Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs nuteistojo V. M. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) 2016 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių V. M. baudžiamojoje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir D. Š., 2014 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. G., tai yra bendrais tyčiniais veiksmais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kojomis nukentėjusiajam R. G. į pilvo sritį, taip padarė jam kraujosruvas pilvo odoje, poodyje, plonųjų žarnų pasaituose, storųjų žarnų pasaitų plyšimus ir kraujosruvas su 1700 ml kraujo pilvaplėvės ertmėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei bendrais tyčiniais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 56 smūgius nukentėjusiajam R. G. į veido ir galvos sritis, į kūną, rankas ir kojas, šokinėjo ant jo kūno, po to išvilko jį iš buto, taip padarė jam odos nubrozdinimus kaktoje, kairėje ausyje, nosyje, dešiniame skruoste, akies apatiniame voke, viršugalvyje, lūpose, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose–antakyje, nosyje, kaktoje–kariame antakyje–akies vokuose, skruoste, lūpose, smakre–pasmakrėje, kairiame žande, ausyje–smilkinyje, žande, kraujosruvas nosies, dešinės akies vokų, lūpų, smakro, kaktos kairės pusės– skruosto–smilkinio–viršugalvio kairės pusės–pakaušio, žando, kaktos dešinės pusės, akiduobės–antakio, apatinio žandikaulio dešinio sąnario projekcijos poodyje–raumenyse, kairio viršutinio žandikaulio 1 kandžio išnirimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu (10 ml), po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinių skilčių vidinėse dalyse (tarppusrutuliniame tarpe), poodines kraujosruvos krūtinėje (ties dešinio raktikaulio–krūtinkaulio sąnario ir ties kairio raktikaulio projekcija), kairiame peties sąnaryje, krūtinėje, varpoje, dešiniame žąste, alkūnės sąnaryje, dilbyje, plaštakoje, jos trečiame piršte, kairiame žąste, alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairiame klube, kairėje šlaunyje, kelio sąnaryje, blauzdoje, dešinėje šlaunyje, blauzdoje, nugaroje, dešiniame sėdmenyje, odos nubrozdinimus kairiame peties sąnaryje, juosmenyje, kelių sąnariuose, kairėje blauzdoje, dešinės kojos 1–2 pirštuose, dešinėje šlaunyje, dešiniame šone, riešų sąnariuose, dešinėje plaštakoje, dilbyje, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2–3–4–5–skeveldriniai 6–7; 8–9, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje 4, nepilną 5, 6-7-8-9-10-11, dešinėje priekinėje pažastinėje linijoje 2–3, užpakalinėje pažastinėje linijoje 11 šonkaulių lūžimus ir kraujosruvas krūtinės raumenyse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir išvilkę nukentėjusįjį R. G. iš buto į lauką, paliko jį gulėti ant betoninio grindinio prie įėjimo į namo laiptinę, po to nukentėjusysis R. G. mirė nuo pilvo sumušimo, lydimo kraujosruvų pilvo odoje, poodyje, plonųjų žarnų pasaituose, storųjų žarnų pasaitų plyšimų ir kraujosruvų, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, mažakraujiškumu po vidinio nukraujavimo, taip jį nužudė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendis pakeistas civilinio ieškinio dalyje, priteisiant iš D. Š. ir V. M. solidariai L. B. 28962 eurų neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi taip pat iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginiai, kad D. Š. ir V. M. sudavė nukentėjusiajam R. G. ne mažiau kaip 3 smūgius kojomis į pilvo sritį ir ne mažiau kaip 56 smūgius rankomis ir kojomis į veido, galvos sritis, kūną, rankas, kojas. Nustatyta, kad D. Š. ir V. M. spyrė nukentėjusiajam R. G. daugiausiai 3 kartus į pilvo sritį ir sudavė apie 20 smūgių rankomis ir kojomis į veidą, galvą, rankas, kojas ir kitas kūno vietas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Ši baudžiamoji byla kasacine tvarka nenagrinėta.

Nuteistasis V. M. su pareiškimu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai savo išvadas dėl nukentėjusiojo mirties priežasčių grindė liudytojos R. G. nenuosekliais parodymais. Pastarajai iškart po įvykio nustatytas sunkus girtumas ir ji tyrėjų buvo apklausta neblaivi. Be to, nuteistasis teigia, kad iš šios liudytojos gavo laišką, kuriame ji rašė, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai jos atžvilgiu naudojo psichologinį spaudimą, pasinaudojo jos neblaivumu, teisiniu neišprusimu, vertė duoti melagingus parodymus.

Generalinio prokuroro 2016 m. sausio 13 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Konstatuota, kad Šiaulių apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdami baudžiamąją bylą, klaidų nepadarė, faktines bylos aplinkybes nustatė teisingai, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo V. M. kaltės ir teisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus. Išnagrinėjęs nuteistojo V. M. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, prokuroras nenustatė BPK 444 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo V. M. skundas dėl Generalinio prokuroro 2016 m. sausio 13 d. nutarimo, kurį nuteistasis prašo panaikinti. Nurodo, kad Generalinis prokuroras neatsižvelgė į nuteistojo pareiškime išdėstytas naujai paaiškėjusias aplinkybes ir neįvertino liudytojos R. G. laiške nurodytų aplinkybių apie jos apklausą ikiteisminio tyrimo metu bei jai darytą spaudimą. Nuteistasis tvirtina, kad teismai rėmėsi šiais neteisėtu būdu surinktais liudytojos parodymais, todėl byla turi būti atnaujinta.

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktais dokumentais bei papildomai išreikalavęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos Nr. 1-154-116/2014 medžiagą, neįžvelgia pagrindo pripažinti, kad po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo paaiškėjo naujos aplinkybės dėl kurių BPK 444 straipsnyje nustatytais pagrindais galima atnaujinti baudžiamąją bylą.

Nuteistasis V. M. kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo liudytojos R. G. laišką iš kurio matyti, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai jos atžvilgiu naudojo psichologinį spaudimą, pasinaudojo jos neblaivumu, teisiniu neišprusimu, vertė duoti melagingus parodymus. Visgi, priešingai nei tvirtinama skunde, skundžiamame nutarime Generalinis prokuroras išsamiai įvertino šią aplinkybę ir išdėstė aiškius ir pakankamus argumentus, kodėl šios aplinkybės negalima vertinti kaip pagrindo baudžiamosios bylos atnaujinimui. Skundžiamame nutarime visiškai pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad be nuteistojo akcentuojamos liudytojos R. G. apklausos, vykusios 2014 m. kovo 27 d., ši liudytoja buvo apklausta BPK 184 ir 185 straipsniuose nustatyta tvarka pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant įtariamiesiems V. M. ir D. Š. bei jų gynėjams. Šios apklausos metu liudytoja paminėjo, kad buvo apklausta 2014 m. kovo 27d. ryte dar neišblaivėjusi, tačiau patvirtino, kad jos parodymai buvo teisingi, kaip ir parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, 2014 m. rugsėjo 1d. teisiamajame posėdyje, liudytoja R. G. ne tik patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bei prašė teismo jais vadovautis, bet ir pati teisiamajame posėdyje detaliai papasakojo apie R. G. atžvilgiu vartotą smurtą ir nuteistojo vaidmenį darant nusikaltimą (t. 2, b.l. 130-131). Atkreiptinas dėmesys, kad šios apklausos teisme metu, ką pastebėjo ir bylą nagrinėję teismai, liudytoja netgi patikslino kai kurias aplinkybes, pavyzdžiui, nurodė apie nuteistojo šokinėjimą ant nukentėjusiojo krūtinės, ko ji nebuvo minėjusi pirminės apklausos metu. Būtent šiais, teisiamajame posėdyje, o ne ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas R. G. parodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (t. 3. b.l. 109).

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo V. M. argumentai niekaip neparodo liudytojos R. G. parodymų, kuriais rėmėsi teismas, melagingumo, taip pat šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip tokios, kurios įrodo, kad nuteistasis nekaltas (BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai). Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant labai konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. Visa tai rodo, kad Generalinis prokuroras, susipažinęs su nuteistojo V. M. pareiškimu bei baudžiamosios bylos medžiaga, pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, todėl naikinti Generalinio prokuroro 2016 m. sausio 13 d. nutarimo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. M. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.