Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės Raimondos Jačiauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. sausio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto;

2) 2012 m. vasario 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dal, galutine bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

3) 2012 m. kovo 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

4) 2012 m. balandžio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2012 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teismas pakeitė nuosprendį dėl bausmių subendrinimo ir skyrė galutinę bausme 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

5) 2013 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutinė bausmė skirta 30 parų arešto;

6) 2013 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bausmė 20 parų arešto;

7) 2013 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių 10 dienų;

8) 2014 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė 8 mėnesiai, terminuoto laisvės atėmimo; 2014 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 4, 9 dalimis, pagal 2013 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

9) 2014 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitytos bausmės iš dalies atliktos pagal 2013 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2014 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžius;

11) 2016 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, i bausmės laiką įskaitytas 2016 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalis bei laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis;

12) 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnio, galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metai 6 mėnesiai, pagal 2017 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartį paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė 2 metai terminuoto laisvės atėmimo;

13) 2017 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė paskirta 6 metai terminuoto laisvės atėmimo; 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal 2017 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartį paskirta bausme ir su bausme paskirta 2017 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 6 metams;

14) 2018 m. liepos 27 d. Kauno apygardos teismo pagal 129 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis paskirtomis 2017 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

15) 2020 m. birželio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams ir 6 mėnesiams,

16) 2024 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 27 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 18 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių 3 dienoms. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Bausmės pradžia – 2024 m. birželio 7 d., bausmės pabaiga – 2029 m. sausio 10 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 17 d., apie 17.45 val., kalėjimo (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, tyčia, ne mažiau trijų kartų, kumščiu sudavė savo šeimos nariui – broliui D. Č. į galvą bei nugarą ir tokiu būdu nukentėjusiajam D. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimais dešiniosios nosies šnervės srityje, kairės mentės srityje, kairės ausies sumušimu.

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš (duomenys neskelbtini) M. L. 2024 m. birželio 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. SV-22-11895 matyti, kad 2024 m. birželio 17 d. apie 17.50 val. telefonu buvo gautas pranešimas iš priežiūros poste Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybą atliekančio jaunesniojo specialisto A. D., kad (duomenys neskelbtini) kameroje sklinda triukšmas. A. D., nuėjęs pažiūrėti, kas ten atsitiko, atidaręs kameros duris pamatė, kad kameroje esantis (duomenys neskelbtini) nuteistasis V. M. valo kruvinas kameros grindis. Kameroje kartu gyvena ir (duomenys neskelbtini) būrio nuteistasis D. Č.. Nuteistieji V. M. ir D. Č. buvo pristatyti į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių apžiūrai. Medicinos apžiūros pažymose nurodyta, kad ant nuteistojo V. M. kūno sužalojimų nėra, ant nuteistojo D. Č. nubrozdinimas prie nosies dešinės šnervės, paraudusi ir patinusi kairė ausis, paraudimas kairėje nugaros pusėje (e. b. t. 1., b. l. 13–14).

Iš (duomenys neskelbtini) A. D. 2024 m. birželio 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. SV-22-11889 matyti, kad 2024 m. birželio 17 d. apie 17.50 val. jam atliekant tarnybą priežiūros poste Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) kameros jis išgirdo sklindantį triukšmą. Nuėjęs pažiūrėti kas atsitiko ir atidaręs kameros duris pamatė, kad kameroje esantis (duomenys neskelbtini) būrio nuteistasis V. M. valo kruvinas kameros grindis. Apie tai nedelsiant, per radijo ryšio priemonę informavo specialistą M. L., o nuteistieji buvo palydėti į budėtojų dalį. Įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi (e. b. t. 1., b. l. 40).???

2024 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 396 su priedu nurodyta, kad 2024 m. birželio 17 d. 18.15 val. apžiūrint nuteistąjį D. Č., nustatytas nubrozdinimas prie nosies dešinės šnervės, paraudusi ir patinusi kairė ausis. Nubrozdinimas kairės menties, paraudimas nugaros kairėje pusėje (e. b. t. 1., b. l. 13–14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1333/2024(02) nustatyta, kad D. Č. konstatuoti akies nubrozdinimai dešiniosios nosies šnervės srityje, kairės menties srityje, kairės ausies sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje ir galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimuisi. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2024 m. birželio 17 d. (e. b. t. 1., b. l. 68–71).

Iš 2024 m. birželio 27 d. kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) administracijos pateikti, vaizdo registratoriumi Nr. 80 2024 m. birželio 7 d. apie 17.50 val., fiksuoti vaizdo įrašai, susiję su nuteistojo D. Č. sužalojimu. Vaizdo įraše pavadinimu „80_8020240617174758_0042“ matyti, kaip (duomenys neskelbtini) A. D. esant (duomenys neskelbtini) būrio nuteistųjų gyvenamųjų patalpų bendrajame koridoriuje ir pareigūnei atrakinus bei atidarius (duomenys neskelbtini) kameros metalines duris, palikus grotuotas duris uždarytas, tikslu maisto dalintoju išdalinti maistą, pasigirsta kaip iš (duomenys neskelbtini) kameros (gyvenamosios patalpos) vienas nuteistųjų, kaip nustatyta V. M., priėjęs prie durų, be viršutinių drabužių, vilkintis tik juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, sako „apsikabinsim, pasibučiuosim ir gyvensim toliau“. Kalbantį V. M. pertraukia jaunesnysis specialistas A. D. klausdamas „kas yra, kas atsitiko?“. Į A. D. klausimą nuteistasis V. M. atsako „nieko, nachui, kalu į galvą žmogui, nesupranta, daviau „strėlių““, pareigūnas A. D. pastarojo paklausia „gerai, maistą imi?“, į tai V. M. atsako „jo“ ir toliau sako „nieko čia nereikia ir viską..., palaukit tuoj rankas nusiplausiu ir paimsiu batoną“, bei trumpam nueina į kameros gilumą, kur kairėje pasiima lėkštę bei atnešęs paduoda maisto dalintojui, kad į lėkštę įdėtų batoną ir toliau sako „tiesiog supranti ką noriu pasakyt...3 savaites žmogui kaliau į galvą“, po ko, trumpam pakalba su maisto dalintoju apie maistą, V. M. maisto dalintojas klausia, ar ims košę, V. M. atsako, kad ne ir nusineša lėkštę padėti į kameros gilumą bei nueina trumpam į kameroje dešinėje esančią tualeto ir kriauklės patalpą. Girdisi kaip leidžia vandenį ir grįžta su puodeliu prie durų. Davęs puodelį maisto dalintojui, V. M. toliau sako pareigūnui „supranti blet ..., aš taip nachui nebūčiau pasielgęs, jei man protingas žmogus būtų to padaręs, sako, jeigu žmogus nesuprato kartą, du, trečią ką Dievas darė? Netgi Dievu, kurva remiantis reikia blet..., mes pasibučiuosim ...“. Tuo metu maisto dalintojas klausia kameroje kito esančio nuteistojo, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, D. Č., ar ims dar košės, taip pat ir nuteistasis V. M. būdamas prie durų nusisuka į kamerą paklausti D. Č. „imsi košės?“. D. Č. atsako „ne, neimsiu“. Vaizdo įraše pavadinimu „80_8020240617175340_0043“, fiksuota, kad kalėjimo (duomenys neskelbtini) kameros patalpoje ant grindų matyti, kad yra šlapiai pavalyta. Taip pat matyti, kaip prie (duomenys neskelbtini) kameros atidarytų durų girdėti, kaip kameroje esantis nuteistasis V. M. sako „blet, užpiso, 3 savaites aiškinau...“ (e. b. t. 1., b. l. 60–63).

Iš V. M., gimusio (duomenys neskelbtini) m., asmens duomenų pažymos matyti, kad D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) m., yra jo brolis (e. b. t. 1., b. l. 93–95).

Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta kvalifikuota tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra aktuali BK 141 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje numatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis, nors ir ne savo noru, tačiau kartu gyveno, dalinosi bendra buitimi, o ir bylos duomenimis nustatyta, jog juos sieja giminystė, kadangi jie yra broliai, tokiu būdu šios bylos požiūriu kaltinamasis V. M. ir nukentėjusysis D. Č. yra laikytini šeimos nariais.

Kaltinamasis V. M. paaiškino, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 17 d apie 17.45 val., kalėjimo (duomenys neskelbtini) brigados gyvenamojoje patalpoje, tyčia ne mažiau trijų kartų kumščiu sudavė savo šeimos nariui – broliui D. Č.. Įvykio dieną, būdamas su broliu savo kameroje, jie susiginčijo, ir dar žodinio konflikto metu neatlaikęs, kaltinamasis nurodo pasielgęs neapgalvotai ir smogė broliui rankos kumščiu, ne mažiau 3 kartų, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus ir į kurias kūno vietas smogė, nurodyti negali. Po jo suduotų smūgių broliui iš kažkur bėgo kraujas. Šiuos kaltinamojo duotus parodymus patvirtina liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose užfiksuota, kad dirbdamas jam priskirtame (duomenys neskelbtini) poste, (duomenys neskelbtini) brigados gyvenamosiose patalpose išgirdo triukšmą, atrakinęs duris pamatė, kaip vienas iš patalpoje esančių nuteistųjų valo nuo grindų galimai kraują, po ko nuteistasis ėmė teisintis, kad susimušė su savo broliu. Tai, kad įvykio dieną D. Č. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1333/2024(02), kuria nustatyta, kad D. Č. konstatuoti akies nubrozdinimai dešiniosios nosies šnervės srityje, kairės menties srityje, kairės ausies sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje ir galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimuisi. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2024 m. birželio 17 d.

Aptartų įrodymu visumoje konstatuojama, jog V. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, o būtent jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 17 d., apie 17.45 val., kalėjimo (duomenys neskelbtini) brigados gyvenamojoje patalpoje, tyčia, ne mažiau trijų kartų, kumščiu sudavė savo šeimos nariui – broliui D. Č. į galvą bei nugarą ir tokiu būdu nukentėjusiajam D. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimais dešiniosios nosies šnervės srityje, kairės mentės srityje, kairės ausies sumušimu. Šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra aiškiai suprato savo atliekamų veiksmų esmę ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su bausmės rūšimi (e. b. l. 193-194).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, prieš šeimos narį – brolį, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi nusikaltimą įvykdė jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kito nusikaltimo įvykdymą. Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis praeityje daug kartų teistas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka nebaustas (e. b. t. 1., b. l. 122–123), taip pat tai, kad – V. M. yra lankęsis Lietuvos kalėjimų tarnybos pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, jo sveikatos istorijoje yra duomenys apie priklausomybę narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Ambulatoriškai buvo konsultuotas psichiatro (e. b. t. 1., b. l. 137–146), tačiau yra pakaltinamas. Itin neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja tai, kad nusikalstamo veikimo ji neatsisako ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kuomet jo elgesys turėtų būti nukreiptas išimtinai teigiamo pokyčio link.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių – arešto bausmę, jos terminą numatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

BPK XXXI skyriaus pirmasis skirsnis reglamentuoja teismo baudžiamojo įsakymo priėmimą, kurio nuostatomis numatyta, jog teismo baudžiamuoju įsakymu nėra skiriama laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, skirtiną bausmę, reikėtų bendrinti su ankstesniais kaltinamojo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, be kita ko ir tai su tais, kuriais buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, taigi akivaizdu, jog subendrinus skirtiną bausmę su ankstesniais teismų sprendimais, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė būtų laisvės atėmimas, kas teismo baudžiamuoju įsakymu negali būti skiriama. Atsižvelgiant į tai, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė, su ankstesniais sprendimais nebendrinama, o bausmių bendrinimo klausimas, turės būti sprendžiamas vykdymo procese.

Kaltinamajam V. M. kardomosios priemonės paskirtos nebuvo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų, nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamas veikai tirti ir nagrinėti nėra

– marškinėliai ir skuduras su dėmėmis, panašiomis į kraują, saugomi (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 51–52), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini;

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, fiksuotais vaizdo registratoriumi Nr. 80, saugomi ikiteisminio tyrimo medžiagoje, laikomoje (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliekamas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 69 (šešiasdešimt devynias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 46 (keturiasdešimt šešias) paras arešto.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– marškinėlius ir skudurą su dėmėmis, panašiomis į kraują, saugomus (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti;

– kompaktinį diską su vaizdo įrašais, fiksuotais vaizdo registratoriumi Nr. 80, saugomą ikiteisminio tyrimo medžiagoje, laikomoje (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpose, P(duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamiesiems dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.