- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 1-80-557/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kaltinamasis
- A. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. J., būdamas UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), iki 2007-08-07 – (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, atsakingu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą bei jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą – UAB „B.“ priklausiusias piniginės lėšas, turėdamas tikslą jas pasisavinti, laikotarpiu nuo 2007-05-17 iki 2008-06-27 iš UAB „B.“ banko AB „Parex bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 22 atvejais pervedė į savo asmenines sąskaitas iš viso 485710,19 Lt (2007-05-17 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 05170908 – 3000 Lt; 2007-05-22 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 05221123 - 10000 Lt; 2007-05-22 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 05221125 – 10000 Lt; 2007-05-22 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 05221128 – 40000 Lt; 2007-05-25 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 05251220 – 70000 Lt; 2007-06-08 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 06081148 – 30000 Lt; 2007-06-14 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 05221120 – 10000 Lt; 2007-06-22 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 06220912 – 40000 Lt; 2007-07-06 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 07060741 – 50000 Lt; 2007-07-24 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 07240910 – 50000 Lt; 2007-07-24 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 07240914 – 50000 Lt; 2007-07-24 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 07240919 – 50000 Lt; 2007-09-27 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 09271612 – 10000 Lt; 2007-09-27 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 09271614 – 6800 Lt; 2007-10-15 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 10150921 – 10000 Lt; 2007-12-22 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 617131 – 10410,19 Lt; 2008-02-08 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 02081354 – 12000 Lt; 2008-03-15 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 03150915 – 9000 Lt; 2008-04-15 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 04150909 – 5000 Lt; 2008-05-16 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 05161231 – 5000 Lt; 2008-05-29 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 05290817 – 3500 Lt; 2008-06-27 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 06271758 – 1000 Lt), bei 2 atvejais iš UAB „B.“ banko AB „Parex bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė grynais pinigais iš viso 534972,24 Lt, (2007-08-07 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 097151 – 520000 Lt; 2008-01-16 pagal banko mokėjimo dokumentą Nr. 624958 – 14972,24 Lt), tokiu būdu iš UAB „B.“ banko AB „Parex bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso išėmė 1020682,43 Lt, iš kurių 44882,48 Lt panaudojo įmonės veikloje ir pagrindė UAB „B.“ apskaitos dokumentais, o 975799,95 Lt panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, jų į kasą neįnešė ir juos pasisavino. Be to, A. J. 2007-07-02 (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „B.“ buveinėje, grynais pinigais kaip UAB „B.“ paskolos grąžinimą gavo 3 070 000 Lt (460000 Lt iš V. J. pagal kasos pajamų orderį serija BRU Nr. 001; 460000 Lt iš R. R. pagal kasos pajamų orderį serija BRU Nr. 002; 460000 Lt iš A. A. pagal kasos pajamų orderį serija BRU Nr. 003; 460000 Lt iš J. B. pagal kasos pajamų orderį serija BRU Nr. 004; 460000 Lt iš A. M. pagal kasos pajamų orderį serija BRU Nr. 005; 460000 Lt iš M. R. pagal kasos pajamų orderį serija BRU Nr. 006; 310000 Lt iš P. P. pagal kasos pajamų orderį serija BRU Nr. 007), šių pinigų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, jų į kasą neįnešė ir juos pasisavino. Tokiu būdu kaltinamasis A. J. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „B.“ turtą – pinigines lėšas 4 045 799 litų 95 ct sumoje.
Kaltinamasis A. J., būdamas UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), iki 2007-08-07 – (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2007-05-17 iki 2008-06-27, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 str. 2 d. nuostatas, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 str. 1 d. 4 p. nuostatas, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje tyčia apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą - apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų, iš viso 287122,43 Lt, išimtų iš UAB „B.“ banko AB „Parex bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei apskaitos dokumentais nepagrindė šių piniginių lėšų panaudojimo, taip pat 2007-11-19 PVM sąskaita faktūra, serija DRM Nr. 100700, pagrindė plastikinių gaminių pirkimą už 5100 Lt iš IĮ „A.“, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo ir tokiu būdu pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją. Dėl šių A. J. padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2007-05-17 iki 2008-06-27 negalima iš dalies nustatyti UAB „B.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Apklaustas teismo, kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis yra UAB „S.“ vienintelis akcininkas, o UAB „S.“ yra UAB „B.“ vienintelis akcininkas, t.y. iš esmės jis yra vienintelis abiejų šių įmonių savininkas bei abiejose šiose įmonėse yra direktorius ir kasininkas, todėl pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir visus kitus teisės aktus tik jis turi teisę priimti sprendimus dėl įmonių veiklos bei turto, tame tarpe ir pinigų naudojimo jų veikloje. Jis taip pat užsiima įmonių steigimu, įmonių bankroto administravimu, krepšinio teisėjavimu, nagrinėjamu laikotarpiu daug dirbo visuomeniniais pagrindais. Dėl didelio užimtumo apleido asmeninį gyvenimą, verslo reikalus, sušlubavo sveikata ir darbo reikalai. Pripažįsta, kad dėl didelio užimtumo nespėdavo tinkamai sutvarkyti UAB „B.“ buhalterinės apskaitos, todėl ją tvarkė aplaidžiai. Jam persikėlus gyventi iš Klaipėdos į Vilnių, jo vadovaujamų įmonių dokumentai išsimėtė po kelias vietas - dalis buvo Klaipėdoje, dalis - Vilniuje, dalis - automobilyje, dalis – darbovietėje, todėl jie nebuvo tinkamai tvarkomi. Norėdamas sutvarkyti buhalterinius reikalus, jis ir priėmė sprendimus, kuriuos pateikė teisiamajame posėdyje. Šie dokumentai buvo saugomi jo namuose tarp asmeninių dokumentų, apie tai jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė pareigūnams, tačiau kratos metu pareigūnai paėmė tik tuos dokumentus, kuriuos jie laikė reikalingais. Jo minimų sprendimų esmė yra ta, kad „S.“, būdama „B.“ akcininkė, nusprendžia išsimokėti dividendus sau, o A. J., būdamas „S.“ akcininkas, nusprendžia išsimokėti dividendus sau. Yra dar vienas sprendimas, kad jis pasiskolina pinigus. Pinigai visą laiką buvo pas jį ir jis turėjo pinigus savo žinioje. Iš „B.“ pinigus persivedė į savo asmeninę sąskaitą tik dėl to, kad taip padaryti buvo pigiausias variantas dėl bankų taikomų įkainių, dalį pinigų persivedė į savo sąskaitą, dalį išsigrynino asmeniškai, kita dalis pinigų buvo sugražinta iš akcininkų ir laikoma „Parex“ banko saugykloje. Pinigus rinko norėdamas investuoti į akcijas, investavo į sporto įmonę, pirkdavo ir parduodavo įmones. Dėl krizės jo investicijos į akcijas nepasiteisino, vėliau žuvo kolega, kuris užsiiminėjo transporto įmone, jis neteko investicijų ir pinigų. Netekęs pinigų pasidarė psichologiškai silpnas ir pažeidžiamas. Kratos metu buvo surinkti visi jo dokumentai, šiuo metu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo jo atžvilgiu atliekama eilė tyrimų, viena byla jau išnagrinėta teisme.
Būdamas „B.“ direktoriumi, susidomėjo šia įmone, norėjo ją įsigyti, paversti dar pelningesniu produktu ir parduoti. Akcininkams sutikus, įmonė buvo parduota UAB „G.“, o galiausiai ją perpirko „S.“, po to jis tapo „S.“ akcininku ir direktoriumi. Pripažįsta, kad „B.“ akcininkai grąžino pasiskolintus iš įmonės pinigus, kuriuos jis susidėjo į lagaminą ir nuvežė į „Parex“ banką, kur „B.“ turėjo pinigų saugyklą. „B.“ ir „S.“ veikia ir dabar. Pinigų neįformino tinkamai dėl užimtumo, tai yra jo klaida, tačiau neketino ir nenorėjo jų pasisavinti ir pinigų nepasisavino. Pinigai gulėjo banko saugykloje 2 metus, juos investavo 2009-2010 m. Pinigus investavo savo vardu, todėl jų priklausomybę ir įformino paskolomis ir išmokėtais dividendais. „B.“ ir „S.“ ketino parduoti, todėl investuoti jų vardu tikslo nebuvo. Visas „B.“ deklaracijas tvarkė UAB „E.“ pagal jo pateiktus duomenis. Dalį dokumentų pateikdavo „E.“, dalis dokumentų likdavo pas jį. Pinigus pervesdamas į savo sąskaitą siekė, kad būtų mažesni pinigų išgryninimo kaštai. Kitus pinigus išgrynino dėl to, kad jam tuo metu reikėjo pinigų, ir todėl laikė visus pinigus banko saugykloje. „S.“ buhalteriją iki kratos tvarkė UAB „A.P.“ Jie buhalteriją tvarkydavo pagal tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo.
Liudytojai M. R., A. M., J. B., R. R., V. J. parodė, kad iki 2007 m. vidurio kartu su A. A. bei P. P. buvo UAB „B.“ akcininkais. Iki to laiko paskolos sutartimis buvo pasiskolinę iš UAB „B.“ po 460 000 litų. Nusprendus įmonę likviduoti, 2007-07-02 Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), tuometiniam įmonės direktoriui A. J. grąžino grynais pinigais pasiskolintas sumas, t. y. kiekvienas po 460 000 litų. Po pinigų grąžinimo buvo surašyti tai patvirtinantys dokumentai - 2007-07-02 Kasos pajamų orderiai. Kaip A. J. panaudojo grąžintus pinigus, nežino.
2011-02-14 specialisto išvadoje Nr. 5-3/15 dėl UAB „B.“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už UAB „B.“ buhalterinės apskaitos organizavimą tiriamuoju laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2010-03-01 atsakė direktorius A. J., taip pat ir už kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi bei apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus. Tačiau A. J. laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-03-01 apskaitos netvarkė iš dalies. UAB „B.“ (apskaitą tvarkė: direktorius A. J. laikotarpiu nuo 2007-06-30 iki 2007-08-20 bei UAB „E.“ laikotarpiu nuo 2007-08-20 iki 2010-03-01) laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-03-01 nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
1) 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“ – apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų, iš viso 287122,43 Lt, išimtų (pervestų) iš UAB „B.“ banko AB „Parex bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);
2) 16 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ - laikotarpiu nuo 2007-07-05 iki 2008-06-27 apskaitos registruose neužregistravo banko mokėjimo dokumentų, kuriais pagrindė piniginių lėšų, iš viso 2876122,43 Lt pervedimus iš UAB „B.“ vardu atidarytos banko AB „Parex bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į asmenines A. J. sąskaitas įvairiuose Lietuvos bankuose;
3) 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ - apskaitos dokumentais nepagrindė piniginių lėšų, iš viso 287122,43 Lt, išimtų iš UAB „B.“ banko AB „Parex bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimo,
4) 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“, taip pat nesivadovavo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ - 1 atveju 2007-11-19 PVM sąskaita faktūra, serija DRM Nr. 100700, pagrindė plastikinių gaminių pirkimą už 5100 Lt (iš jų 777,98 Lt PVM) iš IĮ „A.“, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją.
Pagal banko AB „Parex bankas“ 2010-03-18 raštu Nr. 90-4/2519 pateiktą UAB „B.“ banko AB „Parex bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad UAB „B.“ direktorius A. J. (laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2010-03-01) pervedė (išėmė) pinigines lėšas:
- iš UAB „B.“ banko AB „Parex bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 22 atvejais mokėjimo dokumentais pagrindė piniginių lėšų, iš viso 485710,19 Lt pervedimą į savo asmenines sąskaitas bankuose;
- iš UAB „B.“ banko AB „Parex bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2 atvejais apskaitos dokumentais pagrindė grynųjų pinigų, iš viso 534972,24 Lt išėmimą.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „B.“ direktorius A. J. laikotarpiu nuo 2007-05-17 iki 2008-06-27 iš UAB „B.“ banko AB „Parex bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo dokumentais 24 atvejais pagrindė piniginių lėšų iš viso 1020682,43 Lt (475300+534972,24+10410,19) pervedimus (išėmimus) ūkio išlaidoms, iš kurių 975799,95 lt. panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais.
Pagal banko AB „Parex bankas“ 2010-03-18 raštu Nr. 90-4/2519 pateiktą UAB „B.“ banko AB „Parex bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „B.“ kasos dokumentus bei atsiskaitytino asmens – direktoriaus A. J. avanso išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „B.“ direktoriaus A. J. žinioje 2010-03-01 buvo 4045799,95 Lt UAB „B.“ piniginių lėšų, iš jų:
-287122,43 Lt piniginės lėšos, išimtos (pervestos) iš UAB „B.“ banko sąskaitos bei neapskaitytos UAB „B.“ apskaitoje,
-3589630,45 Lt piniginės lėšos, neužregistruotos UAB „B.“ kasoje,
-169047,07 Lt piniginės lėšos, neužregistruotos UAB „B.“ atskaitingo asmens – direktoriaus A. J. avanso apyskaitose
Motyvuojamoji dalis
Pagal UAB „B.“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr IX-574 6 straipsnio 2 dalies, bei 12 straipsnio 1 dalies bei 13 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2007-07-05 iki 2010-03-01 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (3 t., b. l. 7-159).
Šiai specialisto išvadai paaiškinti ir patikslinti teisiamajame posėdyje apklausta išvadą davusi specialistė R. M. pagrindė, jog dėl kaltinime nurodytų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimų tiriamu laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Aiškindama 2011-02-14 specialisto išvadą Nr. 5-3/14 (šią išvadą davusi specialistė D. Z. FNTT nebedirba ir yra išvykusi gyventi į užsienį) bei galimą teismui naujai pateiktų dokumentų įtaką abiems byloje esančioms specialistų išvadoms, specialistė R. M. nurodė, kad kaltinamojo pateikti dokumentai atliekant tyrimą specialistams nebuvo pateikti ir nebuvo vertinami. Pagal prokuroro pateiktus dokumentus UAB „S.“ pajamų deklaracija, UAB „B.“ ir UAB „S.“ 2009 m. balansai nei įstatyme nustatytu terminu iki 2010-05-01, nei iki šiol nėra pateikti VMI, taigi savo esme yra niekiniai. Akivaizdu, jog nesumokėti mokesčiai, o to nepadarius, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 7 d. draudžiama mokėti dividendus ir metines išmokas, lygiai kaip Akcinių bendrovių įstatymas draudžia mokėti dividendus avansu. AB įstatymo 60 str. 3 d. nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimus išmokėti dividendus, jei tenkinama viena iš šių sąlygų - bendrovė yra nemoki arba išmokėjusi dividendus taptų nemoki. Jeigu būtų išmokėti dividendai A. J. 4 048 481 litas, įmonės įsipareigojimai būtų didesni nei turtas ir įmonei grėstų nemokumas. Pagal AB įstatymą dividendai yra mokami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo. Avansu mokėti dividendus yra draudžiama. Balansų eilutės neatitinka tikrųjų apskaitos duomenų. 2009 m. gruodžio 31 d. balansas sudarytas ne pagal apskaitos dokumentų duomenis, kurie buvo pateikti tyrimui ir matyti, kad balanse yra nurodyta, kad įmonėje yra pinigų kasoje ir banko sąskaitose iš viso 5541 litas. Tokia pat informacija pateikta gruodžio 31 d., tokia pati informacija pateikta ir 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau pagal apskaitos dokumentus matyti, kad paskutinė kasos operacija 2009 m. sausio 31 d. ir pagal tai matyti, kad kasoje buvo pinigų 60729,14 Lt. Taip pat matyti, kad balanse visos kitos eilutės yra identiškos, kaip buvo 2008 m. gruodžio 31 d. perkelta į 2009 m. gruodžio 31 d., tačiau tai neatvaizduoja tikruosius apskaitos duomenis. Duomenys identiški, tačiau padidintos per vienerius metus gautinos sumos, taip bandoma pavaizduoti atskaitingo asmens skola įmonei. Įsipareigojimų, nuosavo kapitalo pusėje yra parašyta, kad nepaskirstytasis pelnas yra 4 118 452 ir šie duomenys skiriasi nuo 2008 m. deklaracijos. Pateiktais dokumentais bandoma pagrįsti dividendų išmokėjimą, tačiau jis nepagrįstas pirminiais buhalteriniais dokumentais – kasos išlaidų orderiais ar banko sąskaitos išrašais, iš ko seka, jog nurodomos fiktyvios finansinės operacijos. UAB „S.“ dėl paskolos suteikimo A. J. nurodoma skolinga 607 272 litus, tačiau ši suma yra deklaruota kaip mokėtina valstybinei mokesčių inspekcijai nuo dividendų išmokų. Specialistės vertinimu, tokie iš esmės niekiniai kaltinamojo pateikti dokumentai negali turėti jokios įtakos anksčiau duotoms specialistų išvadoms dėl UAB „B.“ ir UAB „S.“ veiklos.
2011-02-14 specialisto išvadoje Nr. 5-3/14 dėl UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu 2008-01-01 – 2010-03-01 UAB „S.“ akcininkai buvo A. J. ir O. B.. Laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-03-01 už UAB „S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą atsakė direktorius A. J., kuris minimu laikotarpiu neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Nustatyta, kad UAB „S.“ VMI pateikė tikrovės neatitinkančius 2008 metų bei 2009 m. sausio mėn. PVM ir pelno mokesčio deklaracijų duomenis apie pelną, pajamas ir turtą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė teismui šiuos dokumentus (5 t., b. l. 10-17, 124-128):
1) UAB „B.“ vienintelio akcininko UAB „S.“, atstovaujamo direktoriaus ir vienintelio akcininko A. J., 2010-01-07 sprendimą nepaskirstytą UAB „B.“ pelną 4 048 481 litą išmokėti vieninteliam akcininkui UAB „S.“ ir patvirtinti UAB „B.“ metinių finansinių atskaitomybių rinkinį,
2) UAB „S.“ vienintelio akcininko A. J. 2010-01-07 sprendimą nepaskirstytą pelną 4 048 481 litą išmokėti vieninteliam akcininkui A. J. ir patvirtinti UAB „S.“ metinių finansinių atskaitomybių rinkinį,
3) UAB „S.“ vienintelio akcininko A. J. 2010-01-07 sprendimą suteikti akcininkui A. J. 607 272,15 lt. beprocentinę paskolą vienerių metų laikotarpiui,
4) 2010-01-07 trišalį finansinių skolų suderinimo aktą – skolų suderinimo buhalterinę pažymą, kuriame pažymėta, kad:
pagal minėtus 2010-01-07 sprendimus UAB „B.“ skolinga 4 048 481 litą dividendų UAB „S.“, UAB „S.“ skolinga 3 441 208,85 lt dividendų ir 607 272,15 lt paskolos A. J., o A. J. žinioje yra 4 048 481 litas UAB „B.“ priklausančių lėšų, sudengus įsiskolinimus, 2010-01-07 tarp UAB „B.“, UAB „S.“ ir A. J. tarpusavio įsiskolinimų nėra,
5) UAB „S.“, A. J. pajamų deklaracijas, UAB „B.“ ir UAB „S.“ 2009 m. balansus,
6) Juridinių asmenų registro duomenis, jog nuo 2012-06-12 vieninteliu UAB „S.“ akcininku įregistruotas A. J., kuris savo prašyme registruoti nurodė 2008-03-07 akcijų įsigijimo datą, paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti 2009-11-03 už 2008 metus.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė teismui dokumentus (5 t., b. l. 62-111, 129-175), kuriuose nurodoma:
1) 2012-04-05 duomenimis, UAB „S.“ nėra pateikusi VMI mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2010 m. sausio mėn.,
2) 2012-04-02 duomenimis, UAB „S.“ laikotarpiu nuo 2010-01-01 nėra pateikusi dokumentų Juridinių asmenų registrui registruoti, 2008-02-05 duomenimis, UAB „S.“ akcininkai yra A. J. ir O. B..
Liudytojas O. B. parodė, kad eilę metų yra pažįstamas su A. J., jo pasiūlymu iš A. J. už simbolinę kainą buvo įsigijęs UAB „S.“ akcijų. Bendrovės veikloje nedalyvavo ir ja nesidomėjo. 2008 m. pabaigoje, išvykdamas gyventi į Daniją, akcijas perleido A. J., nepamena, ar perleidimas įvyko tik žodžiu, ar buvo įformintas dokumentais, kiek pamena, jokių dokumentų dėl akcijų perleidimo nepasirašinėjo. Apie bendrovėje išmokamus dividendus nieko nežino.
Aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo A. J. kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Kaltinamojo, liudytojų M. R., A. M., J. B., R. R., V. J. parodymai, kasos pajamų orderiai, specialisto išvada patvirtina, kad 2007-07-02 A. J., veikdamas UAB „B.“ vardu, iš šių liudytojų, A. A. bei P. P. priėmė paskolų grąžinimą bendroje 3 070 000 litų sumoje. Specialisto išvada nustatyta, kad šių pinigų A. J. neįnešė į bendrovės kasą ir jų panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais. Pats kaltinamasis nurodo, kad gautus pinigus nuvežė į banko saugyklą ir dvejus metus ten laikė, po to juos savo vardu investavo į akcijas, įmonių pirkimą, kol galiausiai, nepasisekus verslui, pinigus prarado. Tuo pačiu kaltinamasis pripažino, kad UAB „B.“ pinigus panaudojo savo reikmėms, ir motyvavo, kad pinigų nenorėjo panaudoti UAB „B.“ vardu ir šios bendrovės veikloje todėl, kad ketino šią bendrovę parduoti. Specialisto išvada taipogi nustatyta, kad A. J. laikotarpiu nuo 2007-05-17 iki 2008-06-27 iš UAB „B.“ banko sąskaitos mokėjimo dokumentais 24 atvejais pagrindė piniginių lėšų 1 020 682,43 Lt pervedimus (išėmimus) ūkio išlaidoms, iš kurių 975 799,95 lt. panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais. Kaltinamasis pripažįsta šiuos pinigus persivedęs į savo sąskaitas arba pats asmeniškai išgryninęs, o po to naudojęs investicijoms į akcijas, įmonių pirkimą savo vardu, vėlgi motyvuodamas nenoru investuoti pinigus „B.“ vardu ketinant parduoti šią įmonę bei siekiu sumažinti bankines išlaidas gryninant pinigus įmonės vardu.
Paminėti kaltinamojo parodymai apie jo betarpiškai iš akcininkų priimtų UAB „B.“ pinigų 3 070 000 litų sumoje neįnešimą į įmonės kasą, neapskaitymą buhalterinėje apskaitoje, vėlesnį panaudojimą savo vardu asmeniniame versle ir praradimą nepasisekus verslui, taipogi parodymai apie UAB „B.“ pinigų 975 799,95 lt. sumoje pervedimą į savo asmenines sąskaitas, jų išgryninimą ir vėlesnį naudojimą asmeniniais tikslais bei praradimą nepasisekus verslui visiškai paneigia kaltinamojo aiškinimą, neva jis UAB „B.“ piniginių lėšų nepasisavino ir neketino pasisavinti. Kaltinamojo aiškinimas, jog išgrynintas UAB „B.“ pinigines lėšas jis investavo savo vardu 2009-2010 metais, o teismui pateiktus 2010-01-07 sprendimus priėmė, norėdamas sutvarkyti buhalterinius reikalus, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis vėlgi patvirtina kaltinamojo pateiktų teismui jo paties sukurtų 2010-01-07 sprendimų fiktyvumą. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad vieninteliu UAB „S.“ akcininku A. J. įregistruotas tik nuo 2012-06-12, prašyme registruoti A. J. nurodyta 2008-03-07 akcijų įsigijimo data neparemta jokiais tai patvirtinančiais dokumentais. Liudytojas UAB „S.“ akcininkas O. B. parodė, kad jis perleido jam priklausančias UAB „S.“ akcijas A. J. 2008 m. pabaigoje, tačiau nepamena, kad akcijų perleidimas oficialiai būtų įformintas dokumentuose. Tuo būdu nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti kaltinamojo pateiktuose 2010-01-07 sprendimuose jo paties nurodomą faktą, kad 2010-01-07 A. J. buvo vienintelis UAB „S.“ akcininkas – priešingai, byloje esantys dokumentai ir jų pagrindu duota specialisto išvada patvirtina, kad nurodytu laiku UAB „S.“ akcininkai buvo A. J. ir O. B.. Iš specialistės paaiškinimų taip pat matyti, kad 2010-01-07 sprendimų išmokėti dividendus turinys prieštarauja įstatymų reikalavimams, šie sprendimai nepagrįsti pirminiais buhalteriniais dokumentais, UAB „S.“ pajamų deklaracija, UAB „B.“ ir UAB „S.“ 2009 m. balansai iki šiol nėra pateikti VMI, o juose nurodyti duomenys vėlgi nepagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, nurodyta paskolos A. J. suma atitinka mokesčių, kurie turėtų būti sumokėti nuo nurodytos dividendų sumos, dydį, tačiau mokesčiai nėra sumokėti iki šiol, ką pripažįsta ir kaltinamasis. Paminėtų aplinkybių visuma atitinka paties kaltinamojo aiškinimą, jog 2010-01-07 sprendimai buvo priimti „norint sutvarkyti buhalterinius reikalus“, o juose nurodyti duomenys iš esmės yra fiktyvūs – byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nurodytos piniginės lėšos kaltinamajam buvo perduotos grynais pinigais ar pervestos į jo asmenines sąskaitas 2007-2008 metais, jos iki šiol neužpajamuotos UAB „B.“ kasoje bei jų panaudojimas buhalteriniais dokumentais nepateisintas, iš ko seka, kad nurodytų piniginių lėšų 2010-01-07 UAB „B.“ ar UAB „S.“ žinioje nebuvo ir nurodytą dieną jos negalėjo būti perduotos kaltinamajam, kadangi pastarojo jau buvo prieš tai pasisavintos. Kaltinamasis taipogi neneigia, kad UAB „S.“ vienintelio akcininko A. J. 2010-01-07 sprendime suteikti akcininkui A. J. 607 272,15 lt. beprocentinę paskolą vienerių metų laikotarpiui yra įvardinta mokesčių, kurie turėjo būti sumokėti nuo kituose sprendimuose nurodytų dividendų, suma, ir pripažįsta, kad ši mokesčių suma iki šiol nėra sumokėta, lygiai kaip nėra grąžinta ir atitinkamo dydžio paskola. Byloje esantis raštas patvirtina, kad 2010-02-26 A. J., vadovaujantis BPK 97 str., buvo pasirašytinai įteiktas FNTT reikalavimas iki 2010-03-05 pateikti visus, susegtus į segtuvus ir sunumeruotus, UAB „B.“ ir UAB „S.“ apskaitos dokumentus (t. 4, b. l. 62). Kaltinamasis dokumentus pateikė 2010-03-09 ir dokumentų pateikimo protokole nurodė, kad daugiau jokių UAB „B.“ ir UAB „S.“ dokumentų neturi ir tyrimui nepateiks (t. 3, b. l. 28-30), kas visiškai paneigia kaltinamojo aiškinimą, neva jis nurodė pareigūnams turįs šiuos dokumentus savo žinioje, tačiau pareigūnai paėmė tik tuos dokumentus, kurie jiems buvo reikalingi. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro pažymos, paskutiniai UAB „S.“ finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti registrui tik už 2008 metus, VMI pažyma patvirtina, kad finansinės ataskaitos su minimų 2010-01-07 sprendimų duomenimis VMI nepateiktos iki šiol. Tuo būdu kaltinamojo teisiamajame posėdyje pateiktuose dokumentuose paties kaltinamojo nurodytus duomenis, kuriais bandoma pateisinti inkriminuotą piniginių lėšų pasisavinimą, teismas vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką ir atmeta kaip aiškiai neatitinkančius tikrovės.
Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Panašiais atvejais, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 straipsnio 7 dalis). Antai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Remiantis išdėstytu galima daryti kategorišką išvadą, jog kaltinamasis, būdamas UAB „B." direktoriumi, pasinaudodamas užimamomis pareigomis pasisavino, t. y. tyčia neteisėtai neatlygintinai pavertė savo turtu užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusius ir jam patikėtus svetimus, UAB „B." priklausančius pinigus 4 045 799 litų 95 ct sumoje. Byloje surinkti aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina, jog inkriminuotą nusikaltimą A. J. padarė (neteisėtai, be buhalterinių dokumentų ir apskaitos panaudodamas savo reikmėms UAB „B.“ priklausančius pinigus), veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. akivaizdžiai suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, norėdamas taip veikti, bei siekdamas atitinkamų baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių. Veika kvalifikuojama kaip kaltininkui patikėto ir jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimas pagal BK 183 str. 2 d.
Specialisto išvada taipogi nustatyta, kad kaltinamasis A. J. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų, iš viso 287122,43 Lt, išimtų iš UAB „B.“ banko AB „Parex bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei apskaitos dokumentais nepagrindė šių piniginių lėšų panaudojimo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „B.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamasis pripažįsta padaręs inkriminuotus apskaitos tvarkymo pažeidimus, sukėlusius atitinkamas pasekmes, tačiau tvirtina tai padaręs neatsargia kaltės forma, dėl aplaidumo, ir neigia tyčia apgaulingai tvarkęs apskaitą. Toks kaltinamojo aiškinimas byloje surinktais įrodymais yra visiškai paneigtas. Kaip matyti iš specialisto išvados, piniginės lėšos 287122,43 Lt sumoje, kurių kaltinamasis neįtraukė į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrindė jų panaudojimo, įeina į specialisto išvadoje nurodytą 975 799,95 lt. sumą, kurios panaudojimo kaltinamasis nepagrindė apskaitos dokumentais, ir į bendrą 4 045 799 litų 95 ct sumą, dėl kurios pasisavinimo kaltinamojo A. J. kaltė pripažįstama įrodyta. Taigi apgaulingo apskaitos tvarkymo epizode A. J. yra kaltinamas neįtraukęs į apskaitą ir nepagrindęs apskaitos dokumentais piniginių lėšų sumos, kuri yra sudėtinė visų jo pasisavintų piniginių lėšų dalis. Iš to seka, kad buhalterinė apskaita dėl 287122,43 Lt piniginių lėšų neapskaitymo buvo tvarkoma apgaulingai, kadangi pasisavinęs UAB „B.“ pinigines lėšas, bendrovės direktorius A. J. turėjo tik dvi išeitis – buhalterinės apskaitos dėl šių lėšų apskritai netvarkyti arba ją tvarkyti, nurodant žinomai neteisingus duomenis apie minimų lėšų judėjimą, priešingu atveju lėšų pasisavinimas būtų tuoj pat paaiškėjęs. Iš specialisto išvados matyti, kad kaltinamasis, turėdamas pareigą tvarkyti buhalterinę apskaitą, šioje dalyje buhalterinės apskaitos apskritai netvarkė. BK 222 str. 1 d. dispozicijoje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas gali būti atliekamas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, t. y. gali būti padaromas ir sąmoningai nevedant buhalterinės apskaitos. Todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamasis A. J., apskaitos dokumentais nepagrįsdamas ir į apskaitą neįtraukdamas piniginių lėšų 287122,43 Lt sumoje, bei apskaitos dokumentais nepagrįsdamas šių piniginių lėšų panaudojimo, apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko kilo BK 222 str. 1 d. dispozicijoje nurodytos pasekmės. Specialisto išvada taip pat nustatyta, kad kaltinamasis A. J. 2007-11-19 PVM sąskaita faktūra, serija DRM Nr. 100700, pagrindė plastikinių gaminių pirkimą už 5100 Lt iš IĮ „A.“, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo ir tokiu būdu pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją. Iš specialisto išvados ir su minima ūkine operacija susijusių dokumentų (t. 3, b. l. 152-155) matyti, kad plastikinių langų pagaminimo ir sumontavimo užsakovu buvo I. J., gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta UAB „B.“ vardu su šios bendrovės rekvizitais ir įtraukta į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą. Akivaizdu, jog tokio turinio dokumentų, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai bei nurodytas su A. J. susijęs asmuo, įtraukimas į UAB „B.“ apskaitą yra padarytas tyčia, UAB „B.“ vardu pridengiant I. J. atliktą ūkinę operaciją. Toks tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos pagrindimas apskaitoje kartu su kitais aukščiau aptartais apgaulingo apskaitos tvarkymo atvejais taip pat vertintinas kaip neabejotinai sukėlęs BK 222 str. 1 d. dispozicijoje nurodytas pasekmes. Veika kvalifikuojama pagal BK 222 str. 1 d., atitinkamai, atsižvelgiant į specialisto išvada nustatytą pinigų išėmimo iš UAB „B.“ banko sąskaitos laiką, tikslinamas kaltinamajame akte nurodytas apgaulingo apskaitos tvarkymo laikas. Tuo būdu kaltinamojo A. J. kaltė dėl abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. J. yra pakankamai jauno amžiaus, dirba, administracine tvarka nebaustas, nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, taip pat yra priimtas ir apkaltinamasis nuosprendis, kuris dar neįsiteisėjęs. A. J. padarė du tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir sunkų savanaudišką nusikaltimą, nusikalstamą veiklą tęsė daugiau kaip metus laiko. Kaltinamasis nebuvo teismui nuoširdus, melavo ir išsisukinėjo, mėgindamas išvengti atsakomybės, nesiėmė priemonių grąžinti bent dalį pagrobto bendrovės turto, nors turėjo tam pakankamai laiko ir galimybių, kas rodo, jog kaltinamasis nei kiek nesigaili nusikaltęs ir nekritiškai vertina savo elgesį. Kaip minėta, ši baudžiamoji byla yra išskirta iš kitos bylos, kurioje tiriama žymiai didesnės apimties nusikalstama veika, kurioje galimai dalyvavo ir A. J.. Pažymėtina ir tai, kad svetimų piniginių lėšų suma, dėl kurios pasisavinimo A. J. kaltė pripažįstama įrodyta šiuo nuosprendžiu, daugiau kaip šimtą kartų viršija BK 190 str. nustatytą minimalią didelės vertės turto ribą. Įvertinant nurodytas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagal BK 183 str. 2 d. kaltinamajam skiriama artima sankcijos vidurkiui sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 222 str. 1 d. pirmą kartą teisiamam kaltinamajam skiriama sankcijoje numatyta bauda, parenkant artimą vidurkiui baudos dydį. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu, nes nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.
Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad kaltinamasis A. J. pasisavino UAB „B.“ pinigines lėšas 4 045 799 litų 95 ct sumoje. Byloje esančiais dokumentais taip pat nustatyta, kad vienintelis UAB „B.“ akcininkas yra UAB „S.“, o kaltinamasis A. J. yra abiejų šių bendrovių direktorius bei UAB „S.“ akcininkas. Kadangi abiejų bendrovių valdymas iš esmės yra kaltinamojo žinioje, akivaizdu, kad šiame procese nebuvo subjekto, galinčio tinkamai atstovauti UAB „B.“ interesus ir pareikšti baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl bendrovei kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Todėl, nustačius, jog kaltinamasis A. J. iš nusikalstamos veikos neteisėtai gavo 4 045 799 litus 95 ct pajamų, šios pajamos kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuojamos (BK 72 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., ir jį nubausti:
pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 222 str. 1 d. 100 MGL (13000 litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti A. J. laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010-02-01 iki 2010-02-10. Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą.
Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., skirti nuteistajam A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – pinigų 4 045 799 litų 95 ct konfiskavimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.