Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankui dėl bendrosios dalinės nuosavybės ir nuosavybės teisių į turtą pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Teismas nustatė, kad 1990 metų gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) ŽŪĮ visiems, t. y. ieškovės mamai, A. U., jai su vyru suteikė namą esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1992 metais buvo leista išsipirkti. Tuo metu, kai buvo sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. buvo atvykęs įmonės atstovas, jos mama ir pati ieškovė buvo išvykę. Kadangi A. U. buvo namuose, namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta jo vardu. 1992 metų (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės atstovas B. A., J., gyv. (duomenys neskelbtini), veikdamas pagal (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės 1992 03 25 įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) toliau vadinamas „pardavėju“ ir U. A., M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas „pirkėju“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Matyti, kad už visą nekilnojamąjį turtą beveik lygiomis dalimis mokėjo ieškovė ir A. U.. Matyti, jog visa šeima įsigijo namą ir ūkinius pastatus bei žemės sklypą. Ieškovės mama J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties ieškovė su šeima liko gyventi A. U. vardu pirktame name, tą namą laiko ir savo namu. Iš bendrai iš gaunamų pajamų remontavo namą: sudėjo plastikinius langus, išbetonavo grindis, sudėjo lubas, apkalė namo sienas iš vidaus, nudažė. Visus darbus atliko bendrai ir išlaidos buvo apmokamos bendrai. Mokesčius už gyvenamąjį namą mokėjo ieškovė. A. U. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė jį palaidojo ir prižiūri jo kapą. Padengė jo laidojimo išlaidas. A. U. mirus, ieškovė suprato, kad dabartinėje situacijoje ji neturi jokių teisių į gyvenamąjį būstą, žemės sklypą, kuriuos įgijo kartu su A. U..

6. Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai - bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008; 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu, atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, taktinių sutuoktinių santykių pobūdį, o pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: ne susituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 str. 4 d.) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1.93 straipsnio 1 dalies atveju, t.y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes.

8. Teismai, pagal teismų praktiką suformuotą tokio pobūdžio bylose, teisinius santykius kvalifikuoja kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius ir dėl ginčo turto teisinio statuso sprendžia pagal jungtinę veiklą ir bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.73 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.

10. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, pateiktus rašytinius įrodymus, kuriuos teismas įvertino, teismas laiko, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi.

11. Už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą išlaidos, kurias sudaro 383,33 Eur , paliktinos valstybei. (CPK 93 straipsnis 4 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). 6, 40/100 dalių ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). 5, 1,700 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)., yra A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroji dalinė nuosavybė.

Priteisti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį gyvenamo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). 6, 1/2 dalį iš 40/100 dalių ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). 5, 1/2 dalį iš 1,700 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą išlaidos, kurias sudaro 383,33 Eur , palikti valstybei. (CPK 93 straipsnis 4 dalis.).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.