Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS.LT ieškinį atsakovui mažajai bendrijai (toliau – MB) „Juozo kroviniai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovo prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-11-19 tarp UAB „Saulės spektras“ ir uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS.LT buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 481 ir jos priedas Nr. 8, kurių pagrindu UAB „Saulės spektras“ perleido (pardavė) turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus mokėjimus iš MB „Juozo kroviniai“, o uždaroji akcinė bendrovė REIKALAVIMAS.LT įgijo skolos reikalavimo teisę 235,60 Eur sumai + netesybos, nuostoliai (žala), palūkanos ir kiti MB „Juozo kroviniai“ privalomi mokėjimai pagal PVM s. f. Serija SSPEK Nr. 0091288, Sutartį Nr. K 030303, Paslaugų teikimo sutarties bendrąsias sąlygas. Tinkamą UAB „Saulės spektras“ reklamos paslaugų suteikimą patvirtina pridedamos Atsakovo reklamos UAB „Saulės spektras“ informaciniame kataloge „Miesto info. Alytus 2017/2018“. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, jog tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, laikytina, kad skolininkas apie reikalavimo perleidimą, šiuo atveju informuotas tinkamai.

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateiktas paslaugų sutarties apibrėžimas: paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Duomenų byloje, kad atsakovas būtų padengęs įsiskolinimą ieškovui, nėra. Įvertinęs aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 235,60 Eur skolos.

LR CK 6.256 str. 2 d. numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Paslaugų teikimo sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. p. numatyta, kad Šalis laiku neįvykdžiusi piniginės prievolės, privalo mokėti kitai Šaliai 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kas iš viso sudaro 8,48 Eur. Nurodyti delspinigiai priteisiami ieškovo naudai iš atsakovo.

Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, prašo priteisti iš atsakovo 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Iš tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių paslaugų tiekimo teisinių santykių bei išrašytų PVM sąskaitos – faktūros, teismas nustatė, kad sutartis atitinka šiame įstatyme nurodytus komerci­nės sutarties požymius. Todėl ieškovas turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas. Ieškovui įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, jis turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti ir 40,00 Eur sumą (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komerci­nius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 40,00 Eur suma.

Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisi iš atsakovo procesines palūkanas, t. y. 8 procentus metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Europos centrinio banko viešais duomenimis, ieškovo kreipimosi į teismą dieną galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 procentai. Dėl nurodyto ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procentai dydžio metinės palūkanos už priteistą 284,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-12-03, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 8 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur už avokado paslaugas, viso 208 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 427 straipsniu, 428 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei REIKALAVIMAS.LT, juridinio asmens kodas 302642184, iš atsakovo mažosios bendrijos „Juozo kroviniai“, juridinio asmens kodas 303167908, 235,60 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 60 ct) skolą, 8,48 Eur (aštuonis eurus 48 ct) delspinigius, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (284,08 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Jeigu prieštaravimai per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.