Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-904/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento patikslintą civilinį ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims P. Č., A. Č. dėl gamtai (kraštovaizdžiui) padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Č. nuteistas ir už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

P. Č., būdamas A. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2008-03-14 – UAB „(duomenys neskelbtini)“), įregistruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu asmeniu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, „laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2007-04-16, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeisdamas LR 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus“, 12 str. 4 d., „ apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 str. 1 d. „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nepagrindė apskaitos dokumentais 6889 m3 žvyro ir smėlio už 134345,15 Lt, kurio sunaudojimas buvo įformintas laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2007-04-16, 23-ijais atliktų darbų aktais, įsigijimo bei nurašymo operacijų 134345,15 Lt, dėl ko laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2007-04-16 negalima iš dalies nustatyti A. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.“

P. Č. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį subendrinta 80 MGL (10400 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį 900 MGL (117000 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl P. Č. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 270 straipsnio 3 dalyje (dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo), baudžiamoji byla Nr. 1-11-778/2009 nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, 2 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu pripažintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011 m. birželio 23 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su patikslintu civiliniu ieškiniu dėl nusikalstama veika gamtai padarytos 378254,30 Lt dydžio žalos atlyginimo. Ieškovas iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti:

3656,30 Lt išlaidų, susijusių su markšeideriniais skaičiavimais.

Apeliantės nuomone, esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, taikytina Civilinio kodekso 6.39 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria numatyta, kad, kreditoriui sutikus priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Ieškovė sutiko su teritorijos sutvarkymu (rekultivavimu), suderino projektą, o tai iš esmės reiškia, kad vietoje piniginės kompensacijos už žalą gamtai, pakeičiant jos reljefą, ieškovė priėmė kitos rūšies teisėtą žalos kompensavimo būdą – teritorijos sutvarkymą pagal parengtą projektą, todėl laikytina, kad atsakovės prievolė atlyginti gamtai padarytą žalą pinigais yra pasibaigusi (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Jei pirmosios instancijos teismo sprendimas liktų nepakeistas, tai reikštų, kad atsakovė žalą turėtų atlyginti du kartus dviem skirtingais būdais – sumokėti piniginę kompensaciją ir pagal Rekultivavimo projektą sutvarkyti teritoriją. Apskaičiuota, kad teritorijos sutvarkymo kaina būtų 350864,74 Lt ir beveik atitiktų ieškovės apskaičiuotai žalai pinigais. Apeliantės nuomone, priimtas apylinkės teismo sprendimas prieštarauja Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Esant konstatuotai situacijai, gali būti svarstomas klausimas dėl skirtumo tarp žalos dydžio pinigais ir rekultivavimo darbų kainos atlyginimo, ir ši suma sudarytų 23733,26 Lt (374598 – 350864).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovės priteistas per didelis žyminis mokestis. Ieškovas už gamtai padarytą žalą prašė priteisti 374598 Lt. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo šios sumos žyminis mokestis sudaro 7745,98 Lt, bet teismas priteisė 7783 Lt. Apeliantės nuomone, ši sprendimo dalis keistina. Pripažįstama, kad teismas bylinėjimosi išlaidomis pagrįstai pripažino ieškovės turėtas išlaidas – 3656,30 Lt, kurios susijusios su markšeideriniais tyrimais, ir 56,25 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, tačiau bylinėjimosi išlaidos į ieškinio sumą neįskaičiuojamos ir žyminis mokestis nuo šių sumų nemokamas (CPK 85 straipsnis).

P. Č. versliškai ėmėsi veiklos neteisėtu būdu, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius – žvyrą ir smėlį, kuris yra būtinas, norint vykdyti šių naudingų iškasenų kasybos darbus, pasinaudodamas A. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ transportu ir darbo jėga, 29522 m² plote nukasė 7381 m³ dirvožemio ir taip sunaikino (pakeitė) reljefo formas bei iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 54211 m³ žvyro (smėlio), kuriuos A. Č. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ naudojo savo įmonės veikloje. Šiais veiksmais aplinkai buvo padaryta žala, kurios, nagrinėjant baudžiamąją bylą, atsakovas neginčijo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, konstatuodamas neginčytiną faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine veikla, ir toliau ginčijo faktą, kad tokia nusikalstama veika civilinio ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyta žala buvo padaryta, tvirtino, kad žalos, padarytos gamtai, kraštovaizdžiui, atlyginimo būtų galima reikalauti tik tada, jeigu būtų pažeisti gamtos apsaugos įstatymai, bet bendrovė priimtais ir įsiteisėjusiais nuosprendžiais nekaltinama. Atsiliepime teigiama, kad „Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendyje dėl civilinio ieškinio pasisakyta visiškai kitu – mokestiniu aspektu, o ne kaip gamtai padarytos žalos atlyginimas.“

Iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendžio matyti, kad P. Č., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareikšti kaltinimai ir dėl gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo bei su tuo susijusių nesunkių padarinių aplinkai, tačiau dėl P. Č. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 270 straipsnio 3 dalyje (dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo), tuo pačiu nuosprendžiu baudžiamoji byla nutraukta ne kaltininkus reabilituojančiais pagrindais, bet suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, 2 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendžio aprašomojoje dalyje pasisakyta, kad, „suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo“ pagal BK 270 straipsnio 3 dalį „senačiai, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas, kurį pareiškė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas už žalos gamtai padarymą, nesvarstytinas,“ tačiau nuspręsta civiliniam ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendis įsiteisėjęs.

Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 nuosprendžiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalis skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 900 MGL (117000 Lt) dydžio baudą buvo pakeista, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 400 MGL (54000 Lt) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pagal teismų praktiką asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali nuosprendį skųsti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, toks nuosprendis aukštesniosios instancijos teismo gali būti pakeistas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-303/2009, Nr. 3K-3-497/2009). Nei nuteistasis P. Č., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendžio dalies dėl civiliniam ieškovui pripažintos teisės į ieškinio patenkinimą, klausimo dėl ieškinio dydžio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka neskundė.

Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Pagal teismų praktiką, civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva procesas tęsiamas pagal CPK taisykles. Nepriklausomai nuo ieškinio dydžio (net jeigu ieškinio suma didesnė kaip 100000 Lt) tęsiamas bylos nagrinėjimas CPK tvarka tame teisme, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą. Dėl ieškinio dydžio klausimo išsprendimo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka ir terminais. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą teismas jau nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas. Jis negali ieškinio atmesti, turi teisę iš ieškovo pareikalauti reikalingos medžiagos ieškinio dydžiui pagrįsti. Teismas remiasi baudžiamosios bylos duomenimis ir papildomai ieškovo pateikta ar savo iniciatyva išreikalautą medžiagą (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos biuletenis Nr. 29, psl. 490).

Kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendis įsiteisėjęs, todėl to paties teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu šis nuosprendis keičiamas ir ieškinio pagrįstumas iš naujo nagrinėjamas negali būti, gali būti nagrinėjamas tik civilinio ieškinio dydis, tai yra nagrinėjama tik tai, dėl ko ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovas P. Č. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine veikla. UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir P. Č. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-778/2009 surinktais ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16, Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 nuosprendžiuose aptartais įrodymais.

Pateikdamas apylinkės teismui patikslintą ieškinį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimą, G. J. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ markšeiderinių matavimų aiškinamąjį raštą su priedais, PVM sąskaitą faktūrą apie sumokėjimą už markšeiderinius matavimus G. J. personalinei įmonei „(duomenys neskelbtini)“, iškasto smėlio, žvyro ir grunto markšeiderinių matavimų perdavimo-priėmimo aktą. Šiuos dokumentus pirmosios instancijos teismas ištyrė ir, spręsdamas klausimą apie priteistinos sumos dydį, tuose dokumentuose nurodytais duomenimis vadovavosi.

Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė Lietuvos geologijos tarnybos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, 2008-08-04 Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutartį, 2011-01-13 (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkinio naujo ploto naudojimo (kasybos– rekultivavimo) projekto derinimų lapą bei kitus su (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimu susijusius dokumentus, kurie su kaltinimuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ paminėtu laikotarpiu nesusiję (civilinė byla, b. l. 58–68, 120–169). Pateikti duomenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereabilituoja ir atsakomybės nešalina, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (ex iniuria ius non oritur). Apylinkės teismo sprendimas Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams neprieštarauja, nes Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nesilaikė pati atsakovė, nesąžiningą savo ūkinių, komercinių reikalų sprendimo būdą pasirinko savo iniciatyva ir niekieno neverčiama.

Teismui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančiam žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rengto detaliojo plano aiškinamajame rašte (b. l. 159) buvo konstatuota, kad „Planuojamos teritorijos šiaurės vakarinė dalis jau pažeista nelegalios kasybos metu. Čia yra iškastas vandens baseinas ir suformuotos dangos sąvartos (kasybos atliekų įrenginiai). Tik po to, kai Lietuvos geologijos tarnyba 2008-08-04 išdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) naudoti Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį pagal sudarytos ir pateikiamos kartu su leidimu naudojimo sutarties sąlygas (1, 2 tekstiniai priedai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta galimybė norminių aktų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą, keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir rengti telkinio naudojimo (kasybos–rekultivavimo) projektą.“

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. sprendime konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegalia veikla buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (1995-07-05 redakcija Nr. I-1034) 2-o straipsnio, 12-to straipsnio 1 dalies, 4-tos dalies, 13-to straipsnio 3 dalies, 5-tos dalies reikalavimai bei 2002-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 198 (2005-06-06 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 621 redakcija) 5-to punkto reikalavimai, kad tie pažeidimai buvo konstatuoti ir įsiteisėjusiais nuosprendžiais. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje buvo ištirta ir 2007-10-19 specialisto išvada Nr. 5-3/90 (baudž. bylos t. 2, b. l. 18–190, t. 3, b. l. 1–15), kurioje išsamiai atsispindi ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo mastai. Tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktas nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimas (civ. bylos t. 1, b. l. 5) yra tinkamas ir mokesčiams už valstybinius gamtos išteklius nustatyti, nereiškia, kad jais teismas negalėjo vadovautis nustatydamas civiliniam ieškovui priteistinos atlyginti žalos dydį. Priimdamas skundžiamą sprendimą, Klaipėdos rajono apylinkės teismas savo ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiuose aptartais įrodymais rėmėsi pagrįstai ir teisėtai.

Civilinio ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą turinys patvirtina, kad civilinis ieškovas jokio sutikimo priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu (CK 6.39 str. 2 d.), kaip teigiama apeliaciniame skunde, nedavė. Teritorijos sutvarkymo (rekultivavimo) projekto derinimo klausimai įeina į civilinio ieškovo kompetenciją, tokie veiksmai buvo atlikti su legalia ir įstatymų nustatyta tvarka veikiančiu ūkiniu subjektu, kuriam Lietuvos geologijos tarnyba 2008-08-04 išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) naudoti Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį, ir tai nereiškia, kad vietoje piniginės kompensacijos už atsakovės nusikalstama veika padarytą žalą gamtai ieškovė priėmė kitos rūšies teisėtą žalos kompensavimo būdą – teritorijos sutvarkymą pagal parengtą projektą. Atsakovės prievolė atlyginti gamtai padarytą žalą pinigais nėra pasibaigusi. Atsakovės nelegalia veikla sukeltos pasekmės ir atsakomybė už jas vėlesne jau įstatymų nustatyta tvarka įteisinta atsakovės veikla nepateisinamos, todėl apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos valstybei priteisti žalos atlyginimą yra pagrįstas ir teisėtas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovės priteistas per didelis žyminis mokestis, yra nepagrįstas. Ieškovas už gamtai padarytą žalą prašė priteisti 374598 Lt, taip pat prašė priteisti 3656,30 Lt išlaidų, susijusių už markšeideriniais skaičiavimais. Teismas šį prašymą patenkino. Ieškinio sumą sudaro priteista žala – 374598 Lt ir ieškovo išlaidos – 3656,30 Lt – už markšeiderinius skaičiavimus, kurie buvo būtini atsakovės padarytai žalai apskaičiuoti (374598 Lt + 3656,30 Lt = 378254,30 Lt), todėl glaudžiai susiję su atsakovės padaryta nusikalstama veika. 378254,30 Lt dydžio ieškinio suma nurodyta patikslintame ieškinyje. Turtiniuose ginčuose nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos mokamas septynių tūkstančių litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų, žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminis mokestis nuo 378254,30 Lt sumos sudaro 7783 Lt (7782,5 Lt, nesuapvalinus iki sveiko skaičiaus), todėl apylinkės teismo sprendimo dalis dėl iš atsakovo priteisto žyminio mokesčio dydžio yra teisinga, nes bylose dėl pinigų išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.