- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- 2S-1492-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00172-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- S. T.
- Suinteresuotas asmuo
- M. I. J., S. V., Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1492-460/2012
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. T. atstovės pagal įstatymą A. A. (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2298-642/2012 pagal pareiškėjų S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A., ir G. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. I. J., S. V. ir Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarei A. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės realizavimui, kad A. T. po motinos S. T. mirties būtų įgijęs teisę į privalomąją palikimo dalį, kurią atstovavimo teise lygiomis dalimis, paveldi pareiškėjos S. T. ir G. T.. Nurodė, kad 2011-12-06 mirė pareiškėjų senelė S. T.. Palikėja S. T. visą savo turtą testamentu paliko suinteresuotiems asmenims I. J. ir S. V.. Palikėjos S. T. sutuoktinis, pareiškėjų senelis J. T., mirė 2003-03-24. Vienintelis sutuoktinių sūnus paveldėtojas pagal įstatymą yra pareiškėjų tėvas A. T., kuris 2011-11-05 mirė. A. T., būdamas neįgalus ir neturėdamas jokių kitų pajamų, kaip tik valstybės pašalpą savo motinos S. T. mirties dieną ir jos palikimo atsiradimo dieną, esant testamentui, vadovaujantis įstatymu, būtų galėjęs paveldėti, t. y. turėti teisę į privalomąją palikimo dalį CK 5.20 straipsnio pagrindais. Tačiau A. T. mirė mėnesiu anksčiau, nei atsirado jo mamos S. T. palikimas. Tam, kad A. T. dukros S. T. ir G. T. galėtų realizuoti CK 5.12 straipsnyje numatytas teises, reikalinga nustatyti faktą, turintį juridinę reikšmę, kad mirus S. T., jos sūnus A. T. būtų įgijęs teisę į palikimo privalomąją dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 13-tojo notarų biuro notarė A. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, jame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškėjų prašomo nustatyti fakto konstatavimas niekaip nepaveiktų jokių pareiškėjų teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos, kadangi teisė paveldėti privalomąją palikimo dalį priklauso tik konkrečiam subjektui, t. y. galbūt būtų priklausiusi pačiam A. T., jeigu jis būtų buvęs gyvas palikimo atsiradimo metu, tačiau A. T. palikimo atsiradimo metu buvo miręs ir tokios teisės neįgijo, o privalomoji dalis nėra ir negali būti paveldima atstovavimo teise A. T. įpėdinių, kadangi teisė paveldėti atstovavimo teise galioja tik paveldint pagal įstatymą.
Suinteresuoti asmenys M. I. J. ir S. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą prašydamos pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Nurodė, kad palikimo atsiradimo dieną A. T. nebūtų turėjęs teisės į privalomąją palikimo dalį visų pirma dėl to, kad S. T. mirties dieną (2011-12-06) nei vyro, nei vaiko, galėjusių turėti teisę į privalomąją palikimo dalį, nebuvo. Tokios teisės A. T. nebūtų turėjęs, nes palikimo atsiradimo metu jam nebuvo reikalingas išlaikymas ir jis nebuvo motinos išlaikomas. Tokiu būdu pareiškėjos negali realizuoti CK 5.12 straipsnyje numatytos teisės paveldėti (atstovavimo teise), nes palikimo atsiradimo metu pareiškėjų tėvas nebūtų buvęs įpėdinis, nes yra sudarytas testamentas M. I. J., S. V..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-15 nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjų S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A., ir G. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. I. J., S. V. ir Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarei A. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; panaikino laikinąją apsaugos priemonę, taikytą 2012 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, – iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą paveldėjimo byloje, esančioje Klaipėdos miesto 15-ajame notarų biure, į mirusiosios S. T.; priteisė iš pareiškėjos S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A. suinteresuotam asmeniui M. I. J. 453,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš pareiškėjos S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A., suinteresuotam asmeniui S. V. 453,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš pareiškėjos G. T. suinteresuotam asmeniui M. I. J. 453,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš pareiškėjos G. T. suinteresuotam asmeniui S. V. 453,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš pareiškėjos S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A., 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė iš pareiškėjos G. T. 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, jog pareiškėjų prašomo nustatyti juridinio fakto konstatavimas niekaip nepaveiktų jokių pareiškėjų teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos, kadangi, kaip išdėstyta anksčiau, teisė paveldėti privalomąją palikimo dalį priklauso tik konkrečiam subjektui, t. y. galbūt būtų priklausiusi pačiam A. T., jeigu jis būtų buvęs gyvas palikimo atsiradimo metu, tačiau, pirma, A. T. palikimo atsiradimo metu buvo miręs ir tokios teisės neįgijo, antra, privalomoji palikimo dalis nėra ir negali būti paveldima atstovavimo teise A. T. įpėdinių, kadangi teisė paveldėti atstovavimo teise galioja tik paveldint pagal įstatymą. Atsižvelgė į tai, kad pareiškėjų prašomas nustatyti juridinis faktas nesukurs teisinių padarinių ir bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos S. T. suinteresuotų asmenų naudai priteisimo. Nurodo, jog teismas bylą nutraukė, o ne priėmė kurios nors šalies naudai teismo sprendimą, todėl mano, kad pagal ypatingosios teisenos taisykles asmenų bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos. Pažymi, kad šiuo atveju nėra taikoma ir išimtis, kai teismas gali proporcingai padalyti bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Atsiliepimas
Atsiliepime suinteresuoti asmenys M. I. J. ir S. V. prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-21 nutartį, kuria ištaisytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nutartyje rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, palikti nepakeistą. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstomos ir nutraukus civilinę bylą. Pažymėjo, kad pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės d. nutarties, kuria nutarta nutraukus civilinę bylą iš pareiškėjų S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A., ir G. T. priteisti bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiems asmenims, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš pareiškėjos S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A., suinteresuotam asmeniui M. I. J. 453,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš pareiškėjos S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A., suinteresuotam asmeniui S. V. 453,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš pareiškėjos G. T. suinteresuotam asmeniui M. I. J. 453,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš pareiškėjos G. T. suinteresuotam asmeniui S. V. 453,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš pareiškėjos S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A., 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė iš pareiškėjos G. T. 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t. 1, b. l. 173–174). Teismas primena ir tai, kad iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos proporcingai. Tą patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-21 nutartis, kuria buvo ištaisytas rašymo apsirikimas (t. 1, b. l. 180).
Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).
Pirmiausia teismas dalyvaujant pareiškėjoms, jų advokatams, suinteresuotiems asmenims bei jų advokatui, Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarei A. G. viešame posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A., ir G. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmė nutartį bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka, nes pareiškėjų prašomas nustatyti juridinis faktas nesukurs teisinių padarinių. Civilinė byla gali būti užbaigta išsprendus bylą iš esmės teismo sprendimu (įsakymu, nutartimi ar kt. procesiniu sprendimu) arba teismo nutartimi, konstatavus procesinę situaciją, su kuria įstatymo siejamas tolesnis bylos nagrinėjimo negalimumas: bylą nutraukiant (CPK 293 straipsnis) arba pareiškimą paliekant nenagrinėtą (CPK 296 straipsnis). Visais nurodytais atvejais priimamas ne tarpinis, o galutinis procesinis sprendimas, t. y. civilinė byla yra užbaigiama, tačiau priklausomai nuo bylos užbaigimo pagrindo įstatymo nustatyti skirtingi teismo procesinio sprendimo teisiniai padariniai. Bylą užbaigus sprendimu, iš esmės išsprendžiant materialinį šalių ginčą ar nutraukus, joje dalyvavę asmenys netenka teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 294 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu jeigu būtų priimta nutartis pareiškimą palikti nenagrinėtą, proceso atnaujinimas būtų galimas tik išskirtiniu atveju – jeigu būtų konstatuota, jog galbūt neteisėta teismo nutartis užkerta kelią asmeniui apginti savo pažeistas teises ar interesus, naudojantis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais ar kreipiantis į teismą iš naujo. Bylinėjimosi išlaidos, kai yra CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos, gali būti paskirstomos ir tuo atveju, jeigu byla užbaigiama nepriimant teismo sprendimo (CPK 94, 93 straipsnio 1 dalis), t. y nutraukus civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio mėn. 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę, reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškimas yra išnagrinėtas, civilinė byla nutraukta dėl tos priežasties, kad pripažinus prašomą nustatyti juridinį faktą jis nesukurs teisinių padarinių. Tad pareiškėjų prašymo teismas netenkino, o suinteresuoti asmenys, kurie buvo įtraukti į civilinį procesą, turėjo ginti savo teises ir interesus pateikdami atsiliepimą į pareiškimą dalyvaudami teismo posėdyje, kreiptis į advokatą teisinės pagalbos, patyrė dėl to bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjų, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 98 straipsniu, 443 straipsnio 6 dalimi. Todėl neteisingas atskirajame skunde išsakytas teiginys, jog teismas neišsprendė bylos iš esmės, nepriėmė sprendimo ir neatmetė pareiškėjų pareiškimo.
Antra, pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų M. I. J. ir S. V. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, jų interesai buvo priešingi, nes pareiškėjos prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės realizavimui, o suinteresuoti asmenys prašė pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Dėl to ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant minėtą asmens teisės į tinkamą procesą principą. Viena ginčo pusė siekia sumažinti kitos pusės teisių įgyvendinimo galimybes. Viena ginčo šalis siekia sau palankaus teisinio rezultato, kuris tuo pačiu metu yra nepalankus teisinis rezultatas kitai ginčo šaliai. Teisinis rezultatas šia prasme – tai rezultatas, turintis pakankamai reikšmingą įtaką asmens teisių ir pareigų egzistavimui ar jų įgyvendinimui. Taigi šioje byloje civilinės teisės ir pareigos tampa ginčo objektu arba vienu iš jų, o proceso rezultatas yra lemiamas šioms teisėms ir pareigoms.
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas buvo palankus suinteresuotiems asmenims M. I. J. ir S. V., todėl išlaidos teisingai priteistos jų naudai. Pirmosios instancijos teismas, pasinaudojęs diskrecijos teise spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisė jas iš pareiškėjų, tai yra iš tų asmenų, kurių pareiškimo teismas netenkino.
Trečia, suinteresuoti asmenys, kurių naudai sprendimas buvo priimtas, pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teiktos teisinės pagalbos pagrindžiančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.