Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-593-1165/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-23
Bylos Nr.
T-593-1165/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20189-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-593-1165/2024
Baudžiamoji byla Nr. e1-2198-720/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20189-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei, Gretai Sakalauskaitei,dalyvaujant prokurorams Tomui Dorelaičiui, Sigitai Blum,nuteistajam A. G.,antstoliui Virginijui Kučinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolio Virginijaus Kučinsko teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur, dydžio bauda, kurią nuteistasis įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Taip pat A. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 metams bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 580 Eur išieškojimas. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 1 d., o terminas, iki kada turėjo būti sumokėta nuteistajam paskirta bauda, pasibaigė 2022 m. rugsėjo 1 d. Nuteistajam per nustatytą terminą baudos nesumokėjus savanoriškai, 2022 m. rugsėjo 5 d. vykdomuoju raštu jos priverstinis išieškojimas perduotas antstoliui Virginijui Kučinskui.

Teisme buvo gautas antstolio Virginijaus Kučinsko teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam A. G. paskirtą 1 700 Eur baudą pakeisti kita bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, kadangi nuteistasis nėra išreiškęs sutikimo, kad bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Teikime nurodoma, kad antstolis pagal nurodytą vykdomąjį raštą vykdo išieškojimą, tačiau paskirtos baudos išieškoti nepavyko. Nuo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjimo iki šiol antstolis periodiškai tikrino nuteistojo turtinę padėtį. Jis neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kredito įstaigose. A. G. šiuo metu negauna jokių pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, gera valia skolos nedengia.

Teismo posėdžio metu antstolis nurodė, kad teikimą palaiko, prašė jį tenkinti ir nuteistajam A. G. paskirtą baudą pakeisti į laisvės apribojimą. Papildomai paaiškino, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminas buvo nustatytas 12 mėnesių, tačiau baudžiamuoju įsakymu jam taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, kurio įvykdymo terminas nebuvo atidėtas. Nuteistajam nuosavybės teise priklausantis butas buvo parduotas kito antstolio, vykdant išieškojimus keliose vykdomosiose bylose. Gauta piniginių lėšų suma buvo paskirstyta proporcingai visiems turimiems skoliniams įsipareigojimams, įskaitant minėtą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, tačiau baudos bausmė tuo metu dar nebuvo pradėta vykdyti, todėl gautomis iš buto pardavimo piniginėmis lėšomis nebuvo padengta baudos bausmė ar jos dalis. Iš savivaldybės asmenims mokamų piniginių lėšų, kaip pašalpos, panaudojimas skoliniams įsipareigojimams, vykdomiems priverstinai, dengti nėra galimas. Netgi jei nuteistasis pradėtų mokėti po 100 Eur per mėnesį, ši suma būtų paskirstyta į visas vykdomąsias bylas, kurių šiuo metu yra apie dešimt.

Nuteistasis teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti ir paaiškino, kad paskirtos baudos nesumokėjo, nes tikėjosi, kad ji bus padengta iš piniginių lėšų, gautų priverstinai pardavus jo turėtą nekilnojamąjį turtą – butą. Antstoliui pateikus papildomus duomenis teikimo nagrinėjimo metu, paaiškėjo, kad situaciją vertino neteisingai. Įsipareigoja turimiems įsipareigojimams dengti skirti po 80–100 Eur per mėnesį. Kitą dieną po 2024 m. balandžio 29 d. vykusio teismo posėdžio užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, gaus apie 250 Eur pašalpą iš savivaldybės, atidirbdamas viešuosius darbus, kol susiras nuolatinį darbą. Šiuo metu pragyvena iš sugyventinės gaunamo minimalaus darbo užmokesčio. Turėjo sveikatos problemų, yra neįgalus, nustatytas 45 proc. nedarbingumo lygis. Turėjo tris operacijas, įskaitant širdies operaciją, todėl pagal turimą statybininko profesiją dirbti nebegalėjo, nors priimant baudžiamąjį įsakymą sutiko, kad jam būtų skirta baudos bausmė. Nesutinka, kad bauda būtų pakeista viešaisiais darbais, kadangi daugelio darbų negali dirbti dėl sveikatos. Kartais uždarbiauja neoficialiai, parduodamas metalą. Įsipareigoja per pusę metų sumokėti jam paskirtą baudą.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė antstolio teikimą atmesti, kadangi įvertinus nuteistojo paaiškinimus matyti, jog jis ne iki galo suprato susidariusią situaciją, kuomet prarado būstą. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl yra pagrindas sudaryti galimybę nuteistajam įsidarbinti ir sumokėti paskirtą baudą, jos nekeičiant kita bausmės rūšimi.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmetamas.

BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir BK 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus (BK 47 straipsnio 7 dalis); kitu atveju, turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 8 dalis).

Susipažinus su antstolio pateiktais duomenimis dėl 1 700 Eur dydžio baudos iš nuteistojo išieškojimo, nustatyta, kad priverstinio bausmės vykdymo procesas vykdomas nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. ir per šį laikotarpį antstolis, vykdydamas baudos išieškojimą, periodiškai tikrino duomenis apie nuteistojo turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, pinigines lėšas kredito įstaigose, tačiau turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nebuvo rasta. Be to, nuteistasis negauna ir oficialių pajamų, yra nedirbantis, todėl galimybės išieškoti baudą priverstinai šiuo metu nėra. Be to, nuteistasis, kaip patvirtino ir teismo posėdžio metu, nesutinka, kad jam paskirta bauda būtų pakeista viešaisiais darbais, kadangi jų galimai negalės atlikti dėl sveikatos būklės. Tai sudaro formalų pagrindą vertinti, kad antstolio teikimas teismui yra pateiktas pagrįstai, tačiau vis dėlto, svarstant baudos bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi klausimą, būtina įvertinti, ar nuteistasis priverstinio baudos išieškojimo vykdymo procese ją sumokėti vengė. Teismo vertinimu, šios aplinkybės šiuo atveju nėra pakankamai patikimai pagrindžiamos.

Kaip nurodė nuteistasis teismo posėdžio metu, nors jis sutiko su jam paskirta bauda, tačiau jos savanoriškai per nustatytą terminą nesumokėjo, kadangi neteisingai manė, jog baudos bausmė bus padengta pardavus iš varžytynių jam nuosavybės teise priklausantį butą. Iš antstolio papildomai teismui pateiktų duomenų matyti, jog iš tiesų 2022 m. rugpjūčio 12 d., taigi dar iki savanoriško baudos, paskirtos šioje byloje, sumokėjimo termino pabaigos, antstolis Marekas Petrovskis surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinama, kad 2022 m. liepos 13 d. įvykusiose varžytynėse buvo parduotas A. G. nuosavybės teise priklausęs turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), pardavimo suma – 6 317 Eur. Šia suma buvo dengiami nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai, be kita ko, dalis jam šioje baudžiamojoje byloje paskirtos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Nors nuteistasis teigė, kad sąžiningai klydo dėl to, jog už butą gauta pinigų suma buvo panaudota baudai, jam paskirtai šioje baudžiamojoje byloje, padengti, tačiau, kaip matyti iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos kopijos, dar 2023 m. gegužės 10 d. nuteistasis atvykęs į antstolio kontorą paaiškino, jog jam yra žinoma apie paskirtą 1 700 Eur baudą ir vykdomą jos priverstinį išieškojimą. Todėl nuteistojo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai, tačiau tai, teismo vertinimu, vien tai savaime negali būti pagrindu nuteistajam paskirtą baudą pakeisti kita bausmės rūšimi.

Kaip matyti iš nuteistojo teismui nurodytų aplinkybių, jis priverstinio baudos išieškojimo laikotarpiu nevykdė darbo veiklos, iki šiol negavo jokių oficialių pajamų, tačiau tokia situacija susiklostė, kadangi pagal turimą statybininko specialybę jis negali dirbti dėl sveikatos būklės, yra 45 proc. nedarbingas, jam buvo atliktos trys operacijos. Nuteistojo turimas nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytynių, kas suponuoja išvadą, kad A. G. finansinė padėtis ilgą laiką buvo ir tebėra sunki. Tačiau nuteistasis šiuo metu deda pastangas įsidarbinti, po pirmojo teikimo nagrinėjimo metu vykusio teismo posėdžio jis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, pateikė teismui susipažinti tai patvirtinantį dokumentą. Pažymėtina, kad antstolio teikimas dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi teisme nagrinėjamas pirmą kartą, nuteistasis teismo posėdžio metu įsipareigojo sumokėti jam paskirtą baudą, nurodydamas, kad tą ketina padaryti per pusę metų, taip pat paaiškino, kad viešųjų darbų nesutinka atlikti dėl sveikatos būklės. Aptartos aplinkybės šiuo metu dar nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad A. G. vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015). Įvertinus tiek antstolio teismui pateiktą informaciją apie baudos neišieškojimą, tiek paties nuteistojo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, turimus įsiskolinimus, jo finansinę padėtį bei sveikatos būklę, darytina išvada, jog šiuo atveju nuteistasis labiau neišgalėjo sumokėti baudos, o ne vengė ją mokėti. Nuo baudos išieškojimo jis nesislapsto, duomenų, kad piktybiškai būtų tapęs beturčiu, byloje taip pat nenustatyta, atvyko tiek šaukiamas pas antstolį, tiek ir į teismą, pateikė paaiškinimus apie nagrinėjamas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, nėra pakankamai patikimai pagrįstas nuteistojo vengimo sumokėti baudą bei jo vengimo bendradarbiauti su antstoliu faktas. Taigi darytina išvada, kad baudos nesumokėjimas nėra susijęs su A. G. tyčiniais veiksmais, kuriais jis siektų tikslingai išvengti paskirtos bausmės atlikimo, sąmoningai atsisakytų vykdyti jam paskirtą bausmę.

Teismo vertinimu, teikimo nagrinėjimas teisme pats savaime dar gali paskatinti nuteistąjį aktyviau ieškoti būdų sumokėti jam šioje baudžiamojoje byloje teismo paskirtą baudą, jos nekeičiant kita bausmės rūšimi. Atkreiptinas dėmesys, kad baudą išieškant priverstine tvarka, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir prašyti baudos išieškojimą išdėstyti bei sutarti dėl baudos mokėjimo grafiko. Todėl nuteistasis gali kreiptis į išieškojimą vykdantį antstolį ir pateikti motyvuotą prašymą, jame nurodydamas apie savo sunkią turtinę padėtį bei prašyti baudos išieškojimą išdėstyti. Tačiau ir toliau nesumokant baudos ar nesilaikant nustatyto baudos mokėjimo grafiko, antstolis, atsižvelgdamas į baudos bausmės nevykdymo priežastis, gali kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

antstolio Virginijaus Kučinsko teikimą dėl nuteistajam A. G. paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vita Padriezaitė