- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- 2-2298-642/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00172-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- S. T.
- Suinteresuotas asmuo
- M. I. J., S. V., Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Gintautas Daugėla, Jurijus Stepanovas
- Kategorijos
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei ir Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant pareiškėjos S. T. atstovei pagal įstatymą A. A., atstovams pagal pavedimą advokatui Jurijui Stepanovui ir Laurynui Vainorui, suinteresuotiems asmenims M. I. J., S. V., suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A. ir G. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. I. J., S. V. ir Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarei Agnei Griškevičienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės realizavimui, kad A. T. po motinos S. T. mirties būtų įgijęs teisę į privalomąją palikimo dalį, kurią, atstovavimo teise, lygiomis dalimis, paveldi pareiškėjos S. T. ir G. T.. Nurodė, kad 2011-12-06 mirė pareiškėjų senelė S. T.. Palikėja S. T. visą savo turtą testamentu paliko suinteresuotiems asmenims I. J. ir S. V.. Palikėjos S. T. sutuoktinis, pareiškėjų senelis J. T. mirė 2003-03-24. Vienintelis sutuoktinių sūnus yra paveldėtojas pagal įstatymą yra pareiškėjų tėvas A. T., kuris 2011-11-05 mirė. A. T., būdamas neįgalus, ir neturėdamas jokių kitų pajamų, kaip tik valstybės pašalpą savo motinos S. T. mirties dieną ir jos palikimo atsiradimo dieną, esant testamentui, vadovaujantis įstatymu, būtų galėjęs paveldėti, t.y. turėti teisę į privalomąją palikimo dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio pagrindais. Tačiau A. T. mirė mėnesiu anksčiau, nei atsirado jo mamos S. T. palikimas. Tam, kad A. T. dukros S. T. ir G. T. galetų realizuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnyje numatytas teises, reikalinga nustatyti faktą, turintį juridinę reikšmę, kad mirus S. T., jos sūnus A. T. būtų įgijęs teisę į palikimo privalomąją dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 13-to notaro biuro notarė Agnė Griškevičienė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškėjų prašomo nustatyti fakto konstatavimas niekaip neįtakotų jokių pareiškėjų teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos, kadangi teisė paveldėti privalomąją palikimo dalį priklauso tik konkrečiam subjektui, t.y. galimai būtų priklausiusi pačiam A. T., jeigu jis būtų buvęs gyvas palikimo atsiradimo metu, tačiau A. T. palikimo atsiradimo metu buvo miręs ir tokios teisės neįgijo, o privalomoji dalis nėra ir negali būti paveldima atstovavimo teise A. T. įpėdinių, kadangi teisė paveldėti atstovavimo teise galioja tik paveldint pagal įstatymą.
Suinteresuoti asmenys M. I. J. ir S. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą prašydamos pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Nurodė, kad palikimo atsiradimo dieną A. T. nebūtų turėjęs teisės į privalomąją palikimo dalį visų pirma dėl to, kad S. T. mirties dieną (2011-12-06) nei vyro, nei vaiko, galėjusių turėti teisę į privalomąją palikimo dalį, nebuvo. Tokios teisės A. T. nebūtų turėjęs, nes palikimo atsiradimo metu jam nebuvo reikalingas išlaikymas ir jis nebuvo motinos išlaikomas. Tokiu būdu pareiškėjos negali realizuoti Civilinio kodekso 5.12 straipsneje numatytos teisės paveldėti (atstovavimo teise), nes palikimo atsiradimo metu pareiškėjų tėvas nebūtų buvęs įpėdinis, nes yra sudarytas testamentas M. I. J., S. V..
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėja G. T. ir suinteresuotas asmuo notarė Agnė Griškevičienė, apie teismo posėdį joms pranešta tinkamai (b.l. 152), todėl byla nagrinėtina joms nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2003-03-24 mirė pareiškėjų senelis J. T., o 2011-12-06 mirė pareiškėjų senelė S. T. (b.l. 7). J. T. ir S. T. sūnus A. T., pareiškėjų tėvas, mirė 2011-11-05 (b.l. 8-10). Mirusioji S. T. visą savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą testamentu, sudarytu 2011-11-14 Klaipėdos miesto 15-ajame notarų biure, paliko suinteresuotiems asmenims M. I. J. ir S. V. (b.l. 26). 2011-12-09 po S. T. mirties M. I. J. ir S. V. pateikė pareiškimą Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarei Agnei Griškevičienei prašydamos išduoti joms paveldėjimo teisės liudijimą (b.l. 22). S. T. nuosavybės teise priklausė butas adresu Tilžės g. 31-7, Klaipėda (b.l. 31).
Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriami kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, ar juridinis faktas konkrečiu atveju nustatinėtinas: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445 straipsniai).
Pareiškėjos kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T. po jo motinos S. T. mirties būtų įgijęs teisę į privalomąją palikimo dalį, t.y. norėdamos įrodyti, kad A. T. palikėjos (jo motinos S. T.) mirties dieną atitiko asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. T. sudarė testamentą 2011-11-14, t.y. po vyro J. T. ir sūnaus A. T. mirties, ir visą savo turtą testamentu paliko lygiomis dalimis ją iki mirties slaugiusioms M. I. J. ir S. V.. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnis). Š. C. kodekso straipsnis taikytinas tik tuomet, kai paveldima pagal įstatymą, ne pagal testamentą. Iš to seka, kad paveldėti atstovavimo teise palikėjo vaikaičiai gali tik tokiu atveju, jeigu vienas iš tėvų palikimo atsiradimo metu turi teisę paveldėti pagal įstatymą, bet yra miręs. Šiuo atveju palikėja, t.y. S. T., surašė testamentą ir jo vaikas turėtų teisę į privalomąją palikimo dalį tik tokiu atveju, jei palikėjo mirties dieną jo vaikui būtų reikalingas išlaikymas (Lietuvos Repsublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnis) ir tai būtų įrodyta. S. T. mirties dieną, jos sūnus A. T. jau buvo miręs. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato galimybės paveldėti asmeniui, kuris mirė anksčiau, nei atsirado palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašomo nustatyti juridinio fakto konstatavimas niekaip neįtakotų jokių pareiškėjų teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos, kadangi kaip išdėstyta aukščiau, teisė paveldėti privalomąją palikimo dalį priklauso tik konkrečiam subjektui, t.y. galimai būtų priklausiusi pačiam A. T., jeigu jis būtų buvęs gyvas palikimo atsiradimo metu, tačiau pirma – A. T. palikimo atsiradimo metu buvo miręs ir tokios teisės neįgijo, antra – privalomoji palikimo dalis nėra ir negali būti paveldima atstovavimo teise A. T. įpėdinių, kadangi teisė paveldėti atstovavimo teise galioja tik paveldint pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašomas nustatyti juridinis faktas nesukurs teisinių padarinių, byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalis).
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis).
Kadangi byla nutrauktina, naikintina laikinoji apsaugos priemonės taikyta 2012 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi – iki bylos išnagrinėjimo sustabdymas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paveldėjimo byloje, esančioje Klaipėdos miesto 15-ajame notarų biure, į mirusiosios S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 149 straipsnis).
Atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad: 1) nagrinėjamu atveju pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų M. I. J. ir S. V. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, jų interesai buvo priešingi; 2) suinteresuoti asmenys M. I. J. ir S. V. pateikė bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teiktos teisinės pagalbos, pagrindžiančius įrodymus, iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos dėl advokato teiktos teisinės pagalbos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 98 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš pareiškėjų lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Grąžintina valstybės biudžetinei įstaigai Klaipėdos priklausomybės ligų centro apžiūrai pateikta A. T. ambulatorinė kortelė 025A (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 159 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 92, 98, 149, 151, 159, 290, 291 293, 294, 295, 443 straipsniais, teismas
nutaria:
nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjų S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A. ir G. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. I. J., S. V. ir Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarei Agnei Griškevičienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę taikytą 2012 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi - iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą paveldėjimo byloje, esančioje Klaipėdos miesto 15-ajame notarų biure, į mirusiosios S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) turtą.
Priteisti iš pareiškėjos S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A. suinteresuotam asmeniui M. I. J. 907,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš pareiškėjos S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A. suinteresuotam asmeniui S. V. 907,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš pareiškėjos S. T., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. A. 11, 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš pareiškėjos G. T. 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Grąžinti valstybės biudžetinei įstaigai Klaipėdos priklausomybės ligų centrui apžiūrai pateiktą A. T. ambulatorinę kortelę 025A.
Nutartį per septynias dienas nuo jos pasklebimo dienos atskiruoju skundu galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme