- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-08-07
- Bylos Nr.
- 2-565/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, LR vidaus reikalų ministerijos, LR generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, LR vidaus reikalų ministerijos, LR generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo ir Kauno miesto apylinkės teismo bei teisėjų V. J. ir I. P. , dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Konstitucijos pažeidimų pripažinimo ir atlyginimo už padarytus pažeidimus Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-67/2002 priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, LR vidaus reikalų ministerijos, LR generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo ir Kauno miesto apylinkės teismo bei teisėjų V. J. ir I. P. , kuriuo prašė: pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai, tarp jų LR generalinė prokuratūra ir LR vidaus reikalų ministerija, pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-67/2002 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nešališkuose ir nepriklausomuose teismuose; pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai, tarp jų LR generalinė prokuratūra ir LR vidaus reikalų ministerija, pažeidė ieškovo nuosavybės apsaugą ir nuosavybės teisės garantijas civilinėje byloje Nr. 2-67/2002; pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai, tarp jų LR generalinė prokuratūra ir LR vidaus reikalų ministerija, pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisinę gynybą civilinėje byloje Nr. 2-67/2002; pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai, tarp jų LR generalinė prokuratūra ir LR vidaus reikalų ministerija, pažeidė ieškovo lygybę prieš įstatymą ir teismą ir vykdė ieškovo kaip sutuoktinio atžvilgiu diskriminaciją civilinėje byloje Nr. 2-67/2002; priteisti ieškovui iš atsakovų Lietuvos Respublikos, LR generalinės prokuratūros ir LR vidaus reikalų ministerijos solidariai priklausantį 218 414 Lt turtinį ir neturtinį atlyginimą už Konvencijos ir Konstitucijos pažeidimą ieškovo atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-67/2002.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, sumokėti 5 368 Lt žyminio mokesčio bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo taip pat yra atleidžiami ieškovai, reiškiantys reikalavimus dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, jog ieškinyje jo įvardijama nusikalstama veika yra nustatyta priimtu bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bei ši veika sąlygojo atsakovo turtinę ir neturtinę žalą, teismas nusprendė, kad jis nėra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą ir, remdamasis CPK 80 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktais, įpareigojo nuo 218 414 Lt ieškinio sumos sumokėti 5 368 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria jis įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, panaikinti. Nurodo, kad:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismų precedentų, nurodė, kad teismai turi vadovautis kitų teismų sprendimais. Kauno apygardos teismas 2003 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1421/2003, teisingai taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas ir atleido šalis nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Analogiškai minėtas CPK nuostatas taikė ir kiti teismai savo nutartyse. Atsižvelgiant į tai, nutartis, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, yra neteisinga, todėl naikintina.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindą. Būtent šioje byloje yra įrodinėjami neteisėti atsakovų (teisėjų, teismų) veiksmai ir kaltė nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-67/2002. Šias aplinkybes patvirtina 2006 m. kovo 16 d. Generalinės prokuratūros nutarimas bei civilinių bylų medžiaga. Nutartis, įpareigojanti sumokėti žyminį mokestį, turi būti panaikinta, nes neteisėti teisėjų ir teismų veiksmai bei žala paaiškėjo priėmus minėtą nutarimą.
3. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiamas EŽTK Protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuriame numatytas draudimas du kartus bausti už tą patį nusikaltimą. Ieškovas žyminį mokestį sumokėjo civilinėje byloje Nr. 2-67/2002, todėl antrą kartą žyminio mokesčio mokėti neturi. Teismas, įpareigojo sumokėti žyminį mokestį, nes nenori priimti pateikto ieškinio.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog jam nusikaltimu buvo padaryta žala, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nusikaltimų buvimą patvirtina ieškovo pateikti įrodymai, be to, pagal CPK 300 straipsnį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų veiksmuose yra nusikaltimo požymių, turi apie tai pranešti prokurorui.
5. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiami CPK 5, 6, 7 straipsniai, nes iš ieškovo atimama teisė kreiptis teisminės gynybos dėl neteisėtų ir nusikalstamų teismų, teisėjų ir Generalinės prokuratūros veiksmų bei padarytos žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis turi būti apmokamas įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Tačiau CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje yra numatyti atvejai, kai viena ar abi šalys arba kiti dalyvaujantys byloje asmenys yra pagal įstatymą atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Ieškovas A. B. ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria jis buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį. Savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio proceso įstatyme nėra nustatyta, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas baudžiamojoje byloje, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu. Civilinėje byloje gali būti pareikšti turtiniai reikalavimai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nors atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nėra išspręstas. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kokioje stadijoje yra nagrinėjama baudžiamoji byla, jis turi būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio gali būti atleistas tik tuo atveju, kai nusikalstama veika yra nustatyta priimtu ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Pažymėtina, kad teismo motyvai dėl įrodymų (nuosprendžio) buvimo arba nebuvimo yra pagrindas tenkinti arba atmesti ieškinį. Tuo tarpu teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, turi ne vertinti įrodymus, o aiškintis, koks yra ieškinio pagrindas ir ar tokį ieškinį pareiškusį asmenį įstatymas atleidžia nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Jeigu ieškinio pagrindas atitinka CPK 83 straipsnyje numatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindus, toks ieškovas įstatymu yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir teismas turi tai tik konstatuoti, o jeigu tokių pagrindų nėra, taikomos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios žyminio mokesčio mokėjimą.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitu CPK 83 straipsnyje numatytu pagrindu, tai yra dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pirmosios instancijos teismas šio ieškovo pagrindo nenagrinėjo ir argumentų, dėl ko ieškovas nėra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio šiuo pagrindu, nepateikė. Minėtoje CPK normoje yra numatytas baigtinis atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atvejų sąrašas. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas reikalavimus reiškia ne tik teismams ir teisėjams, bet ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Akivaizdu, kad Generalinė prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija negali būti subjektai, padarę žalą dėl teisėjo ar teismo veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus ir aiškiai nurodyti, kokiu pagrindu ir iš kokio subjekto ieškovas reikalauja priteisti jam padarytą žalą. Tik po to, kai ieškovas pašalins teismo nurodys trūkumus, patikslins ieškinio pagrindą, nurodys atsakovus ir iš jų prašomas priteisti sumas, bus galima spręsti, ar reikalavimai atitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytus atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punkto nuostatas, tinkamai neišsiaiškino ieškinio pagrindo ir nenustatė, ar nėra atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų, todėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarties dalis, kuria ieškovas buvo įpareigotas sumokėti 5 368 Lt žyminį mokestį, naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio mokėjimo klausimą turi nagrinėti po to, kai ieškovas pašalins nutartyje nurodytus trūkumus arba pasibaigs trūkumų šalinimo terminas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria ieškovas A. B. įpareigotas sumokėti 5 368 Lt žyminio mokesčio, panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.