- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- I1-461-394/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02222-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 1-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2019-08-09 iki 2021-02-28 kamerose Nr. 6, 43, 16, 69, 54, 55, 13, 103, 5, 47, 33 ir 10, kuriose nebuvo užtikrintos higienos normos. Nebuvo įrengta sėdimo unitazo, tik tupimas sanitarinis mazgas, iš kurio sklido nemalonūs kvapai. Sanitarinio mazgo patalpoje buvo įrengta surūdijusi praustuvė, kitose kamerose praustuvė buvo pagaminta iš skardos ir kėlė tiesioginį pavojų susižaloti į aštrias briaunas. Praustuvė ir sanitarinis mazgas įrengtas toje pačioje patalpoje, todėl ryte ir dienos bėgyje norint pasinaudoti sanitariniu mazgu ar praustuve tekdavo laukti, kol tą padarys kiti kameroje esantys asmenys, tai keldavo nepatogumus ir konfliktines situacijas. Kamerose buvo laikoma tiek asmenų, kiek įrengta miegamųjų vietų, Šiaulių TI administracija neužtikrino laisvo gyvenamojo ploto 3,5 kv. m. Kamerose nebuvo įrengta tokio valgomojo stalo, prie kurio galėtų vienu metu pavalgyti visi kameroje esantys asmenys, dėl šios priežasties buvo priverstas valgyti lovoje, o kad galėtų atsisėsti prie stalo, tekdavo laukti, kol kas nors pavalgys, dėl to maistas atšaldavo. Kamerose nuolat jautėsi drėgmė, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, buvo pelėsis, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kurie užtikrintų saugias kalinimo sąlygas. Žiemos metu kamerose Nr. 6, 16, 5, 10 ir 33 buvo labai šalta, nes jos įrengtos gyvenamojo korpuso pirmame aukšte, tekdavo būti su striuke, pirštinėmis ir kepure, o miegoti su sportiniu kostiumu. Šiaulių TI administracija neturi įrengusi rūbų džiovyklių, išskalbtus drabužius tekdavo džiauti ant lovos krašto, dėl kamerose esančios drėgmės rūbai nedžiūdavo. Nebuvo užtikrintas asmenų užimtumas, tik kartą per savaitę 30 minučių būdavo leidžiama pasinaudoti sporto sale. Dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo žeminama jo garbė ir orumas, patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., 70, 73-74 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 t., 3 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (2 t., 70 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (2 t., 57-68 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019-08-09 iki 2021-02-28, skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,67 iki 19,1 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjui tekęs kameros plotas visas dienas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, kas leidžia daryti išvadą, kad kameros plotas vienam asmeniui atitiko reikalavimus.
Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine pertvara ar USB plokšte, praėjimas – durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, kamerose sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis arba užuolaidomis, kurios yra iš storos spalvotos polietileno plėvelės, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, vėdinimas per langus galimas. Kamerų sanitariniai mazgai tvarkingi, juose esančios kriauklės nekelia grėsmės nei pareiškėjo, nei kitų asmenų sveikatai. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Gyvenamosiose kamerose įrengti stalai ir taburetės, tačiau dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti papildomas kėdes.
Atsakovė nurodė, jog Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nėra numatytas, o jo padidinimas susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriam pastato rekonstrukcijos darbams. Esant natūralios šviesos trūkumui jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Pareiškėjas taip pat su skundais ar prašymais į Šiaulių TI dėl netinkamų sąlygų kameroje nesikreipė.
Atsakovė nurodė, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) sutiekiama galimybė išsiskalbti už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas, taip pat teisė skalbtis ir gauti išdžiovintus skalbinius suteikiama ir nemokiems asmenims, todėl nenumatyta galimybė įrengti džiovykles kamerose.
Atsakovė nurodo, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, jog socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis švietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultūros ir sporto renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui, įtraukiami į įstaigos metinius bei Resocializacijos skyriaus pusmečių planus, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo renginius iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Šiaulių TI veikia biblioteka, vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems asmenims.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas M. D. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2019-08-09 iki 2021-02-28 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta pakankama gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojusio iki 2019 m. kovo 5 d., 1.3.1. punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negalėjo būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 (galiojo iki 2020-02-06) įsakymą Nr. V-124 panaikino ir tuo pačiu įtvirtino nuostatą (1.3. punktas), pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.). Nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. spalio 1 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 taip pat numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (2.2. p.).
Iš byloje esančios 2021-10-22 pažymos Nr. 60-27172 (1 t., 24-37 b. l.), matyti, kad pareiškėjas M. D. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019-08-09 iki 2021-02-28, viso 570 dienų, kamerose Nr. 6, 43, 16, 69, 54, 55, 13, 103, 5, 47, 33, 10 ir drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. DI-1, vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,66 kv. m (kameroje Nr. 43) iki 15,88 kv. m (kameroje Nr. 13), taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Minėtuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymuose nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį (1 t., 24-37 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (1 t., 38-39 b. l.) bei kamerose buvusių asmenų skaičių (1-6) nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 6 buvo laikomi 6 asmenys, kamerose Nr. 43, 16, 55 ir 47 - penki asmenys, iš kamerų ploto atėmus sanitarinių mazgų užimamą plotą pareiškėjui teko mažiau negu 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai šiose kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kitose pareiškėjo laikymo kamerose, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (1 t., 40-43 b. l.) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (1 t., 71-82 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nuolat jautėsi drėgmė, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, buvo pelėsis, o žiemos metu kamerose Nr. 6, 16, 5, 10 ir 33 buvo šalta.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (1 t., 66-70 b. l.), iš kurių matosi, kad nagrinėjamu laikotarpiu buvo patikrintos tik pareiškėjo laikymo kameros Nr. 6 ir 43. 2019 m. liepos 18 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 6 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta, pelėsio nėra (1 t., 66-68 b.l.). 2019 m. gruodžio 10 d. operatyviosios kontrolės metu kameroje Nr. 43 išmatuota dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, higienos normos 12 punkto pažeidimų nenustatyta, pelėsio šioje kameroje nerasta (1 t. 69-70 b. l.).
Iš byloje esančių Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymų apie 2018-2020 metais atliktus remonto darbus (1 t., 44-65 b. l.) matosi, kad 2018 metais buvo suremontuotos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 69, 54 ir DI-1, remonto metu kamerose nuvalytos, perglaistytos ir perdažytos lubos ir sienos, įrengtas naujas apšvietimas, sumontuoti nauji WC vamzdynai ir naujos sanitarinių mazgų atitvaros, įrengti nauji WC su nuleidimo bakeliu. 2019 m. sausio – kovo mėn. kameroje Nr. 54 perglaistytos ir perdažytos lubos ir sienos, įrengtas sėdimas WC, sumontuota nauja kriauklė, gegužės - birželio mėn. kameroje Nr. 6 perglaistytos ir perdažytos lubos ir sienos, išardyta WC pakyla ir sumontuotas sėdimas WC, perdažytas inventorius ir langų grotos. 2019 m. gruodžio mėn. kameroje Nr. 55 atliktas dalinis remontas – nuvalytas tinkas, ištinkuotos ir nudažytos lango sienos ir lubos, o kameroje Nr. DI-1 nuvalytas nuo lubų atšokęs tinkas, ištinkuotos ir nudažytos lubos bei sienos. 2020 metais buvo remontuojamos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 69, 33, 13 ir 10, balandžio mėn. kameroje Nr. 69, gegužės mėn. kameroje Nr. 33, liepos mėn. kameroje Nr. 13, o rugpjūčio mėn. kameroje Nr. 10 atliktas pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, el. instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų, baldų remontas.
Nors pareiškėjo laikymo laikotarpiu dėl atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams buvo patikrintos ne visos pareiškėjo laikymo kameros, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl kažkokios tai konkrečios kameros būklės. Atsakovė pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019-08-09 iki 2021-02-28 M. D. į Šiaulių TI direktorių su skundais ir prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (2 t., 116-117 b. l.), byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tų laikymo sąlygų, dėl kurių jis kreipėsi su skundu į teismą, būtų skundęsis kitoms institucijoms.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.). Šiais atvejais turi būti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).
Pareiškėjas nenurodo, kurioje konkrečiai jo laikymo kameroje ir kokiu laikotarpiu buvo drėgna, laikėsi pelėsis, byrėjo tinkas, kameroje Nr. 6 pareiškėjas buvo laikomas 2019 m. rugpjūčio – spalio mėn., o kameroje Nr. 16 – 2020 m. rugsėjo – spalio mėn., t. y. žiemą šiose kamerose iš viso nebuvo laikomas, kamera Nr. 6 suremontuota 2019 m. gegužės – birželio mėn., o pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2019 m. rugpjūčio mėn., į kameras Nr. 69, 33, 13 ir 10 pareiškėjas taip pat buvo patalpintas po remonto darbų atlikimo. Dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, neginčija atsakovės atsiliepime nurodytų teiginių dėl gyvenamųjų kamerų vėdinimo per langus, dėl skunde nurodomų laikymo sąlygų nesiskundė nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose buvo laikomas, pažeidžiant higienos normos reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo įrengta sėdimo unitazo, tik tupimas sanitarinis mazgas, iš kurio sklido nemalonūs kvapai, sanitarinio mazgo patalpoje įrengta surūdijusi praustuvė, arba praustuvė, pagaminta iš skardos, praustuvė ir sanitarinis mazgas įrengtas toje pačioje patalpoje, todėl norint pasinaudoti sanitariniu mazgu ar praustuve tekdavo laukti, kol tą padarys kiti kameroje esantys asmenys.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galiojo iki 2020-12-22), kurių III skirsnio 14.5. papunktyje buvo numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, kameroje įrengiamas praustuvas, bei nuo 2020 m. gruodžio 22 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine pertvara ar USB plokšte, praėjimas – durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 38-39 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš plastikinių dailylenčių arba OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,88 iki 2,36 m. Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus (pareiškėjas neginčija Šiaulių TI atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, kad būtent tokiu būdu buvo vėdinamos Šiaulių TI kameros), atitinka teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 14.10 p., 12.10 p., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 p.). Tupimo klozeto įrengimas taip pat reglamentuotas teisės aktais, be to, iš pažymų apie Šiaulių TI atliktus remonto darbus matosi, kad kamerose Nr. 6, 54, 55, 69, 33, 13, 10 ir DI-1 įrengti nauji WC, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir dėl to, kad dėl nevisiškai atitvertų sanitarinių mazgų nuo kamerų bendros erdvės iš jų sklido blogas kvapas bei dėl klozetų kamerose įrengimo. Nurodyti teisės aktai reglamentuoja, kad praustuvė įrengiama sanitarinio mazgo patalpoje, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl tokio praustuvės įrengimo atmestinos, o duomenų, kad pareiškėjas pranešė Šiaulių TI administracijai dėl netinkamos, grėsmę keliančios praustuvės, byloje nėra.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo įrengta tokio valgomojo stalo, prie kurio galėtų vienu metu pavalgyti visi kameroje esantys asmenys, dėl šios priežasties buvo priverstas valgyti lovoje, o kad galėtų atsisėsti prie stalo, tekdavo laukti, kol kas nors pavalgys, dėl to maistas atšaldavo, Šiaulių TI administracija neturi įrengusi rūbų džiovyklių.
Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojusių iki 2020-12-22) 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (galioja nuo 2020-12-22) nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų.
Iš pažymos apie Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (1 t., 40-43) matosi, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra stalai, taburetės arba suoliukai, dviaukščiai gultai ir pastatomos lentynos (25-29 b. l.). Į bylą pateiktos ir kameros fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad kamerose yra dviaukščiai gultai, stalai, pastatomos lentynos, po keletą taburečių (1 t., 71-82 b. l.).
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, tokiu taburečių skaičiumi, kad užtektų po vieną sėdimą vietą vienam asmeniui, nes kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis (pvz., kameroje Nr. 6), o taburečių buvo tik po vieną ar dvi. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl sėdimų vietų prie stalo trūkumo skundėsi Šiaulių TI administracijai, prašė aprūpinti kamerą trūkstamu inventoriumi, be to, iš pateiktų nuotraukų matosi, kad stalai kamerose pastatyti tarp lovų, ant kurių galima atsisėsti valgant. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtent pareiškėjas negalėjo atsisėsti prie stalo pavalgyti ir būtent jam tekdavo laukti, kol pavalgys kiti asmenys, todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos nenumato, kad tardymo izoliatorių kamerose turi būti įrengtos džiovyklės drabužiams džiovinti, iš atsakovės pateiktų dokumentų matosi, kad sąlygos Šiaulių TI laikomiems asmenims skalbti ir tuo pačiu išdžiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius įstaigos skalbykloje sudarytos (1 t., 83-108 b. l.), todėl jo pretenzijos dėl neturėjimo kur išsidžiovinti drabužius atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrintas asmenų užimtumas, tik kartą per savaitę 30 minučių būdavo leidžiama pasinaudoti sporto sale.
Atsakovė į bylą pateikė 2021-10-29 Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą (1 t., 116-117 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros, į kameras, esant galimybei, duodama po vieną laikraštį, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; Šiaulių TI bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapijas, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso patalpą, krepšinio aikštelę bei žaidimų kambarį pagal kiekvieną savaitę direktoriaus tvirtinamą grafiką; suimtieji ir nuteistieji taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku; Šiaulių TI organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į resocializacijos skyriaus specialistą ir pareiškia norą jose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama kamerose. Suimtieji (nuteistieji) ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų turi galimybę naudotis ribota interneto prieiga, gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku; M. D. buvimo Šiaulių TI laikotarpiu jam buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Į bylą pateikti Šiaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (1 t., 118-200, 2 t., 1-56 b. l.), iš kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę buvo vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, teniso salę, krepšinio aikštelę, žaidimų kambarį), tame tarpe ir iš tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.
Likusieji pareiškėjo teiginiai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017 ir kt.).
Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant visoms trims civilinės atsakomybės sąlygoms, nenustačius, kad pareiškėjas Šiaulių TI patyrė neturtinę žalą, nėra vienos iš trijų sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. D. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.