Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios įgaliotai atstovei advokatei R. Š.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2017 m. rugsėjo 12 d., apie 16.40 val(duomenys neskelbtini) laiptinės antrame aukšte, Jonavoje, dėl asmeninių nesutarimų su kaimynystėje gyvenančia nukentėjusiąja A. B., vartodama jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius ir sakydama „aš tave patvarkysiu“, ranka sugriebusi nukentėjusiajai A. B. už plaukų ir juos tempdama, kitos rankos delnu sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius į galvą, po ko A. B. nukrito laiptinėje ant grindų, rankomis sugriebusi A. B. už plaukų ir kairiojo riešo, tempė nukentėjusiąją link trečio aukšto laiptų, spyrė jai ne mažiau kaip tris kartus į krūtinę, šoną, sėdmenis, ir dešinio delno apatine briauna sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į sprandą, nugarą, galvą; netrukus po to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, grūmodama kumščiu grasino A. B., kad ją užmuš ir susprogdins jos automobilį – tokiais veiksmais grasino ją nužudyti ir susprogdinti jos turtą bei padarė nukentėjusiajai A. B. plaukų išretėjimo židinius viršugalvyje, dešinio ir kairio momens srityje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje, kairiame skruoste, kairės ausies lezgelyje, nosies pertvaros kairėje, dešiniame rieše, dešiniame dilbyje, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kaklo kairėje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, viršugalvio sumušimą - tuo sukėlė nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas)

BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Tai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai sukėlė konflikto metu, kurį pati ir pradėjo atėjusi pas nukentėjusiąją, smurtiniai veiksmai pasireiškė suduodant daugybinius smūgius tiek rankomis, tiek ir kojomis, sugriebimu už plaukų, kurie sukėlė ypatingai didelį skausmą nukentėjusiajai, nes dalis plaukų buvo iš viso išrauta. Tai rodo, kad kaltinamoji tuo momentu buvo ypatingai neigiamai nusistačiusi nukentėjusiosios atžvilgiu ir tai rodo, kad smurtaudama suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) objektyviai patvirtina aukščiau išanalizuoti nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei ištirtiems įrodymams, konstatuotina, kad kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (žmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti ar padaryti kitokią žmogaus sveikatai pavojingą veiką)

BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios alternatyvios veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; ir 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką.

Kaltinimo R. R. šioje dalyje esmė yra ta, kad ji tuo pačiu metu, kai smurtavo A. B. atžvilgiu, ją dar ir terorizavo, grasindama susprogdinti jos automobilį, taip pat ir nužudyti nukentėjusiąją.

Pati kaltinamoji viso proceso metu neigė grasinusi nukentėjusiajai ją nužudyti ar susprogdinti jos automobilį. Tuo tarpu nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinamoji vykusio konflikto metu ne tik smurtavo jos atžvilgiu ir sumušė ją, bet ir aiškiai jai grasino. Grasinama buvo sakant, kad ji ją patvarkys, užmuš. Leisdamasi laiptais link jos buto durų, kai ji jas atidarė kaimynei ir tuo metu kalbėjo telefonu su seserimi liudytoja J. V., pagrasino susprogdinti jos automobilį, vėl pagrasino ir užmušti ją. Šiuo atveju nukentėjusioji analogiškai parodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad tuo metu, kai kaltinamoji jai pagrasino susprogdinti automobilį ir ją užmušti, kaimynė J. P. stovėjo tarp jų, kad nuraminti konfliktą. Pati liudytoja J. P. apklausiama parodė, kad neatsimena tiksliai grasinimų, bet kai A atidarė buto duris matė, kad ji kalbėjo telefonu. Tada kaltinamoji laiptais nusileido prie jos, girdėjo, kad tada pagrasino, kad ją užmuš. Tai pagrasino mojuodama rankomis. Kaltinamoji norėjo dar pulti, bet ji tada jau atsistojo tarp judviejų ėmė skirti jas, raminti. Parodė, kad R. R. elgėsi žiauriai, piktai. Nors J. P. negalėjo paaiškinti, ar kaltinamoji grasino nukentėjusiajai susprogdinti automobilį, šiuo požiūriu svarbūs yra liudytojos J. V. parodymai. Su šia liudytoja, kaip nustatyta iš nukentėjusiosios A. B., liudytojos J. P. parodymų, tuo metu, kai kaltinamoji puolė leistis laiptais link nukentėjusiosios ir pagrasino, kalbėjosi nukentėjusioji ir laikė neišjungusi ryšio mobilaus ryšio telefoną rankoje. Liudytoja J. V. kategoriškai viso proceso metu tvirtino tuo metu aiškiai girdėjo grasinimą ne tik užmušti, bet ir susprogdinti automobilį. Be nukentėjusiosios, savo sesers balso, moters, išsakiusios grasinimus, balso, buvo dar ir trečio asmens balsas, kuris sakė „baikit, baikit“, tai yra ramino konfliktuojančias nukentėjusiąją ir kaimynę iš viršaus, nes taip sesuo A. B. buvo apibudinusi kaimynę, kuri ją sumušė tą vakarą. Tokie liudytojos parodymai, sugretinus juos su nukentėjusiosios ir liudytojos J. P. parodymais, patvirtina, kad tuo metu, kai nukentėjusioji A. B. paskambino liudytojai J. V. pasakyti, kad yra sumušta, pas ją atėjo liudytoja J. P. ir paskambino į duris. Kai nukentėjusioji atidarė buto duris, laikydama rankoje telefoną ir nenutraukusi pokalbio su J. V., kaltinamoji puolė ją leisdamasi nuo laiptų ir tuomet jai pagrasino, kad užmuš ir susprogdins jos automobilį. Nors šios grasinimo dalies negalėjo patvirtinti J. P., tačiau kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, ši liudytoja galėjo šios dalies grasinimų tiesiog neišgirsti, nes pati kaip tik tuo metu ėmė raminti konfliktuojančias puses sakydama joms „baikit, baikit“. Tokioje situacijoje, teismo vertinimu, yra visiškai suprantama, kad liudytoja buvo susikoncentravusi į tai, kaip nuraminti konfliktą, buvo paties konflikto epicentre, dėl ko visų išsakytų konflikto metu grasinančių žodžių galėjo neišgirsti ar tiesiog neatsiminti. Tačiau

Todėl neabejotinai nustačius, kad kaltinamoji pagrasino nukentėjusiajai ją užmušti ir susprogdinti jos automobilį, konstatuotina, kad šie veiksmai visiškai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytus objektyviuosius požymius – nukentėjusiosios terorizavimą grasinant padaryti pavojingas veikas jos gyvybei (nužudyti) ir turtui (susprogdinti automobilį).

Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra būtinas sistemingumo požymis, kadangi jis yra vienas iš alternatyvios veikos – sistemingo žmogaus bauginimo, naudojant psichinę prievartą - numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymių. Tačiau, kaip matyti iš kaltinimo R. R., ir kaip buvo minėta atskleidžiant kaltinimo šioje dalyje esmę, sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą R. R. nagrinėjamoje byloje nebuvo inkriminuotas. Todėl šis požymis neturėjo būti ir nebuvo įrodinėjamas.

Pagal byloje nustatyta aplinkybes vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusioji, ar ji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas pažymi, kad tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-410-693/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji A. B. patyrė didelį išgąstį, buvo šokiruota dėl jos netikėto užpuolimo ir intensyvaus bei itin brutalaus smurto jos atžvilgiu, buvo sužalota, o grasinimai jai padaryti pavojingą veiką jos gyvybei (tai yra ją užmušti – nužudyti) ir turtui (susprogdinti automobilį) buvo išsakyti konflikto metu smurtaujant ar iš karto po to. Todėl nukentėjusioji objektyviai turėjo pagrindą manyti, kad šie išsakyti grasinimai gali realiai būti įvykdyti. Tuo tarpu kaltinamoji suvokė, kad tokiais savo veiksmais kelia nukentėjusiajai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, ir to norėjo. Ketinimas griebtis smurto išsakius nurodytus grasinimus, nes kaltinamoji puolė vėl mojuodama rankomis prie nukentėjusiosios, neabejotinai tik sustiprina manymą, kad nukentėjusiosios suvokimas, kad grasinimai yra realūs buvo pagrįstas, o kaltinamoji grasindama nukentėjusiajai būtent tokių padarinių ir norėjo, aiškiai suvokdama savo elgesio bauginamąjį pobūdį.

Tai, kad kaltinamoji grasinimų išsakymo momentu nežinojo, kokiu automobiliu važinėja nukentėjusioji, ar apskritai šių grasinimų įvykdyti negalėjo, jos baudžiamosios atsakomybės nešalina, nes įstatymas, kaip jau minėta analizuojant šio nusikaltimo sudėtį, grasinimų realumo nesieja su galimumu nedelsiant įvykdyti grasinimus.

Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti dėl grasinimų realumo, todėl sprendžia, kad kaltinamosios R. R. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Todėl ši veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota iš idealiosios sutapties su nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir yra pagrindas R. R. pripažinti kalta padarius BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.

Dėl bausmės

Teismas pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl, pavyzdžiui, surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju svarbu ne formalus prisipažinimas, o kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių, taip prisideda prie nusikalstamos veikos išaiškinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (pavyzdžiui, neigia dalį esminių faktinių aplinkybių apie nusikalstamos veikos padarymą, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju šioje byloje), tai negali būti laikoma prisipažinimu ar padėjimu išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis, laisva valia pripažinęs, jog padarė nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Šioje byloje kaltinamosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų parodymų turinys rodo, jog parodymai buvo neatitinkantys tikrųjų įvykio aplinkybių, kurios nustatytos teisme ištyrus visus įrodymus, tad negalima laikyti, jog jie buvo nuoširdūs. Tad net ir atsižvelgus į tai, kad R. R. sutiko nukentėjusiajai atlyginti iš dalies jos įvykio metu patirtą neturtinę bei turtinę žalą, ką patvirtina jos pačios iniciatyva atlikti mokėjimai į teismo depozitinę sąskaitą tuo tikslu, kas leidžia manyti, jog ji gailisi dėl padarytos veikos, įvertinus tai, kad jos parodymai nebuvo nuoširdūs ir nuoseklūs, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek teismas buvo klaidinami ir dėl to buvo apsunkintas tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir bylos nagrinėjimas teisme, negalima pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Skiriant kaltinamajai bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.), į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

R. R. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius smurtinius nusikaltimus, ji veikė tiesiogine tyčia, smurtavo prieš vyresnio amžiaus moterį - savo kaimynę, šias nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau neteista, yra nedirbanti, našlė, dėl ko darytina išvada, kad R. R. kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui būtų pagrindas skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau BK 145 str. 2 d. sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajai už BK 145 str. 2 d. numatytą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima minimaliai sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies dydžiui, o už BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė laisvės apribojimas.

Kadangi nusikalstamos veikos kvalifikuotos iš idealiosios sutapties, tai paskirtos bausmės už abi nusikalstamas veikas privalės būti subendrintos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 str. 2 d.).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi R. R. skirtina mažesnė nei BK 145 str. 2 d. sankcijos, numatančios griežčiausią laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų, vidurkis bausmė, tai galutinė bausmė, kuri jai bus paskirta, neviršys taip pat šio vidurkio, nes šia bausme bus apimta bausmė, paskirta už BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų R. R. paskirtoji bausmė už jos padarytus du nusikaltimus atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padarytomis veikomis, ir su kaltininkės asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamoji nors ir padarė du tyčinius nusikaltimus, ji anksčiau neteista, yra nedirbanti, našlė, slaugo ir prižiūri specialių nuolatinės priežiūros poreikių turinčią mamą, pasirengusi atlyginti dalį nukentėjusiosios prašomos atlyginti žalos. Nors teismo vertinimu, R. R. padarytas nusikaltimas yra ypatingai šiurkštus ir įžūlus, tačiau sprendžiant klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, būtina atsižvelgti ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, o būtent į tai, kad R. R. nėra pagrindo vertinti kaip sistemingai ir piktybiškai pažeidžiančios įstatymuose įtvirtintas elgesio taisykles.

Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad R. R. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Todėl kaltininkei paskyrus bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Dėl civilinių ieškinių ir procesinių išlaidų

Nukentėjusioji A. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 123-137) dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, reikalaudama iš R. R. priteisti 2000 Eurų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 244,73 Eurų turtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti jos patirtas 1050 Eurų išlaidas advokato išlaidoms už jos atstovavimą bei suteiktą teisinę pagalbą apmokėti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 1293,94 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 140-150). Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 100,89 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 158-159).

Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 str. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).

Nukentėjusioji prašo priteisti 244,73 Eurų turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro, kaip nurodoma ieškinyje, patirtos išlaidos: už vaistų pirkimą - -107,94 Eur., už medicininius tyrimus – 25,28 Eur., kelionės išlaidos – 69,94 Eur., išlaidos už akinių remontą – 4 Eur., išlaidos, patirtos specialisto išvadai gauti – 37,57 Eur.. Nukentėjusioji ieškinį šioje dalyje grindė pridėtais dokumentais, vaistų ir medicininių paslaugų pirkimo kvitais. Teismo vertinimu, pagal pateiktus įrodymus byloje, šis ieškinys pagrįstas tik iš dalies. Nėra abejonių, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos atlikto jos sveikatos sutrikdymo tyrimo, nuvykimo į šią įstaigą, įvykio metu sugadintų akinių remonto (2 t., b. l. 132) yra nulemtos kaltinamosios nusikalstamų veikų jos atžvilgiu, todėl turi būti priteistos visa apimtimi (bendrai 44,17 Eur = 37,57 Eur+1,30 Eur+1,30Eur+4 Eur.). Tuo tarpu dėl kitų išlaidų medikamentams, išlaidų kelionėms, kurios nurodytos pateiktuose kasos kvituose (2 t., b. l. 133-137), kartu su jais nėra pateikta jokių šių įsigytų medikamentų vartojimo, taip pat kelionių tikslą, būtinumą, tikslingumą ar kitokį ryšį su įvykio patirtų traumų gydymu patvirtinantys dokumentai (receptai, specialistų konsultacijos, siuntimai, sveikatos istorijos išrašai ir pan.). Be to, kaip matyti iš dalies kasos kvitų, už įsigytus medikamentus pagal šiuos kvitus apmokėjo ADB Gjensidige (2 t., b. l. 134). Todėl šios patirtos išlaidos nėra įrodytos šioje byloje, todėl negali būti priteistos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys dėl reikalaujamos atlyginti turtinės žalos turėtų būti tenkinamas iš dalies – nukentėjusiajai nustatytina priteistina 44,17 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamoji dar iki posėdžio sumokėjo 444,17 Eurų į teismo depozitinę sąskaitą (3 t., b. l. 31), iš kurių 44,17 Eurų, kaip ji nurodė, skirti nukentėjusiajai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodė sutinkanti priimti kaltinamosios jai skirtus pinigus. Dėl to konstatuotina, kad visa įrodyta nukentėjusiajai padaryta turtinė žala yra atlyginta , dėl ko nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys toje dalyje, kurioje reikalaujama turtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė tam didelį išgąstį, stresą, baimę ir skausmą, dėl ko be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Tačiau jai šiuo atveju sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant R. R. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiosios A. B. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryta sunkių sužalojimų. Tačiau dėl kaltinamosios smurtinio poveikio, pasireiškusio smūgių sudavimu ir sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, išsakytų grasinimų jos atžvilgiu nukentėjusioji patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, skausmą, nerimą, stresą ir be jokios abejonės baimę. Jai buvo realiai sutrikdyta sveikata, nors ir nežymiai. Dėl to pagrįstai galima spręsti, kad buvo sumažėjusios ir jos bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi, yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, baimę, išgyvenimus, tačiau objektyvių duomenų apie kokius nors rimtesnius liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai dėl patirtų sužalojimų, streso, byloje nėra gauta, jų nepateikė ir pati nukentėjusioji. Kaip nustatyta specialisto išvadoje, ilgas ambulatorinis gydymas nesusijęs su 2017 m. rugsėjo 12 d. patirta trauma, nes nėra nustatyta tai patvirtinančių duomenų, kadangi atliktuose tyrimuose nustatyti degeneraciniai pakitimai kairio kelio sąnaryje, stubure (1 t., b. l. 65-67).

Todėl teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį, atsiradusius negatyvius padarinius, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat ir kaltinamosios turtinę padėtį, įvertinęs nukentėjusiosios ir kaltininko santykius, tarpusavio interesus, į tai, kad reali turtinė žala padaryta nedidelė, o nukentėjusiajai neprireikė faktiškai jokio sudėtingo gydymo, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad A. B. prašoma priteisti suma yra aiškiai neproporcinga nukentėjusiosios patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensacija.

Dėl to pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies ir A. B. priteistina suma dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo mažintina iki 700 Eurų. Toks nustatytas neturtinės žalos dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl R. R. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad kaltinamoji dar iki posėdžio sumokėjo 444,17 Eurų į teismo depozitinę sąskaitą (3 t., b. l. 31), iš kurių 400 Eurų, kaip ji nurodė, skirti nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti, o 44,17 Eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodė sutinkanti priimti kaltinamosios jai skirtus pinigus. Dėl to likusi neatlyginta suma pagal patenkintą iš dalies ieškinį yra 300 eurų..

Nukentėjusioji A. B. pateikė kartu su ieškiniu ir prašymą priteisti atstovavimo išlaidas 1050 Eur. Pateikė du pinigų priėmimo kvitus (2 t., b. l. 121-122) apie tai, kad sumokėjo 1050 Eurų advokatei R. Š. už teisines paslaugas ir atstovavimą.

BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas išlaidas dėl apmokėjimo advokatui už jos atstovavimą ir teisinės pagalbos surašant civilinį ieškinį byloje teikimą (ieškinio surašymą) pripažinti procesinėmis išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas išieškoti iš nuteistosios (BPK 104 str. 2 d.). Tačiau pats pripažinimas savaime nereiškia, kad tokių išlaidų dydis neturi būti vertinamas atskirai ir, kad jos visos, kiek yra prašoma, turi būti išieškomos.

Pažymėtina, kad ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo teikiamai pagalbai, kuomet jis atstovauja proceso dalyvį teisme ar teikia jam kitokią teisinę pagalbą, teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis konkrečiame procese, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto proceso dalyvių išlaidavimo procese. Todėl, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas tokiai pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato ar advokato padėjėjo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui jį atstovaujant ir teikiant kitokią teisinę pagalbą baudžiamajame procese tokiai pagalbai apmokėti patirtų išlaidų dalies dydžio realumo, būtinumo ir pagrįstumo, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Vertinant patirtų išlaidų realumą, būtinumą ir pagrįstumą, atkeiptinas dėmesys, kad nagrinėta ši byla nebuvo nei didelės apimties, dėl ko jos nagrinėjimas neužsitęsė, nes byla išnagrinėta faktiškai per vieną posėdį, kai jame galėjo dalyvauti kaltinamoji. Tiek šiame posėdyje, tiek ir ankstesniuose, kuomet bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nebuvo sprendžiama daug papildomų prašymų bei klausimų, nebuvo atliekama papildomų procesinių veiksmų, Tačiau byloje buvo pateiktas nukentėjusiosios su atstovo pagalba parengtas ieškinys. Visgi nei pats civilinis ieškinys, nei pati baudžiamoji byla ir joje spręsti klausimai nebuvo susiję su itin sudėtingais teisės taikymo bei aiškinimo klausimais.

Todėl ir pati byla itin sudėtinga nebuvo. Dėl to teismas sprendžia, kad būtų neprotinga, nesąžininga ir neteisinga priteisti iš kaltinamosios nukentėjusiajai A. B. iš viso jos patirtas bendroje sumoje 1050 Eurų išlaidas už jos atstovavimą šioje byloje. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos bei jų dydis aiškiai neatitinka jau minėtų tokioms išlaidoms taikomų būtinumo, realumo bei pagrįstumo kriterijų, todėl prašoma iš nuteistojo išieškoti procesinių išlaidų sumą mažintina.

Įvertinus nagrinėtos bylos apimtį, sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B. prašymas dėl patirtų procesinių išlaidų už atstovo (advokato) teisinę pagalbą turi būti tenkintas tik iš dalies, t. y. jai iš kaltinamosios priteistina iš viso tik 550 Eurų išlaidų, patirtų dėl jos atstovavimo (dėl išlaidų įgaliotai atstovei - advokatei) šiame procese.

Kadangi kaltinamoji R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visiškai pripažįsta Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 100,89 Eurų atlyginimo ir pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad reikalaujama atlyginti pinigų suma yra sumokėta į ieškovo ieškinyje nurodytą banko sąskaitą, konstatuotina, kad yra pateiktas neabejotinas patvirtinimas, kad reikalauta atlyginti žala yra savanoriškai atlyginta visiškai. Todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 1293,94 eurų civilinį ieškinį reikalaujant atlyginti žalą, patirtą dėl nukentėjusiajai, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, 8 straipsniu ir 14 straipsnio 2 dalimi, išmokėtos ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. spalio 13 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, todėl VSDFV Kauno skyrius negalėjo būti pripažintas civiliniu ieškovu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka, todėl pareikštas ieškinys negali būti sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014). Atsižvelgiant į tai, VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai bausmes pagal:

Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį – terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. R. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant nuteistajai Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 9 punkte, 70 straipsnyje, 72² straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones - 80 val. trukmės nemokamus darbus, įpareigojant juos atlikti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad pastarasis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš R. R. 44, 17 Eur (keturiasdešimt keturis eurus ir 17 ct) turtinei žalai atlyginti ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Iš teismo depozitinės sąskaitos į nukentėjusiosios banko sąskaitą, kai ji bus pateikta, pervesti R. R. įmokėtus 444, 17 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 17 ct) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir laikyti, kad likusi neatlyginta žala pagal nukentėjusiosios iš dalies patenkintą civilinį ieškinį yra 300 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl Kauno teritorinės liginių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikštą regresinį civilinį ieškinį baudžiamajame procese palikti nenagrinėtu.

Pripažinti nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės A. B. jos atstovavimui patirtų išlaidų dalį - 550 Eurų (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) advokatui procesinėmis išlaidomis ir jas, tai yra 550 Eurų išieškoti jos naudai iš R. R..

Daiktiniai įrodymai byloje: plaukai, laikomi vokuose Nr. 1 ir Nr. 2, elektroninė laikmena, laikoma voke Nr. 3, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.