Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. A., P. A. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, pagal CK 5.57 straipsnį jam yra suteikta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

6. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

7. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas terminui pratęsti, teismai privalo spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

8. Nustatyta, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų I. A. ir P. A. motina E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Iš Testamentų registro duomenų nustatyta, kad po E. A. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, E. A. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat – 21800/32700 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji turi sveikatos problemų.

9. Įvertinęs bylos aplinkybes, išnagrinėjęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos mirties. Teismo vertinimu, atsisakymas atnaujinti nurodytą terminą, tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus, neturinti teisinio išsilavinimo, tikėtina, kad ji galėjo nežinoti apie būtinybę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, norėdama priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų apie palikėjos E. A. įpėdinių interesų konfliktą, nes kiti palikėjos pirmos eilės įpėdiniai (palikėjos sūnūs) sutinka su pareiškimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad pareiškėja pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.