Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei, dalyvaujant ieškovo LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Vilmai Šeirytei, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, trečiajam asmeniui A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams UAB „Inkomsta“, tretiesiems asmenims P. Č., A. Č., dėl žalos gamtai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2009-11-16 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendyje civiliniam ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovas 2011-06-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo valstybės naudai 378 254,30 Lt žalai atlyginti. Ieškovas nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendžiu bei Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 nuosprendžiu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad P. Č., būdamas A. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (nuo 2008-03-14 pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą nuo 2005 metų spalio mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas iki 2007-04-17, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, verslo tikslu organizavo grunto (smėlio, žvyro) kasimo darbus A. Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Agluonėnų k., Klaipėdos r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame sklype A. Č. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nukasė 29522 m² plote 7381 m³ dirvožemio ir taip sunaikino (pakeitė) reljefo formas bei iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 54211 m³ žvyro (smėlio), kuriuos A. Č. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ naudojo savo įmonės veikloje. Trunkamasis juridinio asmens padarytas nusikaltimas teisėsaugos institucijų nutrauktas 2007 m. balandžio 17 d., tuo metu, neteisėta ūkine ir komercine veikla vertėsi ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o A. Č. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Juridinių asmenų pertvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.104 str. Atliekant pertvarkymą juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formą (konkrečiu atveju iš individualios įmonės pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę). Naujos formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Už neteisėtus A. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus ir dėl jų kilusią žalą gamtai - 374 598,00 Lt, turi atlyginti, šios įmonės teisių perėmėja - atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 3 656,30 Lt, išlaidų susijusių su markšeiderinių skaičiavimų atlikimu (b.l. 2-4).

Tretysis asmuo A. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2005 metais jam buvo suteikta teisė iškasti kūdrą. Tam buvo suderinti visi dokumentai. Tretysis asmuo palaiko atsakovės atstovo poziciją (b.l. 175).

Tretysis asmuo P. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo (b.l. 170).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes 2008-08-04 Nr.50p-08 patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tik nuo 2008-08-11 leista naudotis Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Gelžinių II žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį bei Agluonėnų telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį pagal naudojimo sutarčių sąlygas (b.l. 60-65). 2011 metais pradėtas Klaipėdos rajono Agluonėnų žvyro ir smėlio telkinio naujo ploto naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekto tvirtinimas (projektas prijungtas prie bylos). 2005 metais A. Č., kaip žemės savininkui buvo leista išsikasti 23291 m³ kūdrą ūkinėms – buitinėms reikmėms (b.l. 32-35).

Ieškovė byloje įrodinėjo tai, kad A. Č. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2008-03-14 jos teisų ir pareigų perėmėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (baudžiamojoje byloje Nr.1-11-778/2009, 3t., b.l. 61), neturėdama leidimo naudoti žemės gelmių išteklių, neteisėtai, žemės sklypuose nuo 2005 metų spalio mėnesio, tikslus laikas nenustatytas iki 2007-04-17 vykdė grunto kasimo darbus ir neteisėtai nukasė 29522 m² plote 7381 m³ dirvožemio ir taip sunaikino (pakeitė) reljefo formas bei iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 54211 m³ žvyro (smėlio), kuriuos A. Č. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ naudojo savo įmonės veikloje. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė vadovavosi 2009-11-16 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr.1-11-778/2009, 4t., b.l. 124-130) bei 2011-02-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio (baudžiamosios bylos Nr. 1-11-778/2009, 5t., b.l. 11-14) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismai nagrinėdami baudžiamąją bylą konstatavo, kad atsakovai, vykdydami grunto kasimo darbus be leidimo, pažeidė LR Žemės gelmių įstatymo (1995-07-05 redakcija Nr. I-1034) 2 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 4 dalį, 13 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 5 dalį bei 2002-02-11 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 198, (2005-06-06 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 621 redakcija) 5 punkto, reikalavimus. Taigi atsakovės neteisėta veika yra įrodyta (LR CPK 182 str. 2 p.).

Teismas nesutinka su atsakovės atstovo atsikirtimu, kad atsakovė nepadarė žalos gamtai. Teismas remiasi tuo, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bei Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuris tik iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, buvo nustatyta, jog buvo iškasta 54211 m³ grunto. Be to, teismas pripažino, kad buvo sunaikintos (pakeistos) reljefo formos. Šios faktinės aplinkybės buvo nustatytos jau ikiteisminio tyrimo metu, tas aplinkybes konstatavo teismas savo nuosprendyje, atsakovė šių duomenų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Teismas įvertina tai, kad žalos dydis apskaičiuotas aiškiai ir teisingai, nes ieškovė vadovavosi LR aplinkos apsaugos ministerijos 1998-03-13 įsakymo Nr. 45, 6 p. nuostatomis (b. l. 5). Grunto bazinio tarifo indeksavimą patvirtina LR aplinkos apsaugos ministerijos nustatyti žalos dydžiui taikomi indeksai ir indeksas 2006 IV ketvirtyje buvo 6,91. Taigi, žalos dydis yra nustatytas teisingai ir aiškiai. Atsakovės atstovo teiginiai, kad po nusikalstamos veikos padarymo, atsakovei gavus Lietuvos geologijos tarnybos leidimą toje pačioje vietoje naudoti žemės gelmių išteklius bei atsakovei suderinus žemės sklypo rekultivavimo projektą, kuris numato žemės sklypo sutvarkymo darbus, eliminuoja žalą gamtai yra nepagrįsti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad reljefo sugadinimas yra vertinamasis kriterijus, kuris buvo nustatytas ir pripažintas teismo nuosprendžiu. Be to, ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą už grunto neteisėtą iškasimą ir norminiai aktai nenumato galimybės atsižvelgti į reljefo sugadinimo laipsnį. Taigi atsakovų nuostatos dėl reljefo sugadinimo laipsnio teisinės reikšmės neturi priimant sprendimą šioje byloje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinys tenkintinas. Patenkinus ieškinį, atlygintinos šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį patenkinus iš atsakovės priteistina 7783,00 Lt žyminio mokesčio valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovės priteistina 56,25 Lt išlaidų (b.l. 1), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.). Taip pat iš atsakovės priteistina 3656,30 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atliktais markšeideriniais skaičiavimais (b.l. 13).

2012-03-20 teismo nutartimi atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones – areštuotas įmonei priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, neviršijant 378254,30 Lt (b.l. 95-96; 116-119).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei 374 598,00 (tris šimtus septyniasdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis) Lt žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovės UAB,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 11 495,55 Lt (vienuolika tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt penkis Lt 55 ct) bylinėjimosi išlaidų (kurias sudaro išlaidos dėl žyminio mokesčio - 7783,00 Lt, išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo - 56,25 Lt bei išlaidos dėl markšeiderinių skaičiavimų atlikimo 3656,30 Lt).

Valstybės naudai priteistas sumos už padarytą žalą gamtai bei išlaidos dėl markšeiderinių skaičiavimų atlikimio turi būti sumokėtos į LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr.LT 194010042300090036, AB bankas DnB Nord Klaipėdos skyriuje, banko kodas 40100. Valstybės naudai priteistos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą ir žyminį mokestį turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, - įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Nustatyti, kad 2012-03-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovei UAB,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) priklausančio turto areštas, turto arešto akto 2012-03-22 Nr. 0212002442, galioja iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.