- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- e2-39096-964/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32576-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- UAB „Sergel“
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Sergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 305,95 Eur skolos, 76,49 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Sergel“ pagal (duomenys neskelbtini). skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) perėmė reikalavimo teisę iš AB Telia Lietuva (buvusi AB „Omnitel“) į atsakovo G. P. vardu susidariusią skolą, įskaitant palūkanas ir delspinigius, baudą, išieškojimo išlaidas ir kt.. Atsakovas su pirminiu kreditoriumi AB Telia Lietuva buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartis, kurių pagrindu atsakovui buvo teikiamos ryšio paslaugos ir nuolaida įrangai įsigyti.
Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti asmeniškai 2019 m. lapkričio 7 d. Atsakovas per nustatytą terminą, t. y. iki 2019 m. lapkričio 21 d., teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas su pirminiu kreditoriumi AB Telia Lietuva (duomenys neskelbtini). sudarė sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo (el.b.l. 11-12). (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) atsakovas pateikė AB Telia Lietuva abonentų prašymus (el.b.l. 13-16). Jų pagrindu atsakovui buvo suteiktos ryšio paslaugos ir nuolaida įrangai įsigyti. AB Telia Lietuva laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. sausio 16 d. atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras bendrai 305,95 Eur sumai (el.b.l. 18-23), kurių, bylos duomenimis, atsakovas neapmokėjo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas siuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, tikslu susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas ieškovo pranešimas atsakovui dėl reikalavimo teisės perleidimo (el.b.l. 24). Be to, cesijos būdu ieškovo įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka šioje civilinėje byloje laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kadangi atsakovas nevykdė savo sutartinės prievolės atsiskaityti su ieškovu už suteiktas mobilaus ryšio paslaugas, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir jam iš atsakovo priteistina 305,95 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 76,47 Eur palūkanų už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2010-02-16 iki 2015-02-16, taikant 5 proc. dydžio metinę palūkanų normą. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pradelsė atsiskaityti už suteiktas jam paslaugas, ieškovo reikalavimas priteisti 76,47 Eur palūkanas tenkinamas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš
iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), bei 0,23 Eur komisinis mokestis, sumokėtas AB „Swedbank“, iš viso - 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1.86 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur), todėl nėra priteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Sergel“, į. k. 125026242, iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 305,95 Eur (tris šimtus penkis eurus ir 95 ct) skolos, 76,49 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 49 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2010-02-16 iki 2015-02-16, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (382,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,23 Eur (penkiolika eurų ir 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.