- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-630-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00301-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- L. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei J. B. ir atsakovės J. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vaiko išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-971-562/2022 nustatytą ieškovo laikiną bendravimo su sūnumi tvarką bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2583-804/2022 nustatytą ieškovo papildomą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatyti sekančią laikiną ieškovo L. B. bendravimo su sūnumi A. B., tvarką:
1.1 L. B. bendrauja su sūnumi A. B. kiekvieną šiokiadienį (nuo pirmadienio iki penktadienio) vaizdo skambučių tarp šalių metu nuo 18:30 val. iki 19:30 val.;
1.2 L. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. B., neišvežant jo iš Elektrėnų, kiekvieną trečiadienį paimdamas nepilnametį sūnų iš jo namų ar kitos buvimo vietos nuo 18:00 val. - 18:15 val. ir grąžindamas nepilnametį sūnų į jo gyvenamąją vietą, tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 19:15 val. – 19:30 val., nepilnamečio vaiko paėmimą ir grąžinimą iš anksto suderinęs su J. B. telefonu arba kitokiu būdu, o J. B. įsipareigoja nesudaryti kliūčių L. B. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, išskyrus atvejus, kuomet bendravimas negali vykti dėl objektyvių priežasčių (sūnaus ligos, sūnaus individualių poreikių ir kt.). L. B. įsipareigoja informuoti J. B., kur jis planuoja būti su šalių nepilnamečiu sūnumi;
1.3 L. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. B., kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, paimdamas nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18:30 val. ir grąžindamas nepilnametį sūnų į jo gyvenamąją vietą, to paties savaitgalio sekmadienį, ne vėliau kaip iki 18 val., apie tai iš anksto (ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki planuojamo bendravimo su vaiku) suderinęs su J. B. telefonu arba kitokiu būdu, o J. B. įsipareigoja nesudaryti kliūčių L. B. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, išskyrus atvejus, kuomet bendravimas negali vykti dėl objektyvių priežasčių (sūnaus ligos, sūnaus individualių poreikių ir kt.). L. B. įsipareigoja informuoti J. B., kur jis planuoja būti su šalių nepilnamečiu sūnumi;
1.4 L. B. su šalių nepilnamečiu sūnumi A. B. praleidžia kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), 08:00 val. paimant šalių nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 19:00 val. grąžinant nepilnametį sūnų į jo gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su nepilnamečiu sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką;
1.5 J. B. su šalių nepilnamečiu sūnumi A. B. praleidžia kiekvienų metų Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis), nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su šalių nepilnamečiu sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką. Jeigu Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) nepilnametis sūnus bus su L. B., L. B. įsipareigoja grąžinti nepilnametį sūnų Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) į jo gyvenamąją vietą iki 10:00 val.;
1.6 L. B. su šalių nepilnamečiu sūnumi A. B. praleidžia kiekvienų porinių metų gegužės 2 d., t. y. nepilnamečio sūnaus A. B. gimtadienio dieną, paimant šalių nepilnametį sūnų iš jo buvimo vietos, priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena – 08:00 val. paimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos, o jeigu tai darbo diena – po nepilnamečio sūnaus mokslų ar ugdymo dienos pabaigos darželyje, ir grąžinant nepilnametį sūnų į jo gyvenamąją vietą 19:00 val., nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną (gegužės 2 d. ) tenka bendrauti su šalių nepilnamečiu sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką; Kiekvienų neporinių metų gegužės 2 d. L. B. turi teisę susitikti su nepilnamečiu sūnumi A. B. ir pasveikinti nepilnametį sūnų jo gimtadienio dieną; Nepilnamečio sūnaus A. B. gimtadienio savaitgaliui sutapus su Motinos diena (pirmasis gegužės sekmadienis), pirmumo teisė suteikiama Motinos dienai;
1.7 L. B. su šalių nepilnamečiu sūnumi A. B. praleidžia savo gimimo dieną (rugpjūčio 16 d.), paimant šalių nepilnametį sūnų iš jo buvimo vietos, priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena – 10:00 val. paimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos, o jeigu tai darbo diena – po nepilnamečio sūnaus mokslų ar ugdymo dienos pabaigos darželyje, ir grąžinant nepilnametį sūnų į jo gyvenamąją vietą 19:00 val., nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną (rugpjūčio 16 d.) tenka bendrauti su šalių nepilnamečiu sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką;
1.8 J. B. su šalių nepilnamečiu sūnumi A. B. praleidžia savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).), nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną ((duomenys neskelbtini).) tenka bendrauti su šalių nepilnamečiu sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką. Jeigu J. B. gimimo dieną, nepilnametis sūnus bus su L. B., L. B. įsipareigoja grąžinti nepilnametį J. B. gimimo dieną į jo gyvenamąją vietą iki 10:00 val.;
1.9 L. B. su šalių nepilnamečiu sūnumi A. B. praleidžia kiekvienų neporinių metų Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Šv. Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), gruodžio 26 d., Naujųjų metų išvakares (gruodžio 31 d.), 10:00 val. paimant šalių nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 19:00 val. grąžinant nepilnametį sūnų į jo gyvenamąją vietą;
1.10 L. B. su šalių nepilnamečiu sūnumi A. B. praleidžia kiekvienų porinių metų pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Šv. Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Vėlines (lapkričio 2 d.), Šv. Kalėdas (gruodžio 24-25 d.), 10:00 val. paimant šalių nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną (sausio 1 d., vasario 16 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 2 d.) ir gruodžio 25 d., 19:00 val. grąžinant nepilnametį sūnų į jo gyvenamąją vietą.
1.11 L. B. ir J. B. atsižvelgiant į tai su kuo tuo metu bus nepilnametis vaikas A. B., įsipareigoja užtikrinti nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimą rūpintis nepilnamečiu vaiku, stiprinti nepilnamečio vaiko savivertę, vystyti jo gebėjimus bei pilnai atsakyti už nepilnamečio vaiko priežiūrą;
1.12 L. B. įsipareigoja nepilnamečiam vaikui A. B. neformuoti neigiamų nuostatų (nenuteikinėti, nežeminti, nešmeižti ir kt.) tiek J. B. atžvilgiu, tiek jos šeimos narių atžvilgiu;
1.13 Tas iš tėvų, su kuriuo yra šalių nepilnametis sūnus A. B., kitam iš tėvų teiraujantis dėl vaiko, į SMS žinutes ar žinutes per Messenger programėlę, taip pat į elektroniniu paštu siųstus laiškus arba praleistus skambučius, atsako arba perskambina ne vėliau kaip per 24 valandas (vieną parą) laiko nuo besiteiraujančio tėvo žinutės, elektroniniu paštu išsiųsto laiško ar skambučio, kurį praleido, gavimo;
1.14 Kiekvienas iš tėvų, pasikeitus aplinkybėms ir negalint užtikrinti bendravimo suderintu laiku, privalo informuoti vienas kitą SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu ne vėliau, kaip likus vienai dienai iki vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo pradžios.
2. Nurodo, kad nustatyta laikina bendravimo su sūnumi tvarka šiuo metu neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir poreikių bei nustatyta yra vien ieškovui geriausiu ir patogiausiu būdu. Nustatyta tvarka akivaizdžiai prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, emocinei ir fizinei sveikatai, kadangi nepilnametis vaikas per 2 valandas būvimo su tėvu trečiadieniais nuolat yra varginamas kelionėmis iš Elektrėnų į Kauną ir/ar Rumšiškes ir atgal į Elektrėnus, praleisdamas kelionėje apie valandą laiko, ir po tokių kelionių nepilnamečio vaiko grąžinimas atsakovei 20 val., kai nepilnametis vaikas visada jau ruošiasi miegoti 20 val., nes anksti ryte keliasi į darželį, yra labai vėlus laikas. Ieškovas bendraudamas 2 valandas su nepilnamečiu vaiku trečiadieniais, pasiimdamas vaiką nuo 17:30 val. iki 18:00 val. ir grąžindamas jį nuo 19:30 val. iki 20:00 val., neabejotinai su nepilnamečiu vaiku laiką turėtų praleisti Elektrėnuose, nepilnamečio vaiko neišvežant į kitą miestą ir nevarginant jo kelionėmis. Ieškovas atsakovei yra akcentavęs, jog Elektrėnuose nėra ką veikti, nėra kur eiti, todėl veža nepilnametį vaiką pas savo tėvus į Rumšiškes. Ieškovas paima 2 metų nepilnametį vaiką dviem valandoms, bet vieną valandą nepilnametis vaikas praktiškai praleidžia automobilyje vežiojamas Elektrėnai-Rumšiškės-Elektrėnai apie 76 km. Nepilnamečio vaiko bendravimas su seneliais turėtų vykti savaitgaliais, o jeigu ieškovo tėvai norėtų bendrauti su anūku trečiadieniais, tai jie kartu su ieškovu turėtų atvykti į Elektrėnus ir Elektrėnuose praleisti laiką su nepilnamečiu vaiku. Ieškovo nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka „penktojo“ savaitgalio laikotarpiu, akivaizdžiai patvirtina ir įrodo, kad ji yra nustatyta tik išimtinai ieškovui patogiausiu būdu, siekiant, kad nepilnametis vaikas, kuo daugiau laiko praleistu su ieškovu, o ne su atsakove. Ieškovui priklauso per vieną mėnesį, t. y iš penkių savaitgalių, net trys savaitgaliai iš eilės 2022 metais, t. y. spalio ir gruodžio mėnesiais, ir didžiosios metų šventės, t. y. Šv. Kūčios, Kalėdos ir Naujųjų metų išvakares, šiuo metu taip pat priklauso ieškovui.
Šalies argumentai
3. Ieškovas prašė atsakovės prašymą atmesti. Nurodė, kad su atsakovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutinka, kadangi jis yra visiškai nepagrįstas. Jokios esminės aplinkybės nėra pasikeitusios, nustatyta laikina bendravimo tvarka pilnai atitinka vaiko interesus. Ieškovas prašo skirti atsakovei ir jos atstovei advokato padėjėjai baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį teismui parenkant savo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino, ieškovo prašymo dėl baudos skyrimo atsakovei ir jos atstovei netenkino.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikiną ieškovo L. B. bendravimo su sūnumi A. B. tvarką. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl papildomos bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog vaikas praleidžia daug laiko automobilyje vykdamas pas senelius nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai kaip nors įtakoja vaiko psichinę sveikatą, ieškovas jam paskirtą laiką su vaiku turi teisę praleisti savo nuožiūra. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus atsakovės deklaratyvius pasisakymus, jog ieškovas veikia priešingai savo vaiko interesams ar neužtiktina vaikui geriausių sąlygų. Per šventes susidubliavusi nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais tvarka niekaip nepažeidžia vaiko interesų.
6. Teismas taip pat netenkino ieškovo prašymo dėl baudos skyrimo ir pažymėjo, kad abi šalys nededa pastangų surasti kompromiso, o kylančius nesutarimus sprendžia prašydami teismo nustatyti/keisti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Teismas kol kas neįžvelgia šalių piktybiško naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, tačiau atkreipia šalių dėmesį, jog savo, kaip tėvų teisėmis, jie turi naudotis atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir skatina pačius tėvus ateityje susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė J. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą tenkinti.
8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų atsakovės prašyme išdėstytų aplinkybių, dėl kurių būtina pakeisti ir papildyti šiuo metu esančią laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką ir nevertino visų atsakovės prašomų pakeisti/papildyti laikinosios bendravimo tvarkos punktų, kadangi skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl atsakovės prašomos pakeisti bendravimo tvarkos trečiadieniais ir savaitgaliais, tuo tarpu dėl visų kitų atsakovės prašyme nurodytų punktų nepasisakė. Šalių santykiai yra itin konfliktiški ir jie negeba susitarti dėl vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Daugiau negu akivaizdu, kad šiuo metu numatytas 2 valandų 2 metų vaiko bendravimas su ieškovu trečiadieniais, kuriuo metu vaikas praktiškai praleidžia automobilyje vežiojamas Elektrėnai-Rumšiškės-Elektrėnai, užuot turiningai praleidęs laiką su ieškovu Elektrėnuose, negali būti laikomas tinkamu ir nepažeidžiančiu vaiko interesų ir teisių. Toks ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas prilyginamas nepilnamečio vaiko kankinimui, nes nepilnametis vaikas po tokių kelionių būna labai pavargęs, irzlus ir išsimušęs iš dienos ritmo, negali ilgai užmigti. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo atsakovės į nagrinėjamą civilinę bylą pateiktų vaizdo įrašų, kuriuose aiškiai matosi nepilnamečio vaiko nenoras važiuoti pas ieškovą, apie juos neužsimenama nutartyje. Teismo nutartyje padaryta išvada, jog per šventes susidubliavusi nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais tvarka niekaip nepažeidžia vaiko interesų, prieštarauja ne tik nepilnamečio vaiko interesams, bet ir atsakovės, kaip motinos interesams. Ieškovui priklauso per vieną mėnesį, t. y iš penkių savaitgalių net trys savaitgaliai iš eilės 2022 metais, t. y. spalio ir gruodžio mėnesiais, ir Šv. Kūčios, Kalėdos ir Naujųjų metų išvakarės. 2023 m. ieškovui priklauso „penktasis“ savaitgalis balandžio mėnesį, t. y. balandžio 28-30 dienos ir gegužės 1 d. bei vaiko gimimo dieną gegužės 2 d., taigi iš viso ieškovui priklauso net penkios dienos.
Atsiliepimas
9. Ieškovas L. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė nenurodė jokių po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsiradusių naujų aplinkybių bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių būtinybę keisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pati atsakovė savo prašyme pripažino, jog ieškovo ir sūnaus bendravimo trečiadieniais tvarka nusistovėjusi per daugiau kaip pusmetį laiko. Teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėjo 2022 m. lapkričio 22 dieną teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir atidėjo procesinio sprendimo paskelbimą 2022 m. lapkričio 24 dienai, todėl teismas skundžiamoje nutartyje net ir negalėjo vertinti atsakovės jau po prašymo išnagrinėjimo pateiktų vaizdo įrašų. Atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja nuotolinio susitikimo metu bandė atsakovei paaiškinti, jog vaiko nenoras važiuoti su bet kuriuo iš tėvų yra normali vaiko reakcija tėvų skyrybų metu. Atsakovė nededa jokių pastangų geranoriškai užtikrinti vaiko bendravimą su vaiko tėčiu, nuolatos kelia konfliktus, sukuria sunkiai pakeliamą neigiamą emocinę atmosferą. Atsakovė nepateikė jokių konkrečių argumentų, kuo tas neva ieškovui suteiktas „prioritetas“ prieš vaiko interesus pasireiškia. Atsakovės prašymas nustatyti ieškovui draudimą bendravimo su sūnumi trečiadieniais metu išvažiuoti su sūnumi iš Elektrėnų yra absurdiškas ir visiškai nepagrįstas. Per visą bendravimo trečiadieniais laikotarpį (t. y. nuo 2022 m. pavasario) ieškovas vežėsi vaiką į Rumšiškes, kur gyvena jo tėvai, tik 3 kartus – tuomet, kai lijo arba buvo šalta ir vėjuota. Kelionė nuo atsakovės tėvų namų Elektrėnuose iki ieškovo tėvų namų Rumšiškėse tetrunka 20 minučių. Socialinės darbuotojos E. G. pasiteiravus, ar važiavimas iki Rumšiškių ir atgal gali vaikui pakenkti, ji atsakė, jog tikrai ne, bei pažymėjo, jog kai lauke blogas oras, vaikui kur kas geriau praleisti laiką jaukioje ir artimoje aplinkoje. Prašydama neleisti ieškovui išvažiuoti su sūnumi iš Elektrėnų, atsakovė tuo pačiu prašo beveik dvigubai sutrumpinti ir ieškovo bendravimo su sūnumi laiką - nuo 2 val. (nuo 17:30-18:00 iki 19:30–20 val.) iki 1 val. 15 min. (nuo 18:00-18:15 iki 19:15-19:30 val.), kas rodo, jog tikrasis atsakovės prašymo pateikimo tikslas – riboti ieškovo ir vaiko bendravimą. Atsakovės reikalavimas nustatyti, jog „L. B. įsipareigoja informuoti J. B., kur jis planuoja būti su šalių nepilnamečiu sūnumi“ yra visiškai nepagrįstas, atsakovė niekaip nepaaiškino tokio reikalavimo nustatymo būtinybės. Prašydama nustatyti jos pageidaujamą bendravimo su sūnumi tvarką švenčių metu atsakovė vėlgi susiaurina ieškovo ir sūnaus bendravimo laiką per šventes. Sūnus gyvena su atsakove, todėl didžiąją savo laiko dalį vaikas praleidžia būtent su ja. 2022 m. „penktųjų“ savaitgalių jau nebus, o 2023 metais tiek ieškovui, tiek atsakovei nustatyta po lygiai, t. y. po 2 penktuosius savaitgalius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas netenkino jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – ieškovo laikino bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
12. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl apeliantės į bylą teiktų vaizdo įrašų, kuri neva įrodo, jog nepilnametis vaikas nenori važiuoti pas ieškovą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti kokia ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu bus išspręstas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai. Byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, taip pat, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, o ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiamas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos išsamiai vertinti šalių į bylą įrodymų ir dėl jų pasisakyti skundžiamoje nutartyje, nes tai būtų laikoma bylos nagrinėjimu iš esmės.
13. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi teismas netenkino jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Šiuo atveju laikina ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka yra nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi ir papildyta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi. Atsakovė, prašydama pakeisti laikiną bendravimo tvarką, tiek prašyme, tiek atskirajame skunde nenurodo, kokios faktinės aplinkybės pasikeitė, jog atsirado poreikis keisti teismo paskirtas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės prašyme nurodyti argumentai buvo vertinami teismo sprendžiant dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir nesant duomenų apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos nustatant laikiną bendravimo tvarką ir kurios sudaro būtinybę pakeisti laikinąją bendravimo tvarką, toks atsakovės prašymas negali būti tenkinamas. Pati atsakovė nurodo, jog esama bendravimo tvarka yra tarp šalių nusistovėjusi. Atsakovė nurodo, jog šalių nepilnametis vaikas nenori susitikti su ieškovu, tačiau draudžiant ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku ar stipriai ribojant jų bendravimą, jų tarpusavio ryšys niekada taip ir nesustiprės, vaiko nenoras važiuoti su bet kuriuo iš tėvų yra normali vaiko reakcija tėvų skyrybų metu. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas pažeidinėja nepilnamečio vaiko teises ar nepaiso jo interesų, todėl pagrindo mažinti jo bendravimo laiką su nepilnamečiu vaiku nėra. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės nurodytos aplinkybės, jog vaikas praleidžia daug laiko automobilyje vykdamas pas senelius nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai kaip nors įtakoja vaiko psichinę sveikatą. Ieškovas jam paskirtą laiką su vaiku turi teisę praleisti savo nuožiūra, kaip nurodo ieškovas, jie važiuodami automobiliu bendrauja, dainuoja daineles, mokosi deklamuoti eilėraštį, žaidžia įvairius vizualinius žaidimus, kas taip pat yra kokybiškas laiko leidimas su nepilnamečiu vaiku. Ieškovės teiginiai dėl „penktųjų“ savaitgalių jau yra teismo įvertinti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatant laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, atsakovė tokiai tvarkai neprieštaravo. Kaip nustatyta įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime - Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra nustatyta atsižvelgiant į vaiko interesus, abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime. Šalių vaikas nėra suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankis, visais atvejais sprendžiant ginčus turi būti paisoma geriausių vaiko interesų. Tiek vaiko motinos, tiek tėvo tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.
14. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės J. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.