Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pušynė“ (toliau - ieškovė arba darbdavys) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovės E. K. (toliau – atsakovė arba darbuotoja) reikalavimai ieškovei UAB „Pušynė“ dėl apmokėjimo už darbą poilsio dienomis bei netesybų sumokėjimo yra nepagrįsti ir juos atmesti, o Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus Darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. DGKS-6167 laikyti netekusiu galios bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad:

1.1. 2023 m. balandžio 29 d. su atsakove buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 171, pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti į Birštone veikiančio viešbučio „Pušynė“ administratorės pareigas. Darbuotojai buvo nustatyta suminė darbo laiko apskaita, 3 mėn. atskaitinis laikotarpis. Iš darbo atsakovė atleista 2023 m. rugpjūčio 28 d., savo noru, su ja atsiskaityta per 10 darbo dienų, kadangi šalys taip buvo susitarę darbo sutartyje. Tačiau praėjus mėnesiui po darbo santykių pabaigos, atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau - ir DGK) su prašymu prisiteisti iš ieškovės padidintą darbo užmokestį už darbą ne pagal grafiką poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės iki rugpjūčio mėnesio, 277,16 Eur priedą už rugpjūčio mėn., netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, nutraukus darbo santykius 10 darbo dienų pavėlavus sumokėti galutinę 846,95 Eur sumą, netesybas nuo uždelsto atsiskaityti laiko už darbą tariamai poilsio dienomis ir nesumokėtą priedą, bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo už patirtą moralinę skriaudą, jos atvaizdo neteisėtą panaudojimą socialiniuose tinkluose.

1.2. DGK 2023 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-6167 atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei 1 387,87 Eur už darbą poilsio dienomis; 1 487,63 Eur netesybų. Likusioje dalyje atsakovės prašymą atmetė. Ieškovė nesutinka dėl priteisto papildomo atlygio už darbą poilsio dienomis. Nors ieškovės direktoriaus 2023 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 23-001 darbovietėje yra įvesta suminė darbo laiko apskaita, apskaitos laikotarpis yra trys mėnesiai, nežiūrint to, DGK sprendime sprendė, kad atsakovė 2023 m. gegužės 6 d., birželio 11-12 d. ir 18-19 d., liepos 16-17 d., 18-19 d. ir 28-29 d. bei rugpjūčio 9 d. ir 17-18 d. dirbo kaip esą savo poilsio dienomis, tačiau faktiškai E. K. 2023 m. gegužės 6 d. (9 val.) 8-18 val. mokėsi dirbti administratorės darbą, kadangi paaiškėjo, jog darbo pokalbyje (įsidarbinant) jos deklaruota patirtis nėra pakankama. Atsakovę apmokė kolegė administratorė J. G., kuri tą visą dieną ir dirbo administratorės darbą, o atsakovė tik stebėjo. Be to, atsakovė raštu sutiko dirbti šią dieną. Jai už šią dieną buvo apmokėta kaip už visą darbo dieną. Atsakovė dirbo jos pačios prašymu darbo grafike nustatytomis poilsio dienomis : 2023 m. birželio 11 d. 8 val. – 12 d. 8 val. (22 val.), be to ji turėjo dirbti nuo birželio 12 d. 8 val. iki 13 d. 8 val., tačiau dirbo 2023 m. birželio 11 d. 8 val. – 12 d. 8 val., tačiau jai už tai jai buvo suteikta poilsio diena 2023 m. birželio 13 d.; 2023 m. birželio 18 d. 8 val. – 19 d. 8 val. (22 val.), atsakovė turėjo dirbti birželio 30 d. – liepos 1d. pamainą, tačiau dirbo 2023 m. birželio 18 d. 8 val. – 19 d. 8 val. jai už tai buvo suteikta poilsio dienos 2023 m. birželio 30 d. – 2023 m. liepos 1 d. 2023 m. liepos 16 d. 8 val. – 17 d. 8 val. (22 val.), nors turėjo dirbti 2023 m. liepos 17 – 18 d. pamainą, tačiau šalių bendru sutarimu dirbo 2023 m. liepos 16 d. 8 val. – 17 d. 8 val.; 2023 m. liepos 18 d. 8 val. – 19 d. 8 val. (22 val.). Atsakove susikeitė pamainomis su kolege A. M. norėdama išdirbti daugiau valandų bei papildomai užsidirbti. Už viršvalandinį darbą buvo apmokėta 1,5 dydžio tarifu. Taigi ieškovės ir atsakovės bendru sutarimu darbo grafikas buvo pakeistas, todėl atsakovė dirbo pagal grafiką 2023 m. liepos 18 d. 8 val. – 19 d. 8 val.; atsakovei poilsio diena, jai ypač deklaruojant norą užsidirbti, suteikta nebuvo. 2023 m. liepos 28 d. 8 val. – 29 d. 8 val. (22 val.), t.y. atsakovė turėjo dirbti nuo 2023 m. liepos 25– 26 d. pamainą, tačiau šalių bendru sutarimu darbo grafikas buvo pakeistas, todėl atsakovė dirbo 2023 m. liepos 28 d. 8 val. – 29 d. 8 val. Atsakovei už tai buvo suteiktos poilsio dienos 2023 m. liepos 25– 26 d. Ieškovės poilsio dienomis vietoje atsakovės dirbo E. B..

1.3. 2023 m. rugpjūčio 9 d. 9-16:30 val. (7,5 val.) atsakovės 2023 m. rugpjūčio 9 d. raštišku sutikimu buvo pakeistas grafikas. Remiantis patvirtintu 2023 m. rugpjūčio mėn. grafiku ji 2023 m. rugpjūčio 9 d. turėjo poilsio dieną. Atsakovei buvo būtina mokytis dirbti su nauja programa, todėl 2023 m. rugpjūčio 9 d. 9:00-16:30 val. dalyvavo darbuotojų mokymuose. Ši diena jos grafike buvo pavaizduota kaip poilsio diena. Administratorės pareigose šią dieną dirbo kolegė E. B.. 2023 m. rugpjūčio 17 d. 8 val. – 18 d. 8 val. (22 val.) atsakovės prašymu ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. raštišku sutikimu buvo pakeistas atsakovės darbo grafikas. Remiantis patvirtintu 2023 m. rugpjūčio mėn. grafiku, atsakovė turėjo dirbti 2023 m. rugpjūčio 19-20 d. pamainą. Ieškovės ir atsakovės bendru sutarimu darbo grafikas buvo pakeistas, todėl atsakovė dirbo 2023 m. rugpjūčio 17 d. 8 val. - 18 d. 8 val. (22 val.) Atsakovei už tai buvo suteiktos poilsio dienos 2023 m. rugpjūčio 19-20 d. Atsakovės poilsio dienomis administratorės pareigose dirbo kolegė N. B.. Šią aplinkybę patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.

1.4. Pakeitus atsakovės darbo grafiką, ji ne tik dirbo tada, kada pagal pradinį grafiką turėjo būti poilsio diena, bet gavo poilsio dienas tada, kai pagal pirminį grafiką privalėjo dirbti, kas yra klasikinis grafiko keitimo atvejis, o ne papildomas darbas poilsio dieną. Be to, atsakovė pagal grafiką turėjo dirbti 2023 m. birželio 12 d. 15 val. bet dirbo 7 val. 2023 m. birželio 13 d. turėjo dirbti 7 val., tačiau nedirbo. 2023 m. birželio 30 d. turėjo dirbti 15 val., bet nedirbo. 2023 m. liepos 17 d. turėjo dirbti 15 val., bet dirbo 7 val. 2023 m. liepos 18 d. turėjo dirbti 7 val. bet dirbo 15 val. 2023 m. liepos 25 d. nedirbo. 2023 m. liepos 26 d. turėjo dirbti 7 val. bet nedirbo. 2023 m. rugpjūčio 19 d. turėjo dirbti 15 val. bet nedirbo. 2023 m. rugpjūčio 19 d. turėjo dirbti 15 val. bet nedirbo. 2023 m. rugpjūčio 20 d. turėjo dirbti 7 val., bet nedirbo. 2023 m. rugpjūčio 23 d. turėjo dirbti 15 val., bet nedirbo. 2023 m. rugpjūčio 24 d. turėjo dirbti 7 val. bet nedirbo. Darbo grafiko pakeitimai lėmė, kad konkrečiomis dienomis atsakovei privalėjus dirbti iš viso 125 val., pakeitus grafiką, realiai dirbo 29 val., t. y. realus pokytis buvo 96 val.

1.5. Be to, DGK priteisė papildomą darbo užmokestį už atsakovės darbą 2023 m. liepos 18 d., kaip už darbą poilsio dieną, tačiau ir pagal pradinį grafiką šią dieną atsakovė privalėjo dirbti, tik trumpiau (ne 15 val., o 7 val.). Todėl ši diena bet kuriuo atveju nebuvo atsakovės poilsio diena, todėl ir priteisti papildomas sumas kaip už darbą poilsio dieną, nebuvo jokio teisinio pagrindo. DGK skirtingai vertino atsakovės darbą 2023 m. rugpjūčio 25 d. vien dėl to, kad savo sutikime atsakovė nurodė, jog yra dirbama vietoj rugpjūčio 23 d. Tačiau pabrėžtina, kad ir visai kitais atvejais, kai atsakovė dirbdavo tą dieną, kai pagal pradinį grafiką turėjo būti poilsio diena, buvo atliekama darbo dienų rotacija, t. y. atsakovė gaudavo poilsio dieną tą dieną, kai pagal ankstesnį grafiką turėjo būti dirbama. Tik viename iš savo sutikimų atsakovė nurodė pakeičianti darbo dienas, nors realiai tai vyko ir visais kitais atvejais, išskyrus vienintelį 2023 m. rugpjūčio 9 d. sutikimą, DGK klaidingai apskaičiavo atsakovės prašyme nurodyto darbo poilsio dienomis laiką: atsakovė nurodė, kad ji dirbo kaip esą savo poilsio dienomis 2023 m. gegužės 6 d., birželio 11-12 d. ir 18-19 d., liepos 16-17 d., 18-19 d. ir 28-29 d. bei rugpjūčio 9 d., 17-18 d. ir 25-26 d., t. y. 9 val. gegužės 6 d., 7,5 val. rugpjūčio 9 d. ir po 22 val. kitomis septyniomis dienomis, kas sudaro iš viso 170,5 val. (9 + 7,5 + 22*7 = 170,5), o ne 192,5 val.

1.6. Teismas negalėjo priimti atsakovės priešieškinio, nes jis pareikštas dėl jau įsiteisėjusios DGK sprendimo dalies, t.y. dėl sprendimo dalies, dėl kurios per įstatyme nustatytą terminą nebuvo pareikštas ieškinys. Be to, ieškovė su juo nesutinka, nes nėra pagrindo priteisti 277,16 Eur priedą už 2023 m. rugpjūčio mėn. Nei darbo sutartyje, nei kituose lokaliniuose dokumentuose darbdavys su darbuotoja nebuvo susitarę dėl priedo mokėjimo. Aplinkybė, kad kitais mėnesiais atsakovei buvo mokami priedai, nepagrindžia priedo mokėjimo ir 2023 m. rugpjūčio mėn. privalomumo. Be to, visiškai neaišku kodėl būtent paskaičiuota būtent tokia suma, nes kitais mėnesiais buvo mokami skirtingo dydžio priedai, kurie nepriklausė nuo anksčiau išmokėtų priedu vidurkio ar pan. Atsakovės Darbo sutarties 1.3.1 punkte buvo numatyta, kad darbuotojai gali būti mokamos premijos, skiriamos darbdavio įsakymu paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Šie mokėjimai nėra laikomi šios Sutarties dalimi ir bus mokami išimtinai darbdavio nuožiūra. Nustatyta, kad atsakovei priedai (premijos) per darbo laikotarpį buvo priskaičiuoti ir išmokėti keturis kartus: už 2023 m. balandžio mėn. – 8,79 Eur (Įsakymas Nr. 23-043, 2023-05-12); už 2023 m. gegužės mėn. – 276,48 Eur (Įsakymas Nr. 23-060, 2023-06-18); už 2023 m. birželio mėn. – 345 Eur (Įsakymas Nr. 23-067, 2023-07-13); už 2023 m. liepos mėn. – 210 Eur (Įsakymas Nr. 23-086, 2023-08-14).Tai rodo, kad premijų mokėjimas nebuvo privalomas ir nustatytu reglamentavimu atliko skatinamąją funkciją, siekiant paskatinti atsakovę kuo geriau ir tiksliau atlikti darbo funkcijas. Savo ruožtu už rugpjūčio mėn. premija nebuvo skirta dėl atsakovės darbo pareigų pažeidimų – aplaidaus elgesio su įmonės kasa, nedirbimo savaitgaliais, kai būdavo didžiausi klientų srautai, išėjimo iš darbo. Atsakovei rugpjūčio mėn. pateikus prašymą išeiti iš darbo, skatinamojo pobūdžio (tikslo) ir toliau dirbti tinkamai išmoka apskritai prarado prasmę ir logiką.

1.7. Su atsakove sudarytos Darbo sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, jog atleidžiant darbuotoją iš darbo visas jam priklausantis darbo užmokestis ir visos kitos kompensacijos bus išmokamos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2023 m. rugpjūčio 28 d., su atsakove buvo galutinai atsiskaityta 2023 m. rugsėjo 8 d., t.y. nepraleidus 10 darbo dienų termino, todėl jai nepriklauso jokia kompensacija už pavėluotą atsiskaitymą.

1.8. Reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo yra išspręstas įsiteisėjusia DGK sprendimo dalimi. Atsakovė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iš esmės tik vieninteliu epizodu, kai esą be atsakovės sutikimo socialiniame tinkle Facebook ieškovė viešbučio registratūros fone, atsakovės darbo vietoje, panaudojo atsakovės atvaizdą, kuris po kelių dienų buvo iš tinklo pašalintas, nes tapo neaktualus. Kaip matyti iš byloje pateiktos fotografijos ir teksto joje, atsakovės atvaizdas yra jos darbo vietoje, viešbučio registratūros fragmentas ir užrašas „šį saulėtą penktadienį su džiaugsmu vėl pasitinkame savo brangius viešbučio svečius, atvykusius praleisti savaitgalį pas mus“. Kaip galima spręsti iš minėtos nuotraukos, socialiniame tinkle buvo patalpinta vienam iš liepos mėn. savaitgaliui aktuali informacija, kuri vėliau tapo neaktuali ir buvo pašalinta. Atsakovė žinojo apie šios nuotraukos paviešinimą, tą patvirtino ir DGK posėdžio metu ir, manytina, kad pritarė, palikdama įrašą apie savo teigiamą reakciją.

1.9. Atsakovė 2023 m. balandžio 29 d. yra susipažinusi ir pasirašiusi Priedą Nr. 1 prie Darbo sutarties „Pranešimas darbuotojui apie jo asmens duomenų tvarkymą“. Todėl atsakovė žinojo ir davė sutikimą būti nufotografuota viešbučio registratūroje, kuri yra vieša vieta ir visą parą yra filmuojama įmonės vaizdo kameromis. Atsakovė jokio pageidavimo ar nenoro būti fotografuojamai neišreiškė (pavyzdžiui, neužsidengė savo veido), kaip ir vėliau, kai su jos atvaizdu nuotrauka buvo patalpinta socialiniame tinkle, ji neprašė jos pašalinti, o, priešingai, įvertino nuotrauką savo patiktuku. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už darbuotojos atžvilgiu taikytą psichologinį smurtą, netinkamą bendravimą ir kt., taip pat nesutinka, nes su atsakove buvo pagarbiai ir mandagiai. Jokių necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu nenaudota.

1.10. Pagal įstatymą formaliai žiūrint, pažeidimas buvo padarytas dėl to, kad darbo grafikai būdavo sudaromi atsižvelgiant į darbuotojų norą ir keičiami taip pat pačioms administratorėms pageidaujant (reikia laisvos dienos ar norint kažkur išvykti). Darbdavys žiūrėjo lanksčiai, pakeisdavo grafiką, tačiau pačiame grafike pakeitimų nepadarydavo. Svarbu, kad nebūtų viršytas suminės darbo laiko apskaitos darbo laikas. Darbo grafikas būdavo sudaromas prieš prasidedant einamajam mėnesiui ir būdavo pas administratores registratūroje. Bet faktiškai jos dirbdavo kitaip. Pakeitus grafiką, atsakovė visada ateidavo, jei buvo viršvalandžiai, jie būdavo apmokami. Tik tada kai išėjo iš darbo, atsakovė pradėjo reikalauti, kad jai turėjo būti sumokėta už darbą poilsio dienomis dvigubai. Dėl darbo gegužės 6 d. nurodė, kad gegužės 9 d. turėjo būti pirma jos savarankiška darbo diena. Pati atsakovė pareiškė, kad ji nesijaučia gerai, todėl paprašė leisti mokytis iš kitos administratorės ir atėjo į darbą per savo poilsio dieną. Tačiau ji nieko nedirbo, tik stebėjo administratorės darbą. O darbdavys iš geros valios jai sumokėjo kaip už visą darbo dieną.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo ieškinį prašė atmesti ir jai iš ieškovės priteisti 1 522,18 Eur neatskaičius mokesčių už darbą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės iki rugpjūčio mėnesio; 277,16 Eur priedą (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. rugpjūčio mėnesį; netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, nutraukus darbo santykius 10 darbo dienų pavėlavus sumokėti galutinę 848,95 Eur sumą; netesybas nuo už uždelstą atsiskaityti laiką už darbą poilsio dienomis ir nesumokėtą priedą, kurių dydis atsakovės E. K. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip už šešis mėnesius; 500 Eur neturtinės žalos ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje ji nurodė, kad:

2.1. Ieškovė pasibaigus darbo santykiams su atsakove tinkamai neatsiskaitė, todėl kreipėsi į DGK prašydama jai priteisti neišmokėtas sumas. DGK 2023 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo priteisė atsakovei 1 387,87 Eur už darbą poilsio dienomis ir 1 487,63 Eur netesybų. Kitoje dalyje jos reikalavimus atmetė. Dėl galimybės reikšti priešieškinį nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalis numato, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. DGK sprendimas įsiteisėja, jeigu per mėnesį nėra kreipiamasi į teismą. DK 296 straipsnyje nustatytas terminas skirtas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme, taigi šis terminas yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Šio termino negalima kvalifikuoti kaip ieškinio senaties termino, nes tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, jog vienam ir tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui DK yra nustatyti du skirtingi ieškinio senaties terminai.

2.2. Atsakovė dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą, pagal iš anksto sudarytus ir darbuotojams pateiktus darbo grafikus. Jeigu darbo grafike nėra nurodyta, jog darbuotojas tą dieną turi dirbti, tai ta diena laikoma poilsio diena. Atsakovė niekada neginčijo fakto, jog ji dirbo poilsio dienomis su jos sutikimu. Tačiau net ir taikant suminę darbo laiko apskaitą, jai už darbą poilsio dienomis nebuvo sumokėta. Byloje yra ieškovės sutikimai dirbti poilsio dienomis: 2023 m. gegužės 6 d. sutiko dirbti 8-18 val. Atsižvelgiant į tai, kad darbo laikas yra bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį, šią dieną kai atsakovė mokėsi dirbti administratorės darbą, šią dieną jai nebuvo pažymėta darbo diena darbo grafike, todėl turėjo būti sumokėtas dvigubas darbo užmokestis. Atsakovė dirbo darbo grafike nenurodytu metu, t. y. poilsio dieną ir už ją turėjo mokėti ne viengubą, bet dvigubą darbo užmokestį už dienas: 2023 m. birželio 11 d. nuo 8:00 val. iki 2023 m. birželio 12 d. iki 8:00 val.; 2023 m. birželio 18 d. nuo 08:00 val. iki 2023 m. birželio 19 d. 08:00 val. 2023 m. liepos 16 d. nuo 08:00 val. iki 2023 m. liepos 17 d. 08:00 val., 2023 m. liepos 18 d. nuo 08:00 val. iki 2023 m. liepos 19 d. 08:00 val., 2023 m. liepos 28 d. nuo 08:00 val. iki 2023 m. liepos 29 d. 08:00 val., 2023 m. rugpjūčio 9 d. poilsio dieną mokėsi 9:00-16:30 val. Atsižvelgiant į tai, kad darbo laikas yra bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį (DK 111 straipsnio 1 dalis), šią dieną kai atsakovė dalyvavo mokymuose, šią dieną jai nebuvo pažymėta darbo diena darbo grafike, todėl turėjo būti sumokėtas dvigubas darbo užmokestis.

2.3. Ieškinyje klaidingai teigiama, kad atsakovei trūko kompetencijos, todėl neva reikėjo jai dalyvauti mokymuose. Iš tikrųjų mokymai vyko siekiant darbuotojus supažindinti su nauja programa: 2023 m. rugpjūčio 17 d. nuo 08:00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. 08:00 val. Atsakovė dirbo darbo grafike nenurodytu metu, t. y. poilsio dieną ir už ją turėjo mokėti ne viengubą, bet dvigubą darbo užmokestį; 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuo 8:00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 26 d. 8:00 val. Atsakovė dirbo darbo grafike nenurodytu metu, t. y. poilsio dieną ir už ją turėjo mokėti ne viengubą, bet dvigubą darbo užmokestį. DGK sprendime nustatė, jog atsakovės vienos dienos darbo užmokestis sudaro 65,12 Eur, vienos valandos - 8,14 Eur, todėl atsakovei už darbą šiomis poilsio dienomis: 2023 m. gegužės 6 d. ir 2023 m. rugpjūčio 9 d., 268,62 Eur ((8,14 Eur x 2) x 16:30 val.) ir už likusias 154 val. papildomai dar viengubą darbo užmokestį 1 253,56 Eur (8,14 Eur x 154 val.). Iš viso atsakovei už darbą poilsio dienomis priteistina 1 522,18 Eur neatskaičius mokesčių.

2.4. Ieškovė nesumokėjo darbuotojai priedo prie darbo užmokesčio už 2023 m. rugpjūčio mėn. Darbo sutartyje šalys sulygo, kad darbuotojai už gerą darbą ir pan. gali būti mokami priedai. E. K. darbo sutarties galiojimo metu gaudavo priedus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kiekvieną mėnesį sistemingai gaudavo priedus, jai turėjo būti skirtas priedas ir už 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Priedai buvo mokami darbuotojams už konkrečius darbo rezultatus, t.y. už parduotas paslaugas. Kadangi ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie priedų skyrimo tvarką, šių trijų mėnesių priedų vidurkis yra 277,16 Eur.

2.5. Darbo sutartis buvo nutraukta 2023 m. rugpjūčio 28 d., o iš byloje esančių mokėjimo pavedimo kopijų matoma, kad galutinis atsiskaitymas su atsakove įvyko 2023 m. rugsėjo 8 d., t. y. po 10 darbo dienų po darbo santykių pasibaigimo. Nors ir Darbo sutarties 6.1 punkte numatyta, kad „šalys susitaria, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo visas jam priklausantis darbo užmokestis ir visos kitos kompensacijos bus išmokamos ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų“, tačiau DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. 2023 m. rugsėjo 8 d. ieškovei buvo pervesta 848,95 Eur, vadinasi pervesta suma neviršijo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Atsižvengiant į tai, kad atleidimo metu nebuvo susitarta kitaip, ieškovė su atsakove turėjo atsiskaityti paskutinę Darbo sutarties galiojimo dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 28 d.

2.6. Atsakovė prašo priteisti iš darbdavio jos patirtą neturtinę žalą, kurią dėl ieškovės elgesio nuolat patyrė psichologinį stresą darbe, be atsakovės sutikimo ieškovė naudojo socialiniuose tinkluose atsakovės atvaizdą, kabinėdavosi be priežasties, žemindavo ir pan. Tai, kad atsakovė dėl ieškovės elgesio nuolat patyrė stresą įrodo ir pateikiami susirašinėjimai su kolegomis. O dėl jos atvaizdo panaudojimo socialiniuose tinkluose, ji jokio sutikimo nedavė, nuotraukos nepažymėjo like patiktuku, dėl tokios nuotraukos patalpinimo ji patyrė nepatogumų, nes po nuotraukos paviešinimo, specialiai viešbutyje apsilankė ir apsigyveno jai nemalonus ir anksčiau konfliktų turėjęs asmuo.