- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- 1A-128-366/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04569-2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-03-12 nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta padariusi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą be užstato laiduotojos E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
Vadovaujantis BK 67 ir 68 straipsniais, R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis teise vairuoti visas kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš R. B. priteista valstybei 175,50 eurų dydžio išlaidos už R. L. suteiktą teisinę pagalbą, kurios pripažintos proceso išlaidomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. B. nuteista už tai, kad ji 2018 m. sausio 26 d., apie 18.28 valandą kelio (duomenys neskelbtini) 8-ame kilometre, vairuodama lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 136.3 ir 140.1 punktų reikalavimus, – tai yra, priartėjusi prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. V., ir pradėdama jį lenkti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), pradėjo lenkimo manevrą prieš tai neįsitikinusi, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms (KET 136.3 p.), lenkė pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu "Sankryža su šalutiniu keliu", kai lenkti buvo draudžiama (KET 140.1 p.), – ir dėl to susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. L., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio (duomenys neskelbtini) keleivė G. V. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tą pačią dieną 21.35 valandą mirė ligoninėje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė, arba paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl Valstybės patirtų išlaidų.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
2.1. Skunde nurodoma, kad įstatymas neįpareigoja teismo kiekvienu atveju taikyti baudžiamojo poveikio priemonių. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad jos padarytas nusikaltimas neatsargus. Teismas, priimdamas sprendimą uždrausti naudotis teise vairuoti visas kelių transporto priemones, nepakankamai atsižvelgė į jos teisme išdėstytas gyvenimiškas aplinkybes (augina nepilnametį vaiką, prižiūri motiną ir pan.) ir perdėtai vertino eismo dalyvių saugumą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, padarė išvadas ir žada vairuoti žymiai atsargiau ir atidžiau, todėl papildomas ribojimas vairuoti gana ilgam laikui ne tik apsunkins jos ir artimųjų kasdienybę, bet ir neigiamai paveiks įgūdžius vairuoti. Po autoįvykio nebuvo atimtas vairuotojo pažymėjimas ir iki šiol vairuoja automobilį. Nuo įvykio praėjo ilgesnis nei metų laikotarpis, per kurį teisės pažeidimų nepadarė. Mano, kad tokiu elgesiu įrodė, jog gali ir toliau, nekeldama pavojaus eismo saugumui, vairuoti transporto priemonę.
2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-252-677/2017, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/201I, 2K- 329/2013, 2K-431/2013, 2K-401/2014 ir kt.), pagal kurią teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, turi įvertinti ar asmuo anksčiau baustas administracine tvarka ir pan. Šiuo atveju ji (R. B.) nebausta administracine tvarka, nusikaltimą padarė dėl neapdairumo, todėl mano, kad teismas nepagrįstai taikė tokią griežtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl valstybės patirtų išlaidų
2.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė 175,50 eurų valstybei jos patirtų išlaidų už R. L. suteiktą teisinę pagalbą. Tačiau apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą teisme, jai taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuri buvo apmokama 50 proc. Esant tokioms aplinkybėms, teismas priimdamas nuosprendį, privalėjo šias išlaidas mažinti pusiau.
3. Teismo posėdžio metu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės apeliacinį skundą atmesti, o dalyje dėl proceso išlaidų skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4.1. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti jai skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą uždrausti naudotis teise vairuoti visas kelių transporto priemones, nepakankamai atsižvelgė į jos teisme išdėstytas gyvenimiškas aplinkybes ir perdėtai vertino eismo dalyvių saugumą. Su skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam vienerių metų laikotarpiui, baudžiamojo poveikio priemonę parinko tinkamai, proporcingumo principo nepažeidė.
4.2. Kaip jau minėta, R. B., padariusi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, skundžiamu nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnyje numatyta tvarka. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje numatyta, kad teismas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali paskirti baudžiamojo poveikio priemonę. Paprastai uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas tais atvejais, kai dėl nusikalstamos veikos sukeliamos sunkios pasekmės. Šiuo atveju dėl R. B. padarytų šiurkščių KET pažeidimų žuvo žmogus, todėl teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 68 straipsniais, R. B. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis teise vairuoti visas kelių transporto priemones minimaliam vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
4.3. R. B. skunde nurodytos gyvenimiškos aplinkybės (augina nepilnametį vaiką, prižiūri motiną ir pan.) negali būti pagrindu naikinti skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. B. baudžiamojo poveikio priemonę, įvertino tai, kad R. B., esant labai blogam matomumui, tamsiuoju paros metu, žiemą, buvo labai nerūpestinga ir neatidi, nes, lenkdama priekyje važiuojantį automobilį, nepastebėjo ar dėl didelio rūko neturėjo galimybės pastebėti priešpriešine eismo juosta atvažiuojančio automobilio ir toks elgesys sąlygojo eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Teismas taip pat akcentavo, kad R. B. noras važinėti į darbą automobiliu ir rūpintis motina bei šeimos gerove yra jos asmeninis pageidavimas, tačiau toks interesas negali būti iškeliamas aukščiau už kitų eismo dalyvių saugumą. Su minėtais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinio skundo argumentas, kad baudžiamojo poveikio priemonę paskyręs teismas perdėtai vertino eismo dalyvių saugumą, įrodo, kad R. B., dėl kurios neapdairaus elgesio žuvo žmogus, neturi pakankamo atsakomybės jausmo ir kratosi bet kokių neigiamų pasekmių. Šiuo atveju, valstybės taikomas poveikis laikomas adekvačiu bei proporcingu veikos pavojingumui. Pažymėtina ir tai, kad teismas, įvertinęs kaltininkės asmenybę bei jos gyvenimiškas aplinkybes ir padarytos veikos pavojingumą, jau vieną kartą taikė jos teisinę padėtį švelninantį institutą, numatytą BK VI skyriuje, ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl tais pačiais argumentais panaikinti jai skirtą minimalaus termino vienintelę baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise, neatitiktų nei teisingumo, nei proporcingumo principo ir visuomenėje sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Todėl skundo prašymas panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą negali būti tenkinamas.
4.4. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas ne privalo, o turi teisę nuspręsti ir iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
4.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iš R. B. priteisė 175,50 eurų valstybei jos patirtų išlaidų už R. L. suteiktą teisinę pagalbą. Tačiau apeliantė prašo priteistas išlaidas mažinti pusiau, argumentuodama tuo, kad nagrinėjant bylą teisme, jai taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuri buvo apmokama 50 proc. iš valstybės lėšų.
4.6. Bylos duomenimis R. B. dėl turtinės padėties neturėjo galimybių tinkamai ginti savo teisių, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu jai 2018-02-27 paskirta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų išlaidų (2 t., b. l. 114-115). Atsižvelgiant į atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės turtinę padėtį, atitinkamai, t. y. 50 procentų mažintinos ir pirmosios instancijos teismo iš R. B. priteistos valstybei 175,50 eurų dydžio išlaidos už R. L. suteiktą teisinę pagalbą. Šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-03-12 nuosprendį:
iš asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. priteistą 175,50 eurų sumą valstybei už nukentėjusiajam R. L. suteiktą teisinę pagalbą sumažinti ir iš jos išieškoti valstybei 87 (aštuoniasdešimt septynis) eurus 75 centų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.