- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 2-1030-840/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04947-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- UAB ,,Kaišiadorių šiluma“
- Atsakovas
- F. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
dalyvaujant ieškovo UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ atstovei juristei G. S., atsakovui F. P. ir jo atstovui advokatui T. P. bei trečiajam asmeniui R. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ ieškinį atsakovui F. P. ir trečiajam asmeniui R. P. dėl skolos už šilumos energijos tiekimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kaišiadorių šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui F. P. ir trečiajam asmeniui R. P., prašydamas priteisti iš atsakovo F. P. 4542,55 Lt skolą už 2/5 patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), šildymą ir 136,00 Lt žyminį mokestį.
Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ atstovė juristė G. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad UAB „Kaišiadorių šiluma" tiekia šilumos energiją patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centras 2010-10-15 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 2/5 patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui F. P.. 2011-01-24 ieškovas UAB „Kaišiadorių šiluma“ atsakovui registruotu laišku išsiuntė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovas F. P. ją sudaryti atsisakė. Šiuo pagrindu ieškovas UAB „Kaišiadorių šiluma“ negali nutraukti šilumos energijos tiekimo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi 3/5 šio pastato priklauso trečiajam asmeniui R. P.. Jei daugiabutyje kas nors nemoka už šilumos energijos tiekimą, tai įprastai šilumos energijos tiekimas konkrečiam butui nėra nutraukiamas. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 11 punktą tarp ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir atsakovo F. P. yra sudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas, todėl atsakovas F. P. privalo atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 45 ir 48 punktuose nustatyta tvarka. Atsakovas F. P. ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ tiekiama šilumos energija naudojasi, tačiau už ją nemoka. 2011-04-19 ieškovas UAB „Kaišiadorių šiluma“ atsakovui F. P. registruotu laišku išsiuntė raginimą sumokėti 4539,16 Lt skolą, tačiau geruoju atsakovas F. P. skolos nesumokėjo. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra vienas šilumos apskaitos prietaisas ir vienas įvadinis skaitiklis, todėl apskaitos prietaiso duomenys yra išdalijami pagal plotą, kuris priklauso kiekvienam bendrasavininkiui, ir taip apskaičiuojama konkreti suma už suteiktą šilumos energiją. Nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30 atsakovas ieškovui už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas iš viso yra skolingas 4542,55 Lt. Patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo tretysis asmuo R. P. ir iki 2011-01-01 ji visąlaik mokėjo už šilumos energijos tiekimo paslaugas visame pastate. Nuo 2011-01-01 tretysis asmuo R. P. atsisakė mokėti už jai nepriklausančiai pastato daliai suteiktą šilumos energiją ir moka tik už tai pastato daliai tiekiamai šilumos energijai, kuri jai priklauso nuosavybės teise, t.y. už 3/5.
Šalies argumentai
Atsakovas F. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad 2004 m. jis ir jo buvusi sutuoktinė R. P. įsigijo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose jie įkūrė parduotuves ir vykdė komercinę veiklą. 2006 m. jų santuoka buvo nutraukta, padalintas jų turtas – 2/5 minėtų patalpų atiteko jam, o 3/5 – R. P.. Realiai šiuo metu visu pastatu naudojasi R. P., kadangi šios patalpos nėra padalintos konkrečiomis dalimis ir nėra aišku, kuri patalpų dalis kam priklauso. 2011-05-17 teismo nutartimi patalpos laikinai yra padalintos konkrečiomis dalimis. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. R. P. viena mokėjo mokesčius, susijusius su minimu pastatu. 2011 m. pradžioje jam kelis kartus skambino ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ darbuotojai ir paragino mokėti už 2/5 patalpų šildymą, tačiau jis atsisakė tai daryti, kadangi vyksta teisminiai ginčai dėl šio pastato. Jis taip pat informavo ieškovą UAB „Kaišiadorių šiluma“ raštu, kad jam priklausančiomis 2/5 pastato dalimis jis naudotis neketina, todėl ir ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ tiekiamos šilumos energijos paslaugos jam nereikalingos. Kadangi realiai R. P. šiuo metu naudojasi visomis patalpomis, tai ji ir privalo mokėti mokesčius už visą pastatą, taip pat ir už šilumos energijos tiekimą visam pastatui. 2/5 pastato dalimis jis nesinaudoja dėl to, jog tretysis asmuo R. P. jam nurodė, jog jis turi naudotis 3 aukšte esančiomis patalpomis, tačiau tai neteisinga, nes jis nori naudotis 2 aukšte esančiomis patalpomis. Nekilnojamojo turto mokesčio dalį, proporcingai jo turimų patalpų daliai už praėjusius metus jis sumokėjo.
Atsakovo F. P. atstovas advokato padėjėjas T. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai yra du, todėl jie kartu turi nuspręsti, kaip naudosis ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ tiekiamomis paslaugomis. Atsakovas F. P. turi teisę pasirinkti iš ko pirkti šilumos energijos tiekimo paslaugas, t.y. sutarčių laisvės principas pagal Lietuvos Respublikos CK 6.156 str. Ieškovas UAB „Kaišiadorių šiluma“ gavęs atsakovo F. P. atsisakymą mokėti už šilumos energijos tiekimo paslaugas, privalėjo kreiptis į teismą dėl šio ginčo išsprendimo pagal Lietuvos Respublikos CK 6.184 str. Atsakovas F. P. neketino sudaryti šilumos energijos sutarties, kadangi jam tokios paslaugos nereikalingos.
Tretysis asmuo R. P. su UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ ieškinio reikalavimais sutiko ir paaiškino, jog patalpas, esančios (duomenys neskelbtini), ji ir atsakovas F. P. įsigijo verslui 2004 m. kaip sutuoktiniai. 2006 m. jų santuoka buvo nutraukta, padalintas jų turtas – 2/5 minėtų patalpų atiteko atsakovui F. P., o 3/5 – jai. Nors visos prievolės, susijusios su minėtomis patalpomis ir jų eksploatavimu, tenka jiems abiem, tačiau iki 2010-12-30 (duomenys neskelbtini) (nuo 2011 m. gegužės mėn. – (duomenys neskelbtini)) visose patalpose vykdė veiklą ir todėl visus mokesčius mokėjo ji. Atsakovui F. P. nepateikus jai pasiūlymo ir pageidavimo dėl patalpų naudojimo įmonės veikloje, ji 2/5 patalpose, kurios priklauso atsakovui F. P., nuo 2011-01-01 veiklos nebevykdė, todėl ir sudarė naują sutartį su ieškovu UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ dėl šilumos energijos tiekimo ir proporcingai jai priklausančio pastato daliai teiktos šilumos energijos apmokėjimo. Kol vyksta teisminiai ginčai dėl naudojimosi tvarkos šiomis patalpomis nustatytumo, reikia vadovautis 2011-05-17 teismo nutartimi, kuri nustato laikiną naudojimosi tvarką šiomis patalpomis, todėl atsakovas F. P. yra visiškai atsakingas už pastato 3 aukšte esančias patalpas. Pastato 2 aukšto patalpas, kuriose jai priklausanti įmonė vykdo veiklą, ji pati sutvarkė, rekonstravo šildymo sistemą, remontavo, tai jai kainavo 97000,00 Lt. Pastato bendrasavininkių susirinkimas dėl šilumos energijos tiekimo šaukiamas nebuvo, kadangi šiluma pastatams tiekiama pagal miesto mero įsakymus, kur nurodoma, jog privaloma šildyti visuomeninės paskirties patalpas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šioje civilinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo F. P. kaip negyvenamųjų patalpų-gamybinių patalpų (su bendro naudojimo patalpomis), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkio pareigos atsiskaityti su ieškovu UAB „Kaišiadorių šiluma“ už minėtoms patalpoms tiekiamą šilumos energiją. Ginčo dėl to, jog minėtoms patalpoms šiluma buvo tiekiama ir jos tiekimo būdo (centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų) nėra.
Bendrosios nuosavybės teisę, naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybė yra asmeninė, ar bendroji. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.72 str. 1 d. bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.73 str. 1-2 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.
Civilinėje byloje nustatyta, kad negyvenamoji patalpa-gamybinės patalpos (su bendro naudojimo patalpomis), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. nuosavybės teise priklauso F. P. (2/5 patalpos) ir R. P. (3/5 patalpos) pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 2-21-643/2008 ir Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį Nr. 2A-11-324/2010 (b.l. 14-15, 46-58, 63-70, 88-89). Minėtų patalpų paskirtis – gamybos, jos yra administraciniame pastate, patalpoms teikiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas (b.l. 52).
Atsakovas F. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog realiai šiuo metu visu pastatu naudojasi R. P., kadangi šios patalpos nėra padalintos konkrečiomis dalimis ir nėra aišku, kuri patalpų dalis kam priklauso. Kadangi jis pats realiai naudotis jam priklausančiomis patalpomis negali, tai ir ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ tiekiamos šilumos energijos paslaugos jam nereikalingos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog civilinėje byloje esančiam ginčui dėl skolos už šilumos energijos tiekimo paslaugas priteisimo teisingai išspręsti nėra svarbios tos aplinkybės, jog atsakovui F. P. ir trečiajam asmeniui R. P. nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa-gamybinės patalpos nėra padalintos konkrečiomis dalimis ir dėl to vyksta ginčas teisme, kadangi negyvenamoji patalpa-gamybinės patalpos yra padalintos konkrečiomis dalimis pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 2-21-643/2008 ir Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį Nr. 2A-11-324/2010, t.y. negyvenamoji patalpa-gamybinės patalpos yra valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir minėtoms patalpoms teikiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų su vienu įvadiniu skaitikliu ir apskaitos prietaiso visam pastatui (b.l. 72-76).
Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t.y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t.y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės ir Lietuvos Respublikos 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos).
Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 str. 45 d. šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, o šio straipsnio 31 d. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, kurios yra privalomos tiek šilumos tiekėjams, tiek jos vartotojams, taip pat kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims (1 p.), 18 p. nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato savininko, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos sutartimis. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 p. šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato (patalpos) savininkas – šilumos vartotojas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas/savininkai. Įstatymai pareigos atsiskaityti už patiektas šilumos energijos paslaugas taip pat nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis bei atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų funkcine paskirtimi: ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Jeigu patalpos yra bendroji dalinė namo, pastato bendraturčių nuosavybė, pareiga jas išlaikyti, mokėti už jas mokesčius tenka visiems bendraturčiams. Šioje civilinėje byloje nustačius, jog negyvenamoji patalpa-gamybinės patalpos (su bendro naudojimo patalpomis), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso F. P. (2/5 patalpos) ir R. P. (3/5 patalpos), konstatuotina, jog pareigą atsiskaityti už patiektas šilumos energijos paslaugas turi abu bendraturčiai, t.y. tiek ieškovas F. P., tiek tretysis asmuo R. P..
Ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ atstovė juristė G. S. teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovui F. P. registruotu laišku išsiuntė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovas F. P. ją sudaryti atsisakė, todėl tarp ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir atsakovo F. P. yra sudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas. Atsakovas F. P. nurodė, jog nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. R. P. viena mokėjo mokesčius, susijusius su patalpomis. 2011 m. pradžioje jam kelis kartus skambino ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ darbuotojai ir paragino mokėti už 2/5 patalpų šildymą, tačiau jis atsisakė tai daryti, kadangi vyksta teisminiai ginčai dėl šio pastato, o sutarties dėl šilumos energijos paslaugų tiekimo su ieškovu UAB „Kaišiadorių šiluma“ jis nesudarė. Jis taip pat informavo ieškovą UAB „Kaišiadorių šiluma“ raštu, kad jam priklausančiomis 2/5 pastato dalimis jis naudotis neketina, todėl ir ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ tiekiamos šilumos energijos paslaugos jam nereikalingos. Nekilnojamojo turto mokesčio dalį proporcingai jo turimų patalpų daliai už praėjusius metus jis sumokėjo.
Lietuvos Respublikos CK 1.71 str. 1 d. yra numatyta , kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog negyvenamoji patalpa-gamybinės patalpos (su bendro naudojimo patalpomis), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimu buvo padalintos ir nustatytos bendrosios dalinės nuosavybės dalys: atsakovui F. P. atiteko – 2/5 patalpos ir trečiajam asmeniui R. P. atiteko 3/5 patalpos. Atsakovas F. P. ir tretysis asmuo R. P. nurodė, jog minimas patalpas jie įsigijo nuo 2004 m. kaip sutuoktiniai ir jas naudojo verslui kurti, patalpoms buvo tiekiama šiluma iš centralizuotų sistemų, už jas buvo atsiskaitoma. Ieškovas UAB „Kaišiadorių šiluma“ prašo priteisti iš atsakovo F. P. 4539,16 Lt skolą už šilumos energijos tiekimo paslaugas, tiektas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. Taigi ieškovas UAB „Kaišiadorių šiluma“ prašo priteisti skolą iš atsakovo F. P., kai jau buvo nustatytos atsakovo F. P. ir trečiojo asmens R. P. bendrosios dalinės nuosavybės dalys nekilnojamam turtui, negyvenamajai patalpai-gamybinėms patalpoms (su bendro naudojimo patalpomis), esančioms (duomenys neskelbtini). Be to, pažymėtina ir tai, jog ieškovas UAB „Kaišiadorių šiluma“ atsakovui F. P. paštu išsiuntė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, su kuria atsakovą prašo susipažinti, pasirašyti ir vieną sutarties egzempliorių grąžinti jam, t.y. ieškovui, 2011 m. sausio 24 d., o atsakovas F. P. informavo ieškovą UAB „Kaišiadorių šiluma“ tik 2011 m. balandžio 28 d. (ieškovas UAB „Kaišiadorių šiluma“ raštą gavo 2011 m. gegužės 3 d.), jog, nors jam teoriškai priklauso 2/5 patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau šiomis patalpomis naudotis jis galimybės neturi, kadangi visas patalpas realiai valdo jo buvusi sutuoktinė R. P.. Dėl šių priežasčių visus įsipareigojimus paslaugų tiekėjams pagal R. P. sudarytas sutartis turėtų vykdyti R. P.. Kadangi vyksta teisminiai procesai ir jis pats nežino, koks bus jam paskirtų patalpų plotas ir ar jam naudojantis jomis bus reikalingos šilumos energijos paslaugos, todėl pateiktos šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudaryti jis šiuo metu neturi galimybių (b.l. 5-8, 83-84). Tai rodo, jog atsakovas F. P. savo valią dėl jam tiekiamų šilumos energijos paslaugų aiškiai išreiškė po to, kai tokios paslaugos jam jau buvo suteiktos, todėl ieškovas UAB „Kaišiadorių šiluma“ iki 2011 m. gegužės 3 d. neturėjo teisinio pagrindo manyti, jog atsakovas F. P. atsisako jo tiekiamų šilumos energijos paslaugų.
Tretysis asmuo R. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog iki 2010-12-30 IĮ R. P. (nuo 2011 m. gegužės mėn. – UAB ,,Tavo svaja“) visose patalpose vykdė veiklą ir todėl visus mokesčius mokėjo ji pati. Atsakovui F. P. nepateikus jai pasiūlymo ir pageidavimo dėl patalpų naudojimo įmonės veikloje, ji 2/5 patalpose, kurios priklauso atsakovui F. P., ji nuo 2011-01-01 veiklos nebevykdė, todėl ir sudarė naują sutartį su ieškovu UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ dėl šilumos energijos tiekimo ir proporcingai jai priklausančio pastato daliai teiktos šilumos energijos apmokėjimo. Atsakovas F. P. nuo 2011 m. sausio 1 d. nesudarė su ieškovu UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau jo veiksmai rodė, kad yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieškovas UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ tiekė šilumos energiją negyvenamoms patalpoms, o atsakovas F. P. tokį sandorį pripažino. Šilumos energijos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis, o viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamais teisės aktais. Tokiu teisiniu reglamentavimu sutarties laisvės principas yra ribojamas tam, kad būtų užtikrintas šilumos energijos, kaip strategiškai svarbios tiek šalies ūkio funkcionavimui, tiek asmeniniams vartotojų poreikiams prekės, prieinamumas. Kadangi tarp ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir atsakovo F. P. nuo 2011 m. sausio 1 d. nėra sudaryta individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tai tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.383-6.384 str. ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintomis Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 11 p. (šilumos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal šias sąlygas tarp 8 punkte nurodytų šalių – juridinių ir fizinių asmenų nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos ir iki tol šalys nesudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas). Ginčo dėl to, jog minėtoms patalpoms šiluma buvo tiekiama laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. civilinėje byloje nėra. Atsakovas F. P., teismui pasiūlius teikti visus įrodymus, pagrindžiančius jo nurodytas aplinkybes, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog šiluma minėtoms patalpoms tiekiama nurodytu laikotarpiu nebuvo. Taip pat atsakovas F. P. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis ėmėsi kokių nors priemonių dėl jam priklausančių patalpų šildymo kitu būdu, atsijungimo nuo centrinio šildymo ir pan., kooperavosi su ieškovu UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ ir trečiuoju asmeniu R. P., bandė spręsti jam nepatinkančių teikiamų paslaugų nutraukimą ar pakeitimą (Lietuvos Respublikos CK 4.75 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog atsakovo F. P. teiginiai, kad jis neprivalo atsiskaityti su ieškovu UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ už jam suteiktas šilumos energijos paslaugas, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Tretysis asmuo R. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog pastato 2 aukšto patalpas, kuriose jai priklausanti įmonė vykdo veiklą, ji pati sutvarkė, rekonstravo šildymo sistemą, remontavo. Šiuo metu 2 aukšte dirba jos įmonės darbuotojai, ir ji, kaip įmonės savininkė, privalo užtikrinti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas, laikytis šilumos, gaisro apsaugos ir patalpų naudojimosi tvarkos nuostatų, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais. Pastato bendrasavininkių susirinkimas dėl šilumos energijos tiekimo šaukiamas nebuvo, kadangi šiluma pastatams tiekiama pagal miesto mero įsakymus, kur nurodoma, jog privaloma šildyti visuomeninės paskirties patalpas.
Lietuvos Respublikos CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija.
Civilinėje byloje nustatyta, jog ieškovas UAB „Kaišiadorių šiluma“ už tiekiamą šilumos energiją atsakovui F. P. 2011 m. sausio 31 d. – 2011 m. balandžio 30 d. laikotarpiu išrašė 4 PVM sąskaitas-faktūras, kurios pasirašytos UAB „Kaišiadorių šiluma“ atstovo:
2011 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą KSIL Nr. 00007306 iš viso 1379,23 Lt (su PVM) (b.l. 9);2011 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą KSIL Nr. 00007391 iš viso 1819,08 Lt (su PVM) (b.l. 10);2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą KSIL Nr. 00007496 iš viso 1340,85 Lt (su PVM) (b.l. 11);2011 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą KSIL Nr. 00007616 iš viso 3,39 Lt (su PVM) (b.l. 12).
Ieškovas UAB „Kaišiadorių šiluma“ atsakovui F. P. 2011 m. balandžio 19 d. išsiuntė raginimą geruoju sumokėti 4539,16 Lt skolą iki 2011 m. gegužės 1 d., kitu atveju ieškovas dėl skolos priteisimo kreipsis į teismą (b.l. 13, 16).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ atstovės juristės G. S., atsakovo F. P. ir jo atstovo advokato padėjėjo T. P., trečiojo asmens R. P. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog atsakovas F. P. turi pareigą proporcingai jo turimai nuosavybės daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame objekte apmokėti už ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ jam suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas, todėl, civilinėje byloje nesant įrodymų, kad atsakovas F. P. yra sumokėjęs 4542,55 Lt skolą ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“, iš atsakovo F. P. priteistina ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ naudai 4542,55 Lt skolą už 2/5 patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), šildymą.
Patenkinus ieškinį visiškai, pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. iš atsakovo F. P. ieškovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ naudai priteistina 136,00 Lt žyminio mokesčio ir valstybės naudai priteistina 15,50 Lt pašto išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str., 92 str., 93 str. 1 d., 88 str. 1 d.) (b.l. 2, 4).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš F. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. vietos adresai: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini)) 4542,55 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt du litus penkiasdešimt penkis centus) skolos už 2/5 patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), šildymą ir 136,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt šešis litus) žyminio mokesčio UAB „Kaišiadorių šiluma“ (į.k. 158996646, buveinė: J. B. g. 42, Kaišiadorys) naudai.
Priteisti iš F. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. vietos adresai: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini)) 15,50 Lt (penkiolika litų penkiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.