavo. Mama klausė, ar visą nurengė, tai pasakė, kad ją visą nuogai nurengė. Į kai kuriuos klausimus L. atsakė, linksėdama galva. Klausė, ką jis dar darė. Sakė, kad bučiavo visą kūną, kad pas jį buvo du kartus. Antrą kartą prisiviliojo, nupirkęs šokolado, limonado. Vieną kartą jis ją nurenginėjo, bučiavo. Ji davė suprasti, kad ir antrą kartą tas vyras vėl ją bučiavo. Antras kartas buvo tada, kai jis jai visko pripirko ir ji tada nuėjo pas jį. L. vieną kartą sakė taip, kitą kartą kitaip. Kad jis ją bučiavo pirmą ir antrą kartą kažkas buvo, suprato iš jos linksėjimo. (1 t., b. l. 100–102).

Liudytoja E. K. parodė, kad nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio lankosi pas J. K.. Pernai pas kaltinamąjį kieme tris – keturis kartus matė mergaitę 13–14 metų. Mergaitę taip pat porą kartų matė ten, kur J. K. dirbo. Klausė mergaitės, ko ji ateina, kiek jai metų, kur yra jos mama. Mergaitė jai nenurodė, kur gyvena, sakė, kad jos namai yra už tiltelio, kairėje pusėje. Ji liepdavo mergaitei eiti namo. Mergaitė pas J. būdavo nuo 10 val. ryto, sakydavo, kad jai nėra ką veikti, būdavo iki vakaro, niekas jos neieškojo. Mergaitė sakė, kad jos mama dirba. Iš mergaitės kalbos, manierų matė, kad mergaitei reikia priežiūros, ji yra specialių poreikių. Sakė mergaitei, kad J. K. yra daug metų, kad jis negali būti jos draugas. Mergaitė sakydavo, kad mama jai nieko nesako. Jai atrodė, kad mergaitė yra vyresnė, kad jai yra 14 metų, atrodė kaip paauglė. Tokie J. K. ir mergaitės santykiai kėlė įtarimą. Klausė J. K., kodėl jis įsileidžia mergaitę. Jis sakė, jog kad mergaitei nėra ką veikti, sakė, kad pasimėto su buteliu. Dėl J. K. elgesio anksčiau jokių nusiskundimų nebuvo. J. K. yra geros širdies žmogus, nėra konfliktiškas, per šešerius metus su juo neturėjo nė vieno konflikto. J. K. alkoholį vartoja kartais.

Liudytoja A. Š. parodė, kad yra socialinė darbuotoja, lankosi V. M. šeimoje, kuri 2018 m. birželio 8 d. išbraukta iš rizikos šeimų sąrašo dėl pagerėjusios situacijos. Šią šeimą žino 10 metų. Šeimai teikiamos socialinės paslaugos – socialinių įgūdžių ugdymas, apsipirkimas, dokumentų tvarkymas. Apie įvykį sužinojo iš L. M. motinos. Po įvykio apsilankė šeimoje. Mergaitė apie įvykį vengia kalbėti, nesureikšmina šio įvykio, patirto streso požymių neįžvelgė. Nuo liepos 26 d. šeimai vėl buvo pradėtos teikti socialinės paslaugos, kurios yra skirtos didesnei L. M. kontrolei.

Liudytoja G. Ž. parodė, kad nuo 2017 m. balandžio 18 d. bendrauja su M. šeima, kuri į socialinės rizikos šeimų sąrašą įrašyta dėl socialinių įgūdžių stokos. 2018 m. birželio 8 d. šeimai buvo nutrauktos socialinės paslaugos. 2018 m. liepos 5 d. gavo žodinį pranešimą, kad L. M. galimai patyrė seksualinę prievartą. Nuvykus į šeimą, bendravo su mergaite, klausė jos, kaip ji jaučiasi – mergaitė nebuvo išsigandusi, neįžvelgė, kad mergaitė jaustų stresą. Po įvykio mergaitei teikiamos psichologo paslaugos.

Liudytoja G. Z. parodė, kad ėjo gatve ir sutiko L. M., kuris paklausė, ar ji pažįsta J. K., klausė, kur gyvena. Ji L. M. palydėjo iki J. K. namo, pasiliko laukti prie namo kampo. L. M. įėjo į kiemą ir susitiko J. K., jie pradėjo kalbėtis. L. M. klausinėjo J. K., kaip viskas buvo. J. K. atrodė išgėręs, jis pasakė, kad buvo girtas ir neprisimena. L. M. paklausė J. K., ar jis buvo įkišęs varpą mergaitei, J. K. atsakė, kad buvo girtas neatsimena, gal kažkiek ir buvo.

Nukentėjusios atstovas pagal įstatymą L. M. paaiškino, jog po įvykio nukentėjusioji buvo sutrikusi, slėpėsi nuo tėvų, buvo pikta. Šiuo metu nėra elgesio pasikeitimo, lanko užimtumo centrą, lankosi pas psichologę, atrodo, kad yra užmiršusi šį įvykį. Kai kalbėjosi su J. K. apie įvykį, jis sakė, kad neatsimena, ar kišo varpą į mergaitės makštį, sakė, kad pati L. M. nusimovė kelnaites.

Liudytoja R. V. parodė, kad dirba bendruomeniniuose šeimos namuose (duomenys neskelbtini), yra susitikusi su nukentėjusiąja vieną kartą, nukentėjusioji lanko dienos centrą – ateina vieną dieną į savaitę, o vasarą lankosi kiekvieną dieną. Bendraujant su nukentėjusiąja nepastebėjo, kad jai reikėtų specialių užsiėmimų. Kadangi mergaitė turi psichinę negalią, todėl sudėtinga įvertinti jos elgesio pasikeitimus.

Ekspertė E. K. tvirtino atlikto tyrimo rezultatus ir paaiškino, kad tyrimas buvo atliekamas 2018 m. spalio 30 d., t. y. po įvykio praėjus daugiau kaip 10 dienų, ir pas nukentėjusiąją buvo išlikusios stiprios reakcijos į stresą siejamą su nagrinėjamais įvykiais, todėl padaryta išvada dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. K. išoriniuose organuose anatominių pakitimų, kurie kliudytų atlikti lytinį aktą, nėra (3 t. b. l. 87).

Iš Globos namų „U.“ pateiktos Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad L. M. lyčių skirtumus suvokia, tik negeba jų verbalizuoti. Lyties organų pavadinimų įvardinti negeba. Viešų ir privačių kūno vietų neskiria, neišmano pagrindinių saugumo taisyklių, susijusių su kūnu. Kalbantis lytiškumo tema randasi gėdos ir nerimo reakcijos. Iš seksualizuotų žaidimų (lėlių lyties organų srities tyrinėjimo, lėlių nurenginėjimo) keliama prielaida, kad L. susidomėjimas lytiškumu, intymiomis kūno vietomis neatitinka jos amžiaus ir pažintinių gebėjimų. Intymių kūno sričių sureikšminimas mergaitės piešiniuose, seksualizuoti žaidimai, kritiškumo santykyje stoka neleidžia atmesti prielaidos apie galimai patirtą seksualinę prievartą. Susidomėjimas lytiškumo tema, apsunkintas gebėjimas suprasti bei įvertinti socialines situacijas ir kitų ketinimų jos atžvilgiu, poreikis įtikti suaugusiajam daro L. pažeidžiamą prievartai (1 t. b. l. 149-151).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. L. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Nuo 2015 m. jai diagnozuojamas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo F71.1. Šiuo metu L. M. konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8.

2. L. M. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suvokti labai konkrečių faktinių „kas kur ką darė“ aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. L. M. gebėjimą duoti išsamesnius, nuoseklesnius ir detalesnius parodymus riboja ne tik jai būdingi raidos sunkumai (bendrieji pažintiniai jos gebėjimai yra labai žemi – atitinka vidutinį protinį atsilikimą), bet ir emocinė jos būsena ir nesupratimas apie su ja galimai atliktų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo reikšmę. Tikėtina, kad nesuprasdama, kas vyksta, jausdamasi kalta dėl buvusio bendravimo su įtariamuoju ir bijodama, jog suaugusieji dėl to ant jos pyksta ir gali ją bausti, ekspertizės metu L. M. minimizuoja galimai jos atžvilgiu atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų mastą. Visa tai įvertinus, papildoma L. M. apklausa nėra tikslinga. Rekomenduojama remtis L. M. parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo procese.

4. Nei nagrinėjamų įvykių metu, nei šiuo metu L. M. nesuprato ir nesupranta su ja galimai atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl adekvačiai negalėjo jiems pasipriešinti. L. M. elgesį įvykių metu sąlygojo ne tik jos nesupratimas apie su ja galimai atliktų veiksmų esmę, bet ir jai būdingi individualūs psichologiniai ypatumai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog dėl tų pačių individualių psichologinių ypatumų L. M. patenka į riziką būti seksualiai išnaudojama ateityje, todėl yra svarbu ją mokyti lytiškumo ir įgūdžių, padėsiančių jai tinkamai reaguoti grėsmę keliančiose situacijose.

5. L. M. būdingas padidintas polinkis į įtaigumą, kuris turėjo reikšmingos įtakos jos elgesiui įvykių metu, t. y. ji patikliai ėjo į santykį su mažai pažįstamu įtariamuoju, lengvai susigundė materialiniu paskatinimu ir malonia jai žaidimų veikla ir neįvertino grėsmės.

6. Padidintas polinkis fantazuoti L. M. nenustatytas.

7. Šiuo metu L. M. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio. L. M. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (2 t. b. l. 63-71).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. M. kūne nustatyta dauginiai odos nubrozdinimai alkūnėse, nugaroje, pilve, kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, prieš 3-4 paras iki apžiūros. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. M. rankose sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti savigynos metu, nėra. L. M. mergystės plėvė nepažeista. L. M. burnoje, lyties organuose, išeinamojoje angos srityje sužalojimų ir audinių reakcijos nėra. Tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu, tamponėliuose su burnos turiniu, tamponėliuose su tiesiosios žarnos turiniu spermos nerasta (2 t. b. l. 82-84).

Iš 2018-07-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) gyvenamais namas (2 t. b. l. 85-95).

Iš 2018-06-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. M. pateikė L. M. mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir drabužius (2 t., b. l. 96-98).

Iš 2018-08-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti L. M. drabužiai – ryškiai rožinės spalvos trikotažiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis, trikotažinės, ryškiai rausvos spalvos kelnės, šviesiai žalios spalvos trikotažinės kelnaitės. Naudojant liuminescencinę lempą, ant pateiktų drabužių tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (2 t. b. l. 99-102).

Iš 2018-09-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas L. M. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Peržiūrėjus mobiliojo ryšio telefone esančius duomenis, matyti, kad įėjusių žinučių registre yra 2 trumposios SMS žinutės iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini): 2018-06-28 17:52 val. su tekstu „Saldainiuke.“, 2018-06-29 14:51 val. su tekstu „L..“ Iš telefono 2018-08-28 18:04 val. išsiųsta trumpoji SMS žinutė numeriui (duomenys neskelbtini) su tekstu „Sese paim mano telepona as daba lauke susitinkam“ (2 t. b. l. 103–105).

Iš 2018-07-30 tarnybinio pranešimo dėl J. K. išklotinių analizės matyti, kad buvo gautos J. K. abonentinių telefonų numerių (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ ir (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų pranešimų (SMS), bei bazinių stočių (celių) išklotines laikotarpyje nuo 2018-02-01 iki 2018-07-26. Mobiliojo ryšio operatoriaus duomenimis nuo 2018-05-16 iš abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini), 3 kartus skambinta ar bandyta skambinti L. M. į abonentinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) (2018-05-16 18:35:33 val. ir 20:17:00 val. (J. K. bandė skambinti L. M., pokalbio trukmė 0 s), bei 2018-05-17 11:57:22 val. (J. K. skambina L. M., pokalbio trukmė 102 s). Toliau atliekant J. K. naudojamų abonentinių telefonų numerių išklotinių analizę, buvo nustatyta, kad J. K. iš abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini), 5 kartus bendravo su nukentėjusiąja L. M. t. y. 2018-06-25 13:09:50 (išeinantis skambutis, pokalbio trukmė 0 s), 2018-06-26 18:09:17 (L. M. skambina J. K., pokalbio trukmė 18 s), 2018-06-26 18:11:13 (J. K. skambina L. M., pokalbio trukmė 12 s), 2018-06-27 09:00:19 (išeinantis skambutis, pokalbio trukmė 0 s), 2018-06-28 11:43:37 (išeinantis skambutis, pokalbio trukmė 0 s), kurios abonentinis telefono numeris (duomenys neskelbtini). Visais atvejais J. K. mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele, kurios abonentinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungiasi prie bazinės stoties C978, C976, C974, kuri randasi (duomenys neskelbtini). Kito J. K. abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizės metu, atlikus L. M. tuo metu naudoto abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) paiešką buvo nustatyta, kad J. K. nuo 2018-06-27 16:18:46 val. iki 2018-06-29 14:51:27 val. su L. M. kontaktavo 30 kartų (dažniausiai vyko susirašinėjimai trumposiomis SMS žinutėmis) iš jų net 26 kartus J. K. su L. M. bendravo 2018-06-28 t. y. nuo 2018-06-28 11:21:43 val. iki 2018-06-28 18:04:13 val. Visais atvejais J. K. mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele, kurios abonentinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungiasi prie bazinės stoties C97D, C97F, kuri randasi (duomenys neskelbtini). J. K. iš abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) su abonentiniais telefonų numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi L. M., analizuojamuoju laikotarpiu nebendravo (2 t. b.l. 121–123).

Iš 2018-07-05 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2018-07-03 iš J. K. asmens kratos metu paimti daiktai – moteriška, violetinės spalvos liemenėlė su smulkiais šviesiais taškiukais, oranžinės spalvos moteriška suknelė, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė išduota J. K. vardu, neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas J. K. vardu. Taip pat apžiūrėti mobiliojo ryšio telefonai: LG – baltos spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Telefono IMEI (duomenys neskelbtini). Į telefoną įdėta „Tele2“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat apžiūrėtas telefonas „Nokia“. Telefonas su klaviatūra, juodai – rožinės spalvos korpusu. Telefono IMEI (duomenys neskelbtini). Į telefoną įdėta „Tele2“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 170–174; 176–191).

Teismas, išnagrinėjęs visus įrodymus baudžiamojoje byloje ir juos sugretinęs juos tarpusavyje, konstatuoja:

Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajai L. M. diagnozuojamas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, tačiau nustatyta, kad nukentėjusioji L. M. skirtingu laiku, skirtingiems asmenims – liudytojai J. G., ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje dalyvavusiai psichologei, ekspertėms – papasakojo įvykio aplinkybes iš esmės vienodai. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, jog nukentėjusiajai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Ekspertizės aktu abejoti nėra objektyvaus pagrindo, nes jame konstatuotas aplinkybes atitinka ir kiti bylos įrodymai. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visetą, nukentėjusios L. M. parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems bylos įrodymams.

Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji L. M. nupiešė, kokius veiksmus kaltinamasis prieš ją atiko. Iš nukentėjusios apklausos vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji aiškiai žodžiais neįvardijo su ja atliktų prievartinių lytinių santykių pobūdžio (vaizdo įrašo 32–35 min.) (1 t., b. l. 128). Nustatyta, jog tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ekspertizės atlikimo metu nukentėjusioji L. M. į klausimus, ar jai skaudėjo, neatsakė (vaizdo įrašas 34.55 min.), ekspertėms nurodė, kad „J. glostė mane, visur, neskriaudė“, J. lietė, su J. darė (parodė, kad įtariamasis savo lytiniu organu lietė jos lytinį organą), vieną kartą lietė ir viskas, niekas nematė, nepatiko ( 2 t., b. l. 68, 69). Aplinkybė, jog nukentėjusioji apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu psichologei į užduotą klausimą parodė, kur kaltinamasis kišo savo lytinį organą, nėra pakankama pripažinti, jog kaltinamasis buvo įvedęs varpą į nukentėjusios makštį ir teismui dėl šios aplinkybės kyla ne viena pagrįsta abejonė.

Kiti įrodymų šaltiniai, turintys reikšmės šiai bylai teisingai išspręsti, yra paties kaltinamojo ir liudytojų, kuriems apie įvykio aplinkybes pasisakė nukentėjusioji, parodymai.

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog lytiniu organu prisilietė prie L. M. šlaunų, šono, buvo ją truputį užgulęs, L. M. pasakė, kad jai skauda, todėl greitai atsikėlė nuo jos, rankomis jos lytinių organų nelietė, į jos lytinį organą savo varpos nekišo, nebandė įkišti, nes jam „nestovėjo“; jeigu jo varpa būtų „stovėjusi“, nebūtų jos bandęs įkišti į L. M. lytinį organą, tik būtų lietęs tarp jos šlaunų (3 t., b. l. 135, 143). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. K. parodė, jog jis su nusmauktomis kelnėmis atsigulė ant nukentėjusios, bet jam nestovėjo varpa; dar bandė kelis kartus įkišti jai į vaginą varpą, bet savo varpos jai neįkišo, nes jam „neatsistojo“, bandant įkišti L. pasakė, kad jai skauda. K. L. pasakė, kad jai skauda, nuo jos nulipo (2 t., b. l. 130). Kitoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad „kelis kartus „pabakščiau“ tarp šlaunų ir nulipau, visas ir buvo toks žaidimas“, nežino, kas jai sukėlė skausmą, bet ji pasakė, kad jai skauda, savo nesustangrėjusios varpos jai nebandė įkišti į makštį, tik trynė savo varpą tarp nukentėjusios šlaunų; jei būtų sustangrėjusi varpa, vis tiek nebūtų jai kišęs, nes nebūtų lindusi (2 t., b. l. 138–139).

Ištyrus nukentėjusios ir kaltinamojo parodymus, teismui nekyla jokių abejonių, jog kaltinamasis J. K. prieš nukentėjusiąją L. M. atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, tačiau, vertinant atliktų veiksmų pobūdį, labai svarbūs ir kiti byloje esantys duomenys. Ekspertizės akte konstatuota, jog L. M. gebėjimą duoti išsamesnius, nuoseklesnius ir detalesnius parodymus riboja ne tik jai būdingi raidos sunkumai (bendrieji pažintiniai jos gebėjimai yra labai žemi – atitinka vidutinį protinį atsilikimą), bet ir emocinė jos būsena ir nesupratimas apie su ja galimai atliktų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo reikšmę; tikėtina, kad nesuprasdama, kas vyksta, jausdamasi kalta dėl buvusio bendravimo su įtariamuoju ir bijodama, jog suaugusieji dėl to ant jos pyksta ir gali ją bausti, ekspertizės metu L. M. minimizuoja galimai jos atžvilgiu atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų mastą. Nė iš vieno liudytojo parodymų nebuvo gauta aiškių, kategoriškų ir neginčijamų duomenų apie tai, kad kaltinamasis buvo įvedęs varpą į nukentėjusios makštį, o būtent: nukentėjusios sesuo A. M. negalėjo išklausti nukentėjusios ir nežino, kurias ir kaip jos kūno vietas kaltinamasis lietė (3 t., b. l. 144); motinai liudytojai V. M. nukentėjusioji taip pat nepasisakė, kokius veiksmus atliko kaltinamasis, motina nepastebėjo jokių fizinio smurto, prievartavimo ar išžaginimo požymių; liudytoja J. G. parodė, kad ji nukentėjusiąją klausinėjo, o ši linksėjo galva, kad kaltinamasis nukentėjusiąją nurenginėjo, bučiavo visą kūną, tai suprato iš nukentėjusios linksėjimo; liudytoja J. G. akcentavo, kad L. vieną kartą sakė taip, kitą kartą kitaip; kad pirmą ir antrą kartą kažkas buvo, suprato iš jos linksėjimo (1 t., b. l. 100–102). Nukentėjusios tėvas L. M., kuris iš karto po įvykio bendravo su kaltinamuoju, taip pat negalėjo kategoriškai patvirtinti apie lytinio akto buvimą. Bylos įrodymai nėra pakankami kategoriškai teigti, jog kaltinamasis J. K. buvo įvedęs varpą į nukentėjusios L. M. makštį taip, kaip nurodoma pateiktam kaltinime.

Nors kaltinamasis J. K., duodamas parodymus teisme, norėjo teismą įtikinti, kad savo lytiniu organu lietė tik nukentėjusios šlaunį ir jokių kitų seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusios atžvilgiu neatliko, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja nukentėjusios parodymams, o be to, yra nenuoseklūs, todėl teismas juos vertina siekimu sušvelninti savo padėtį. Negalėjo teismui įtikinamai kaltinamasis J. K. paaiškinti, kodėl jis pirmosios apklausos metu neneigė, jog bandė nesustangrėjusią varpą kišti į nukentėjusios mažametės makštį. Nustatyta, jog pirmosios apklausos metu, t. y. 2018 m. liepos 4 d., J. K. parodymus davė dalyvaujant gynėjui (2 t., b. l. 130–132), apklausos protokolą pasirašė J. K. ir apklausoje dalyvavęs jo gynėjas, jokių prierašų prie apklausos protokolo nei jis, nei gynėjas neatliko, todėl nėra pagrindo manyti, kad J. K. parodymai paminėtoje apklausoje buvo užfiksuoti netinkamai ar neišsamiai. Antroje įtariamojo apklausoje (2019 m. sausio 8 d.), taip pat dalyvaujant gynėjui, kaltinamasis teigė, kad gal bandė, o gal nebandė įkišti varpą į nukentėjusios makštį, tačiau varpa nelindo, nestovėjo (2 t., b. l. 149). Dar vienos įtariamojo apklausos metu (2019 m. kovo 5 d.), taip pat dalyvaujant gynėjui, J. K. nurodė, kad neįkišo savo varpos į nukentėjusios makštį, bandė įkišti, bet neįkišo ir tvirtino pirmosios apklausos parodymus, kad jam varpa buvo nesustangrėjusi, bandė kelis kartus ją įkišti į nukentėjusios makštį, tačiau neįkišo, kai L. M. pasakė, kad jai skauda, juo jos nulipo (2 t., b. l. 151).

Kasacinės instancijos nutartyse yra nurodoma, kad veika kvalifikuojama kaip baigtas išžaginimas pagal BK 149 straipsnį tik tais atvejais, kai lytinis aktas tarp kaltininko ir nukentėjusios buvo pradėtas, t. y. vyro varpa buvo įkišta į moters lytinius organus. Jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo nepavyko pradėti dėl nepakankamo susijaudinimo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimą (kasacinė nutartis 2K-349-696/2015).

Nukentėjusioji L. M. tiesiogiai neparodė, kad kaltinamasis atliko lytinį aktą, jos mergystės plėvė nepažeista, jokių sužalojimų lyties organuose, išeinamosios angos srityje nėra, nėra ir audinių reakcijos (2 t., b. l. 84), o pats kaltinamasis neigė atlikęs lytinį aktą ir jo parodymų, jog jis nebuvo įvedęs savo varpos į nukentėjusios mažametės makštį, kiti bylos įrodymai nepaneigia, tačiau jų visuma rodo, kad bandymas atlikti lytinį aktą buvo. Kaltinamasis J. K. neneigė, jog įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jo varpa nesustandėjo, todėl jam nepavyko pradėti lytinio akto. Teismo išvada yra ta, kad kaltinamasis J. K. pasinaudojo nukentėjusios L. M. būkle dėl jos amžiaus ir pasikėsino lytiškai santykiauti su mažamete L. M., kuri dėl amžiaus nesuvokė su ja daromų veiksmų esmės, dėl to negalėjo pasipriešinti, t. y. kaltinamasis pasinaudojo jos bejėgiška būkle dėl jos amžiaus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes negalėjo atlikti lytinio akto dėl girtumo ir nepakankamo susijaudinimo. Kadangi nukentėjusiajai J. M. nusikalstamų veiksmų atlikimo metu buvo nuo 12 metų, ji nesuprato su ja atliekamų veiksmų pobūdžio, todėl J. K. veiksmai vertinami, kaip atlikti pasinaudojant bejėgiška nukentėjusios būkle dėl mažametystės. O tai atitinka BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Tos aplinkybės, kurias kaltinamasis aiškino teisme, t. y. galvojo, kad nukentėjusiajai yra 15 metų, nėra pagrindas kaltinamojo veiką perkvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 3 dalį. Dar ikiteisminio tyrimo metu pats kaltinamasis parodė, kad nukentėjusioji elgdavosi kaip 10–12 metų vaikas; ne visai mažiuko vaiko elgesys, bet ji elgdavosi kaip vaikas – rėkaudavo paupyje, prašydavo panešioti po kambarį, ją nešiodavo; bendraudavo kaip su vaiku, nes jos elgesys buvo vaikiškas, neprotingas (2 t., b. l. 151–152). Jau buvo minėta, kad šios J. K. apklausos metu dalyvavo kaltinamojo gynėjas, nei kaltinamojo, nei gynėjo prierašų prie apklausos protokolo nėra, todėl nėra pagrindo šių kaltinamojo parodymų vertinti kaip neteisingų ar netikslių. Be to, liudytoja E. K., ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusios amžių 12–14 metų (1 t., b. l. 70), o teisme, duodama parodymus apie nukentėjusios amžių, parodė, kad nukentėjusioji buvo panaši į vaiką 13–14 metų, kaltinamasis sakė, kad su mergaite žaisdavo, mėtydavo butelį (3 t., b. l. 145). Ekspertizės akto motyvuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad nukentėjusioji elgiasi vaikiškai, atrodo jaunesnė nei yra pagal amžių (2 t., b. l. 68–69). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismui nekyla jokių abejonių, jog kaltinamasis J. K. suprato, kad nukentėjusioji yra mažametė, o jo parodymus, duotus teisme apie nukentėjusios amžių, vertina siekimu sušvelninti savo padėtį.

Kaltinamojo J. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, kaip baigtas nusikaltimas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaltinamojo J. K. veiksmai perkvalifikuotini į BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 4 dalį, nes kaltinamasis J. K. laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, name, priklausančiame J. K., esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios L. M., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų, bei adekvačiai jiems pasipriešinti, paguldęs nukentėjusiąją ant lovos, pasikėsino lytiškai su ja santykiauti, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes negalėjo atlikti lytinio akto dėl girtumo ir nepakankamo susijaudinimo.

Kaltinamojo J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi teismo ištirti įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog dėl kaltinamojo atliktų prievartinių veiksmų prieš mažametę J. M. ji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jau minėtomis ekspertizės akto išvadomis, ekspertės paaiškinimu teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 184–185) nustatyta, kad J. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas kaltinamojo J. K. veiksmais. Tyrimą atlikusiems ekspertams nekilo jokių abejonių, jog nukentėjusiajai J. M. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio.

Nukentėjusios L. M. įstatyminiai atstovai L. M. ir V. M. reiškė 3 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį ir jį grindė tuo, kad dėl kaltinamojo J. K. nusikalstamų veikų nukentėjusioji L. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, bėgo iš namų, slėpdavosi, jai buvo konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą. Nustatant neturtinės žalos, kurią patyria mažamečiai, nepilnamečiai, dydį reikia atsižvelgti į nukentėjusiųjų amžių, socialinę brandą, suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi, asmenybės formavimuisi. Nors įstatyminiai atstovai parodė, jog nukentėjusioji L. M. šiuo metu jaučiasi gerai (3 t., b. l. 167), tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjo mažametė, lengvai pažeidžiama, neįgali mergaitė, kuriai nusikaltimo padarymo metu, buvo vos dvylika metų ir pripažįsta, jog dėl kaltinamojo J. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai L. M. buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė psichologinių išgyvenimų, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo J. K. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, į tai, jog kaltinamasis nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, turtinės žalos civilinis ieškinys nepareikštas. Pagal BPK 53 straipsnio 2-4 dalis, jei žmogaus amžius, socialinė branda, psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą ir visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo naudai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nukentėjusios L. M. neturtinės žalos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir iš kaltinamojo J. K. nukentėjusiajai L. M. priteistina 3 000 eurų.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę dėl abiejų veikų lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę dėl abiejų veikų sunkina tai, jog nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę J. K., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryta veika, numatyta BK 149 straipsnio 4 dalyje priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte – apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės. Kaltinamojo J. K. tyčiniais veiksmais pasikėsinta išžaginti mažametę, dėl kaltinamojo veiksmų nesunkiai sutrikdyta mažametės sveikata. Kaltinamasis J. K. nusikalto būdamas neteistu (3 t., b. l. 7–9), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 13–16). Bylos duomenys rodo, jog kaltinamasis niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, psichikos sveikatos centre neregistruotas, tačiau iš dalies darbingas (darbingumo lygis penkiasdešimt procentų (3 t., b. l. 28–29). Iš Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 79–82) matyti, kad J. K. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuoti šie psichikos sutrikimai – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas; atsižvelgiant į jo intelektą, mąstymą, individualias psichologines ypatybes bei dėl savo būklės, nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir gali apie tai duoti teisingus parodymus; nusikaltimo padarymo metu bei šiuo metu J. K. galėjo ir gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; J. K. yra pakaltinamas (3 t., b. l. 83). Kaltinamasis viso proceso metu nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – neatlygino nė dalies padarytos žalos, neatsiprašė nukentėjusios ar jos atstovų, nėra jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgęs į kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdį, nusikaltimu padarytą žalą, nukentėjusios sveikatos sutrikimo laipsnį, teismas prieina prie išvados, kad kaltinamajam J. K. už labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė už nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje, nustatytina lygi šios bausmės minimumui, kadangi veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, skirta laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima šios bausmės vidurkiui, nes tokios trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Į 2019 m. rugsėjo 13 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis atvyko neblaivus, jam buvo nustatytas 1,42 promilės alkoholio (3 t., b. l. 176–178), kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog kaltinamojo gyvenimo būdo problemos – gali turėti įtakos pakartotinių teisės pažeidimų darymui, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 48 balai; taip pat kaltinamasis charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu (3 t., b. l. 161–162). Kaltinamasis J. K. nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis 149 straipsnio 4 dalis), kuris yra nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 122 straipsnio 4 dalyje, todėl visos paminėtos aplinkybės, leidžia teismui manyti, jog kaltinamasis J. K., būdamas nuteistas ilgalaikiu laisvės atėmimu, būdamas nesuimtas, gali padaryti naujų BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo pozicija yra ta, jog BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti švelnesnėmis priemonėmis kaip tik skiriant suėmimą negalima, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam J. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – keistina į suėmimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 4 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu penkeriems metams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir J. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. liepos 5 d. (dvi paros).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. lapkričio 18 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą – ir J. K. suimti teismo salėje.

Nukentėjusios L. M. 3 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. K. nukentėjusiajai L. M. 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – L. M. marškinėlius, kelnes, kelnaites, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje, grąžinti L. M. atstovei pagal įstatymą V. M.; J. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, mobilaus ryšio telefoną „LG“, rūbus (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje, grąžinti J. K.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.