Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, II-509-729/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-10
Bylos Nr.: II-509-729/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00482-2025-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jurgita Grigonienė
Pareiškėjas: G. Ž.
Nukentėjusysis: R. S.
Advokatai: Mindaugas Kepenis

Kategorijos

16.11.8.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
16.11.11Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-509-729/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00482-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.8.1; 16.11.11; 21.10.4 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. spalio 10 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui G. Ž.,jo atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,ekspertui Virginijui Pačebutui,nukentėjusiajam R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso kalba išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7072-2025 (ROIK: 24240182485).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7072-2025 (ROIK: 24240182485) G. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, 1 350 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 45 mėnesiams, už tai, kad jis 2024 m. gegužės 1 d., 18.50 val., Klaipėdoje, Liepų g. 81, vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukdamas į dešinę pusę neįsitikino, kad tai daryti saugu, priekinių kairiuoju kampu kliudė kito automobilio kairiojo šono galinį rašą bei slystelėjo automobilio šonu link pastarojo automobilio galo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio G. Ž. nustatytas 0,92 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 9, 14, 219.1, 221 ir 222 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas G. Ž. atstovo advokato skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, jog iš vaizdo medžiagos matyti, jog automobilio „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio kairysis kampas yra nubrėžtas, tačiau yra nubraukti tik dažai, pats bamperis nepažeistas, o tokie nubrėžimai atsirado brūkštelėjus per automobilio „BMW“ kairį galinį ratą ir tai tikrai nepareigia pareiškėjo teiginio kad jis tokio prisilietimo nepajuto. Nors nutarime teigiama, kad automobilio „Honda“ priekinis dešinysis ratas neapgadintas, tačiau pareiškėjas ir netvirtino, kad jis prisilietęs dešiniuoju ratu prie bordiūro jį apgadino. Vaizdo medžiagoje matomos žymės yra priekinio dešiniojo rato padangos likusios nuo susidūrimo su bordiūru; dėl nepakankamos rezoliucijos įraše nėra galimybės pamatyti įbrėžimų ant dešiniojo rato. Nutarime teigiama „apžiūrėta transporto priemonė „Honda“, matomi apgadinimai, kurie pagal apgadinimų mąstą ir išsidėstymą paneigia, kad vairuotojas galėjo nepajusti susidūrimo“, tačiau pažymėtina, jog matomi tik įbrėžimai ant plastmasinės detalės – priekinio buferio kairio kampo, o ant automobilio „BMW“ – ant galinio kairiojo rato ratlankio dviejų stipinų ir montažinės lentynėlės atramos išorinio šono yra slystamo kontakto pėdsakai pašiaušiant – suraižant – nuskobiant dažų dangą; galinio bamperio plastikinio gaubto išorinė dalis ties rato niša pašiaušta ir nubrėžta. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje teigiama, jog „pėdsakuose požymių, kad kontakto metu automobilio „BMW 528i“ ratas sukosi, nėra“. Tokiu būdu rato apgadinimai negalėjo būti padaryti susidūrimo metu, nes „BMW“ vairuotojas savo paaiškinime teigė „norėdamas išvengti smūgio paspaudžiau greitį, tačiau „Honda“ automobilis su priekine kairės pusės dalimi kliudė mano kairės pusės galinį ratlankį ir bamperį“. Taigi, pajusti dviejų bamperių praslydimą, kai tuo pačiu metu buvo brėžiamas automobilio „Honda“ dešinysis ratas į bordiūrą, buvo sudėtinga. Be to, automobilių prasilenkimas vyko pareiškėjo vairuojamam automobiliui važiuojant posūkiu už įvažiavimo į „Maxima“ kiemą ir pamačius priešpriešais nuo stovėjimo aikštelės pusės atvažiuojantį automobilį „BMW“, kuris važiavo žymiai išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą; jis suktelėjo dešiniau ir priekiniu dešiniuoju ratu brūkštelėjo per bordiūrą, o automobilis „BMW“ tuo metu nusukinėjo į dešinę, siekdamas išvengti susidūrimo. Šias aplinkybes patvirtina specialisto išvadoje pateikta susidūrimo schema. Tokiu būdu šis autoįvykis kilo dėl „BMW“ vairuotojo KET pažeidimo, t. y. jis važiavo kirsdamas menamą vidurio liniją toliau nuo dešiniojo kelkraščio ir tai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su transporto priemonių apgadinimu. Kadangi prasilenkus automobilis „BMW“ nesustojęs nuvažiavo už posūkio, t. y. pasišalino iš eismo įvykio, taip pažeisdamas KET 219 punkto reikalavimus, pareiškėjas taip pat nuvažiavo į parduotuvę. Be to, vaizdo įraše pareiškėjo užfiksuotas pasisakymas „tas įvykis toks ir buvo vos prisiliečiau, net nepajutau prisilietimo“ kaip tik patvirtina, kad jis prisilietimo prie automobilio „BMW“ galinio rato nepajuto ir tik todėl nuvažiavo, t. y. nenumanė, kad įvyko eismo įvykis. Atsižvelgiant į tai, administracinėje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Taip pat mano, jog byloje nėra surinkta įrodymų, jog pareiškėjas tyčia, žinodamas, kad sukėlė autoįvykį, pasišalino iš įvykio vietos; jis nuo įvykio vietos nuvažiavo apie 500 metrų ir sustojęs prie parduotuvės nuėjo į ją, apsipirko ir tik tada vyko namo. Namuose alkoholį vartojo nežinodamas, kad yra kilęs autoįvykis, kurio aplinkybės yra aiškinamos.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo atstovo advokato skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepimą motyvuoja tuo, jog prie skundo pridėta nuotrauka yra visiškai neinformatyvi, neaišku kokia dalis automobilio nufotografuota, kada daryta nuotrauka, jos laikas. Sulyginus nuotrauką su byloje esančio automobilio „Honda“ nuotraukomis matyti, kad prie skundo pateikta rato ir padangos nuotrauka neatitinka įvykio metu užfiksuoto automobilio visų ratų, kadangi įvykio metu fiksuotose nuotraukose nėra nei ant vienos padangos užrašo „IHL“. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, foto nuotraukos, vaizdinė bylos medžiaga, ekspertizės aktas, paaiškinimai, ekspertų nuotraukos, priimtas nutarimas, kuriame išdėstytos visos nusižengimo fiksavimo ir padarymo bei tyrimo aplinkybės, kita), kad padaryta nutarime nurodyta veika, pateikti administracinės bylos medžiagoje, kad neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir pareiškėjui skyrė nuobaudą, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjo kaltė įrodyta, nutarimas jo atžvilgiu priimtas pagrįstai. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, naikinti skundžiamo nutarimo pagal skunde nurodytus motyvus nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. Ž. iš pradžių teismo posėdžio metu laikėsi skunde išdėstytos pozicijos, jog, jeigu ir sukėlė eismo įvykį, jo nepajuto, dėl to iš įvykio vietos išvažiavo ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Parodė, kad prasilenkimas su kitu automobiliu buvo labai siauras, dėl jo jis prisigretino prie krašto ir išgirdo stiprų garsą, kuris tik patvirtino, jog ratas ir ratlankis prisilietė prie bordiūro; nepajautė, kad jo ir kito vairuotojo automobilis susidūrė. Po išgirsto garso automobiliai prasilenkė ir nuvažiavo į skirtingas puses. Dėl siauro įvažiavimo, jog netrukdytų eismo, jis pavažiavo apie 100 metrų, sustojo ir apžiūrėjo savo automobilį, matė, kad yra nubrėžtas automobilio ratas, tačiau į kitą automobilio pusę net nepagalvojo pažiūrėti; kad kitas vairuotojas būtų sustojęs, nematė. Atgal į įvykio vietą negrįžo, nes nepajautė, kad įvyko avarija. Alkoholį vartojo po eismo įvykio, kai grįžo namo. Visgi baigiamųjų kalbų metu pareiškėjas savo kaltę pripažino, tvirtino, jog eismo įvykio metu buvo blaivus, alkoholį vartojo po eismo įvykio; dėl eismo įvykio labai gailisi, nuo teisės vairuoti sustabdymo 2024 m. gegužės 1 d. nevairuoja, tai sukelia jam begalę sunkumų, todėl jau tikrai yra pasimokęs iš savo elgesio ir prašo bent kokiu būdu sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas parodė, kad, kadangi nebuvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, nėra galimybės nustatyti kurio iš vairuotojų veiksmai buvo priežastinis ryšys eismo įvykiui kilti. Visgi pareiškėjas posėdžio metu kaltę pripažino, dėl to labai gailisi, tai turėtų būti pripažįstama jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe; byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo nėra. Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbo vietas, kadangi dirba ne vienoje darbovietėje. Pareiškėjas teise vairuoti transporto priemones nesinaudoja jau beveik pusantrų metų. Teismo prašo skirti pareiškėjui švelnesnę administracinio poveikio priemonę, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Teismo posėdžio metu ekspertas Virginijus Pačebutas pateiktą išvadą palaikė. Papildomai parodė, kad „BMW“ automobilio ratlankis yra tokiame aukštyje, kuris patvirtina, jog automobilio „Honda“ priekinėje dalyje esantys nubrozdinimai susidarė kontakto metu su automobilio „BMW“ ratlankiu; yra kontaktuota su ratu ir buferio šonine dalimi. Ženkliausi „Honda“ automobilio pėdsakai yra atsiradę ratui kontaktuojant su „BMW“ bamperio dalimi, kiti pėdsakai, jeigu jie yra, yra ženkliai mažesnio intensyvumo. Dėl ekspertizės akte pateiktos išvados, jog ratas nesisuko, tai ilgesio kontakto metu kada susiliečiama su besisukančiu ratu, besisukantis ratas, būdamas kontakte ir slysdamas per automobilio šoną, palieka lanko formos pėdsakus, tačiau tai nerodo, jog ratas nesisuko. Kontakto metu automobilio „BMW“ galas buvo nublokštas į dešinę, nes buvo atsitrenkta į ratą. Yra tikimybė, kad toks kontaktas galėjo įvykti automobiliui „Honda“ atliekant posūkio manevrą į dešinę pusę, bet kategoriškai tvirtinti to negali, nes neturi objektyvių duomenų, vertino tik pagal pateiktas nuotraukas.

Nukentėjusysis R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo arčiau krašto prie bordiūro dėl siauro įvažiavimo. Tai, jog buvo automobilių kontaktas pajuto, nes jo automobilio galą kiek užmetė į šoną. Prisimena, jog automobilio „Honda“ vairuotojas per dvi juostas užsimesdamas įvažiavo į įvažiavimą ir taip kliudė jo automobilį. Po eismo įvykio „Honda“ automobilio niekur nematė. Kai į jį atsitrenkė, jis iškart sustojo; iš įvykio vietos pavažiavo gal tada, kai atvažiavo pareigūnai ir liepė patraukti automobilį, nes pradėjo susidaryti spūstis.

Liudytoja M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo automobilyje kartu su R. S.. Prisimena, jog išvažinėjo iš prekybos centro aikštelės į pagrindinę gatvę ir iš pagrindinės gatvės į įvažiavimą įvažiavo automobilis, kuris atsitrenkė į R. automobilio galą, ir nuvažiavo. R. automobiliu važiavo lėtai prie pat kelkraščio, o kitas automobilis, kuris sukėlė eismo įvykį, važiavo gana dideliu greičiu, nesilaikydamas arčiau kelkraščio. Kai į juos įvažiavo, jie išlipo, apžiūrėjo automobilio apgadinimus ir tada kiek pavažiavo kelis metrus į priekį, jos galėtų pravažiuoti kiti automobiliai.

Iš 2024 m. gegužės 1 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl techninio eismo įvykio nustatyta, kad 2024 m. gegužės 1 d. dirbant kartu su tyrėja, ekipaže „L1102“, apie 19.00 val. iš Klaipėdos apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, Liepų g. 81, išvažiuojant iš prekybos centro „Maxima“ aikštelės į Šiaurės pr., pranešėjo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prasilenkiant įvažiavime, kliudė kitas automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. Atvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėjas R. S., kuris nurodė, kad vairuojant automobilį „BMW“, išvažinėjant iš prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės, ties įsukimu į Šiaurės pr., jo automobilį kliudė kitas automobilis „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris iš Šiaurės pr. suko į stovėjimo aikštelę, ir pasišalino ši eismo įvykio vietos. R. S. teigė, jog jo „BMW“ automobiliui apgadintas galinis kairės pusės ratas, galinis bamperis, padaryta apie 1 500 Eur žala; po eismo įvykio automobilį patraukė, kad netraukytų eismui. Naudojant „Polis II“ naršyklę nustatyta, kad automobilio „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra G. Ž.. Susisiekus su juo telefonu, pastarasis nurodė, kad nepajuto susidūrimo, tačiau neneigė galėjęs jį sukelti. Paprašius atvykti į įvykio vietą, G. Ž. nurodė, kad šiuo metu yra namuose ir vartojo alkoholinius gėrimus. Nuvykus pas G. Ž. nurodytu adresu, pastarasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 20 minučių; alkotesteriu pirmu tikrinimu 19.40 val. G. Ž. nustatytas 1,04 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 19.58 val. – 0,92 promilių neblaivumas. Apžiūrėjus G. Ž. automobilį „Honda“ buvo matyti, jog yra apgadintas priekinis bamperis ir kairės pusės priekinis sparnas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2777/2024(01) nustatyta, kad G. Ž. kraujyje, kuris paimtas 2024 m. gegužės 1 d., 21.18 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,78 promilės etilo alkoholio.

Iš 2025 m. vasario 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11K-68(25) nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis „Honda“ priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į automobilio „BMW“ kairiojo šono galinį ratą bei slystelėjo automobilio „BMW“ šonu link pastarojo automobilio galo. Pėdsakuose požymių, kad kontakto metu automobilio „BMW“ ratas sukosi, nėra. Eismo įvykio metu prie automobilio „BMW“ automobilis „Honda“ priartėjo įstrižai iš priekio ir i kairės apie 24 laipsnių kampu. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas G. Ž. kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 1 350 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 45 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 423 straipsnio 3 dalis numato, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad G. Ž. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo kaltę pripažino, todėl darytina išvada, jog ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo nėra, pagrįstai pripažinta, kad G. Ž. yra tinkamas nusižengimo subjektas, o jo padarytoje veikoje yra ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų objektyvieji požymiai. G. Ž. savo kaltę pripažinus, skundas lieka susijęs tik su prašymu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti kuo trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai – terminą, todėl dėl kitų skundo argumentų teismas nepasisakys.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Teismo vertinimu, G. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei G. Ž. charakterizuojanti medžiaga. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas, net ir teisme nagrinėjant jo skundą, kaltės iš esmės nepripažino, prašė administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nuoširdaus gailesčio dėl to neišreiškė, daugiau tai buvo bandymas pateisinti savo neteisėtus veiksmus, siekiant sušvelninti administracinę atsakomybę. Teismo vertinimu, G. Ž. nepateikė ir jokių reikšmingų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. G. Ž. prašymas paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonės, t. y. sutrumpinti jos terminą iki mažesnio nei sankcijoje numatytas minimalus terminas grindžiamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, kad galėtų pasiekti darbo vietas, kadangi dirba gydytoju keliose skirtingose vietose. Teismas pažymi, jog nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, nei teisminio nagrinėjimo metu G. Ž. nepateikė dokumentų, kurie galėtų pagrįsti šias aplinkybes; be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos G. Ž. sukels nepatogumus, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas pasimokytų iš padarytų klaidų ir ateityje nebedarytų nusižengimų. Asmeniniai G. Ž. poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose ir eliminuoti iš eismo neblaivius vairuotojus.

Dėl administracinio poveikio priemonės pakeitimo, skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai

Administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo tvarka nustatyta ANK 31-1 straipsnyje. Tokia galimybė turi būti nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn , o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sutikti su tokios priemonės skyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, į tai, kad G. Ž. prašo ir sutinka, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, anksčiau jis nėra buvęs baustas nei už vairavimą neblaiviam, nei už įpareigojimo nevairuoti transporto priemonių, kuriose neįrengti tokie užraktai, pažeidimą, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti šį jo prašymą ir pakeisti jam paskirtą ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę, taikant santykinai švelnesnę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismo vertinimu, ši administracinio poveikio priemonė įgyvendins ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį. Dar labiau švelninti jam taikytą administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo, nes jokių išties išimtinių aplinkybių G. Ž. teismui nenurodė.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkinamas iš dalies, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 19 d. nutarimas keistinas, G. Ž. nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 45 mėnesių pakeisti į ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 30 mėnesių ir draudimą 18 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 1 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto G. Ž. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-7072-2025 dalį dėl G. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 45 mėnesiams, ir paskirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir draudimą 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skaičiuojant nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. gegužės 1 d.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė