Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslus;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą arba dirbti;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį – galutine 2 metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bendrauti su nuosprendyje nurodytais asmenimis, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) arba mokytis, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – galutine subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bendrauti su nuosprendyje nurodytais asmenimis, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – galutine 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti mokytis ar dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; vadovaujantis BK 63 ir 65 straipsniais, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atliko 2022 m. spalio 28 d.);

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – galutine 24 parų arešto bausme (įsiteisėjęs, bausmė neatlikta);

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – galutine 50 parų arešto bausme (neįsiteisėjęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, be tikslo jas platinti, o būtent:

jis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi psichotropinę medžiagą – 3-chlormetkatinoną (3-CMC), kurios masė yra 0,328 g, kol 2023 m. spalio 8 d. apie 12.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų paviršutinės apžiūros metu ją išmetė, o policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą psichotropinę medžiagą.

Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis D. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. spalio 6 d. apie 19 val. atsidarius programėlę „Telegram“, grupėje (duomenys neskelbtini) pamatė, kad kažkas įmetęs skelbimą, jog parduoda narkotinę medžiagą – „kristalą“. Jis parašė, kad jam reikia 1 g. Jis nepažinojo to asmens, kuris rašė toje grupėje. Kai jis pirko narkotines medžiagas, jis fiziškai nesusitikdavo su jokiu asmeniu. Per minėtą programėlę susitarė, kur jis paduoda pinigus, ir tuomet jam pasako, kur reikia paimti narkotines medžiagas. Be to, po sudaryto sandorio „Telegram“ programėlėje, visi susirašinėjai ištrinami ir atsekti, kas parduoda narkotikus, yra neįmanoma. 2023 m. spalio 6 d. apie 19 val. pamačius skelbimą apie parduodamą „kristalą“, susitarė su kažkuo, kad pirks 1 g, paliks 40 Eur kokioje nors vietoje ir numes koordinates tam nepažįstamam žmogui. Jis paliko 40 Eur (duomenys neskelbtini). Tuomet nusiuntė koordinates nepažįstamam asmeniui ir nuėjo namo. Po 30-40 min. gavo koordinates, kur gali atsiimti „kristalą“. Atsiimti galėjo (duomenys neskelbtini). Ten permatomame užspaudžiamame maišelyje gulėjo „kristalai“, kuriuos paėmė ir parsinešė namo. Namuose pasvėrė ir pamatė, kad buvo ne pilnas gramas, o 0,95 g. Grįžęs namo, tą patį vakarą jis suvartojo „kristalą“. Maišelį, kuriame buvo „kristalo“ likučiai, įsidėjo į savo striukę. Visą savaitgalį buvo namie ir sekmadienį, t. y. 2023 m. spalio 8 d. apie 11 val., jis paskambino draugui P. B., norėjo, kad šis privažiuotų prie jo namų. Jis turėjo pažiūrėti pastarojo automobilio akumuliatorių, nes draugas skundėsi, kad kažkokie kontaktai neveikė, jis buvo jam pažadėjęs patikrinti, nes šiek tiek nusimano apie automobilių taisymą. Apie 11.30 val. atvažiavo jo draugas, jis išėjo į lauką, pradėjo žiūrėti šio automobilį ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai pradėjo juos tikrinti, ir jis, išsigandęs, išmetė iš savo striukės kišenės maišelį su „kristalo“ likučiais. Pareigūnai tai pamatė ir jį sulaikė, o draugą patikrino, nieko nerado ir paleido.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jame nurodytų veikų padarymo.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Nagrinėjamoje byloje esančioje Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje, be kita ko, nustatyta, kad skaidrioje kristalinėje medžiagoje iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 1, IBPS-V-2737110-23(1)) yra psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 0,328 g.

3-chlormetkatinonas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 42 punktą kaip psichotropinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 66 punktą, nagrinėjamu atveju 0,328 g 3-chlormetkatinono viršija nedidelio kiekio, t. y. 0,2 g, ribą, bet neviršija didelio kiekio, t. y. 20 g, ribos.

Be D. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų E. Z. ir P. B. parodymais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto 2023 m. spalio 8 d. tarnybiniu pranešimu, 2023 m. spalio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. spalio 19 d. specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad D. M. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi psichotropinę medžiagą – 3‑chlormetkatinoną (3-CMC), kurios masė yra 0,328 g, kol 2023 m. spalio 8 d. apie 12.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų paviršutinės apžiūros metu ją išmetė, o policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą psichotropinę medžiagą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam D. M. buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad jis 2023 m. spalio 6 d. apie 19 val. iš nenustatyto asmens už 40 Eur neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – 3-chlormetkatinoną (3-CMC), kurios masė yra 0,328 g. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų kaltę. Nagrinėjamoje byloje, išskyrus kaltinamojo parodymus, nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kaip kaltinamasis įgijo narkotines medžiagas, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas draudžiamos medžiagos laikymas, šios medžiagos neteisėtas įgijimas negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016). Dėl šios priežasties teismas pašalino šią aplinkybę.

Paskelbus D. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę D. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę D. M., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos kiekis nedaug viršija nedidelio kiekio ribą. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. M. – teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant didesnį už šios bausmės rūšies vidurkį, nustatytą už nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į prieš tai išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tokios rūšies ir dydžio bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į skirtiną bausmę įskaitytinas D. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. spalio 8 d. 12.15 val. iki 2023 m. spalio 9 d. 11.35 val., t. y. viena diena, kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama vienai arešto parai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – po tyrimo likusi kristalinė medžiaga (0,362 g), 0,347 g geltonos spalvos skysčio iš plastikinio apie 10 ml buteliuko (vokas Nr. 2), 0,390 g geltonos spalvos skysčio iš plastikinio apie 10 ml buteliuko (vokas Nr. 3), 0,988 g rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos, likę baltos spalvos milteliai skaidriame plastikiniame užspaudžiamame maišelyje, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Liepyno g. 7, Vilniuje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 8 d. 12.15 val. iki 2023 m. spalio 9 d. 11.35 val., kas prilyginama 1 (vienai) arešto parai, ir nustatyti galutinį bausmės dydį – 39 (trisdešimt devynias) paras arešto.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – po tyrimo likusią kristalinę medžiagą (0,362 g), 0,347 g geltonos spalvos skysčio iš plastikinio apie 10 ml buteliuko (vokas Nr. 2), 0,390 g geltonos spalvos skysčio iš plastikinio apie 10 ml buteliuko (vokas Nr. 3), 0,988 g rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos, likusius baltos spalvos miltelius skaidriame plastikiniame užspaudžiamame maišelyje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas, Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.