Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-04 · Civilinė byla Nr. 2-460/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-04
Bylos Nr.
2-460/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vyja“
Atsakovas
Vilkaviškio rajono savivaldybei
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-460/2009Procesinio sprendimo kategorija 106.3.; 106.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vyja“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1049-259/2009, kuria nutarta ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vyja“ ieškinį atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras A. Valantinas, laikyti nepaduotu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teisme 2009 m. vasario 3 d. gautas ieškovo UAB „Vyja“ ieškinys atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo, bendraieškis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras A. Valantinas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB „Vyja“ terminą iki 2009 m. vasario 23 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas turi patikslinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro procesinę padėtį, nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą atsakovui dėl 3 702 028,64 Lt nusikaltimu padarytų nuostolių atlyginimo, nurodyti atsakovo padarytą nusikaltimą, pateikti šią aplinkybę pagrindžiantį teismo nuosprendį, patikslinti, ar byla bus vedama per advokatą, kad būtų aišku, kam turi būti siunčiami procesiniai dokumentai, patikslinti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį (sumą) bei pateikti šį prašymą pagrindžiančius įrodymus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovo reikalavimai dėl ikiteisminių tyrimų atnaujinimo, pripažinimo civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, valstybei padarytos žalos baudžiamosiose bylose nustatymo ir kaltų asmenų patraukimo atsakomybėn, nėra civilinės teisės objektas ir nenagrinėjami civilinio kodekso tvarka.

Ieškovas UAB „Vyja“ 2009 m. vasario 24 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartimi nutarė laikyti ieškinį nepaduotu ir, įsiteisėjus teismo nutarčiai, grąžinti ieškovui.

Teismas nurodė, kad ieškovas Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, tai yra nenurodė, kokiu nusikaltimu atsakovas padarė žalą ieškovui ir kokiu teismo procesiniu dokumentu yra konstatuota, kad atsakovas padarė nusikaltimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš ieškovo ieškinio reikalavimų formuluotės matyti, kad ieškovas pirmiausia siekia iškelti civilinę bylą dėl nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo ir tik vėliau, teismui atlikus eilę BPK numatytų veiksmų (atnaujinus ikiteisminius tyrimus, iškėlus baudžiamąją bylą ir pripažinus ieškovą civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui baudžiamojoje byloje įsiteisėjus), pripažinti atsakovą padarius nusikaltimą, už kurį galėtų prisiteisti iš atsakovo 3 702 028,64 Lt nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo. Teismo nuomone, ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi, siekdamas atnaujinti ikiteisminius tyrimus atitinkamose baudžiamosiose bylose, atsakovas turėtų įgyvendinti savo teises BPK nustatyta tvarka, o ne pateikdamas abstraktų ieškinį civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vyja“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nustatė ieškovui neįvykdomą reikalavimą pateikti teismo procesinį dokumentą, kuriame konstatuota, kad atsakovas padarė nusikaltimą. Toks reikalavimas neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Pareikštą ieškinį pagrindžia į civilinę bylą Nr. 2-352-378/2005 pateikta Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 20-9-30-03 medžiaga ir 2003 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. 289, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga ir 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas, 2005 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros dokumentai. Padarytam nusikaltimui įvertinti ieškinyje ieškovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto nuostata, kad į Aukščiausiojo Teismo Senato sprendimuose ir Senato aprobuotuose teismų sprendimuose esančius įstatymo taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus, taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 1997 m. sausio 13 d. konsultacija, kurioje nurodyta, jog neteisėta vertingų veislių žuvų žvejyba ar retų bei nykstančių gyvūnų gaudymas, įsigijimas arba laikymas pagal BK 331 straipsnį yra nusikaltimas, nepriklausimai nuo žalos pobūdžio. Neteisėta žvejyba ar gyvūnų gaudymas apskritai yra nusikaltimas, kai tuo padaroma stambi žala. Teismas privalėjo atsižvelgti, kad yra abiejų šalių pripažinti faktai, kurių įrodinėti nereikia, jog nepagrįstai grąžinus „Alvito“ ežerą Lietuvos valstybei buvo padaryta žymi materialinė žala, o UAB „Vyja“ patyrė finansinius nuostolius, kadangi minėtą ežerą buvo įžuvinusi. Lietuvos Respublikos įstatymai leido teismui įvertinti, kad buvo padarytas nusikaltimas, atskirąja nutartimi apie tai pranešti prokurorui, išnagrinėti bylą iš esmės arba ją sustabdyti (CPK 300 str., 164 str. 4 d.).Ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai atitinka BK 228 straipsnyje ir 182 straipsnio antrojoje dalyje numatytų nusikaltimų požymius. Kadangi ieškovas nepareiškė civilinio ieškinio Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-30-03, todėl turi teisę jį pareikšti civilinio proceso tvarka. Skundžiamoje nutartyje nėra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros keliami reikalavimai leisti susipažinti su nurodytose bylose esančia medžiaga ir tokiu būdu apginti viešąjį interesą, yra neteisėti. Šių reikalavimų privalo laikytis visi subjektai, o pasikartojantis Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio trečiosios dalies pažeidimas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, o valstybę patraukti atsakomybėn CK 6.272 straipsnyje numatytais pagrindais. Teismas pažeidė Pagrindinių Europos Sąjungos teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą teisę į veiksmingas gynimo priemones ir sąžiningą teismą, nes pažeidė UAB „Vyja“ teisę į sąžiningą, viešą ir be reikalo neuždelstą bylos išnagrinėjimą. Šis pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti motyvai, kuriais remdamasis, teismas atmetė ieškovo reikalavimus bei pareikalavo pateikti procesinį dokumentą, kuriame konstatuotas atsakovo padarytas nusikaltimas, nors ikiteisminis tyrimas dar neužbaigtas, byla dar nepradėta nagrinėti iš esmės, procesinis dokumentas dar nepriimtas, todėl tai yra CPK 329 straipsnio antrosios dalies 4 punkte numatytas absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši įtvirtinta teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes ši teisė yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta ir visiems besikreipiantiems į teismą asmenims privaloma tvarka, kuri, be kitų reikalavimų, numato, jog teismui paduodami procesiniai dokumentai turi atitikti formos, turinio ir kitus reikalavimus.

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas nepašalino Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartyje nurodytų trūkumų, tai yra nenurodė, kokiu nusikaltimu atsakovas padarė žalą ieškovui ir kokiu teismo procesiniu dokumentu yra konstatuota, kad atsakovas padarė nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje gali būti pareikšti reikalavimai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nors atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nėra išspręstas, nepriklausomai nuo to, kokioje stadijoje yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Taigi ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo gali būti reiškiamas ir tuo atveju, kai nusikalstama veika dar nėra nustatyta priimtu ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pažymėtina, kad teismo motyvai dėl įrodymų (teismo nuosprendžio) buvimo arba nebuvimo yra pagrindas tenkinti arba atmesti ieškinį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-565/2008). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui, nes ieškovas nenurodė kokiu nusikaltimu atsakovas padarė žalą ieškovui ir kokiu teismo procesiniu dokumentu yra konstatuota, kad atsakovas padarė nusikaltimą, ir tokiu būdu nepašalino ieškinio trūkumų, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė kitų nepašalintų ieškinio trūkumų, dėl kurių nepašalinimo ieškinys laikytinas nepaduotu.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. teismo nutartis panaikintina ir ieškovo UAB „Vyja“ ieškinio atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras A. Valantinas, priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vyja“ ieškinio atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras A. Valantinas, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaiAudronė Jarackaitė Kazys KailiūnasDonatas Šernas