Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, 2014 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla buvo nutraukta, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. 2018 m. balandžio 5 d., apie 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.19 % promilių girtumas), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu - gyvenimo partnere V. M. metu, tyčia kelis kartus stūmė ją į kambario durų arką ir tuo sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su gyvena kartu su partnere V. M. apie 20 metų jos bute (duomenys neskelbtini), Kaune, dviese. 2018 m. balandžio 5 d., apie 20.30 val., grįžo kartu iš laidotuvių. Buvo abu apsvaigę nuo alkoholio. Namuose tarp jų kilo žodinis ginčas dėl buities. Užpykęs priėjo prie V. M. ir ranka pastūmė ją, ji atsitrenkė į durų arką. Jie konfliktavo toliau, tuomet dar kartą ją pastūmė, ji vėl atsitrenkė į durų arką. Tuomet V. M. pasakė, kad kvies policiją. Jis nuėjo į virtuvę, o ji nuėjo į kambarį. Grįžusi pasakė, kad iškvietė policiją. Policijos laukė virtuvėje. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Žino, kad šiais veiksmais galėjo sukelti ir sukėlė V. M. fizinį skausmą, dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 35–38, 43–45).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

-tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, gavus V. M. pranešimą apie tai, kad jos sugyventinis smurtavo jos atžvilgiu, mušėsi rankomis, stumdėsi. Atvykus nustatyta, kad policiją kvietė V. M., kuri paaiškino, kad žodinio konflikto metu sugyventinis V. R. kelis kartus ją stūmė į kambario durų arką, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo paaiškino, kad grįžo iš laidotuvių išgėrus kartu su sugyventine V. M. du butelius alaus kilo konfliktas, tada jis kelis kartus pastūmė ją į sieną. Sulaikytas V. R. buvo pristatytas į policijos įstaigą, elgėsi ramiai (b. l. 6–9).

-nukentėjusiosios V. M. apklauso protokolu, iš kurio matyti, kad ji apie 20 metų gyvena kartu su V. R.. Kartu gyvena jos bute (duomenys neskelbtini), dviese, veda bendrą ūkį. 2018 m. balandžio 5 d., apie 20.30 val. grįžo kartu iš laidotuvių, abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Namuose tarp jų kilo žodinis ginčas dėl buitinių nesutarimų. Konflikto metu V. R. priėjo prie jos ir tyčia su ranka pastūmė, ji atsitrenkė į durų arką. Po to dar kartą pastūmė, ji vėl atsitrenkė į durų arką. Iškvietė policiją. Dėl smurto patyrė tik fizinį skausmą, į gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips. Su V. R. susitaikė, jis jos atsiprašė, civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 12–16);

-pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 5 d., apie 21.59 val. V. R. buvo nustatytas 1,19 promilės girtumas (b. l. 22).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad V. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis V. R. tyčia kelis kartus stūmė sugyventinę V. M. į kambario durų arką, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. V. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei įpareigojimu (b. l. 64).

V. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

V. R. laikomas neteistu, 2014 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla buvo nutraukta (b. l. 59, 68–69), turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 60), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, nesilankė (b. l. 53), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 51), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 55, 56).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, sunkių pasekmių nesukėlė, žala nepadaryta. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą naudoja smurtą artimoje aplinkoje, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnis, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. Kaltinamasis V. R. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 5 d., 21.20 val. iki 2018 m. balandžio 6 d., 14.05 val. (b. l. 23, 24), tai yra vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme V. R. išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 5 d., 21.20 val. iki 2018 m. balandžio 6 d., 14.05 val. (b. l. 23, 24), tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. R., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti V. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.