- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-167-324/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- J. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. P. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo J. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo išlaikymą po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jis mokysis (duomenys neskelbtini) (2020 m. liepos 10 d.), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui suėjo 18 metų, tačiau dar mokosi (duomenys neskelbtini) IV klasėje, todėl neturi galimybių dirbti, užsidirbti ir visiškai save išlaikyti. Ieškovas gyvena su savo motina (trečiuoju asmeniu), kuri jį visiškai išlaiko, jo tėvas (atsakovas) ieškovui sulaukus pilnametystės visiškai neprisideda prie jo išlaikymo. Ieškovas neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Gyvena motinai priklausančiame bute, mokėtinų mokesčių dalis tenkanti jam sudaro apie 60-70 Eur, aprangai ir avalynei išleidžia 50 Eur kas mėnesį, maitinimuisi išleidžia iki 200 Eur kas mėnesį namuose bei apie 50 Eur mokykloje. Įvertinus įprastus būtinus ieškovo poreikius, jam tenkančios išlaidos per mėnesį sudaro apie 570 Eur. Ieškovo žiniomis, atsakovas dirba, jo darbo užmokestis žymiai didesnis nei minimali mėnesinė alga, taip pat jis gauna socialines išmokas, turi visas galimybes visapusiškai prisidėti prie pilnamečio sūnaus išlaikymo, tai yra tenkinti ne tik minimalius poreikius, bet ir užtikrinti pilnamečio sūnaus pilnavertį gyvenimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo išlaikymą (paramą) jo pilnamečiam sūnui ieškovui po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jis įgis vidurinį išsilavinimą ir bus ne vyresnis negu 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo valstybei 437 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškovui byloje suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą, 60,75 Eur žyminio mokesčio, 9,02 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
4. Nurodė, kad ieškovas tapo pilnamečiu (duomenys neskelbtini), tačiau jis ir toliau mokėsi ir siekė vidurinio išsilavinimo gimnazijoje, bylos nagrinėjimo metu buvo paskutinėje (IV) gimnazijos klasėje. Ieškovas gyvena kartu su motina, neturi turto ir lėšų pragyvenimui, todėl akivaizdu, kad pilnamečiam ieškovui išlaikymas buvo būtinas, jo materialinė padėtis nebuvo gera, dėl to jau įgijusiam visišką civilinį veiksnumą ieškovui buvo būtina tėvų parama kol jis baigs mokslus. Ieškovui tapus pilnamečiu, jį visiškai išlaikė jo motina. Ieškovo nurodyti poreikiai iš esmės yra protingi, atitinka 18–19 metų vaikino, besimokančio paskutinėje gimnazijos klasėje, užsiimančio kitomis papildomomis veiklomis, poreikių pobūdį, nėra dirbtinai užaukštintos, prieštaravimų dėl jų atsakovas teismui nepateikė.
5. Nustatė, kad atsakovas niekur nedirba, gyvena tik iš valstybės skiriamų išmokų, kurias sudaro apie 320 Eur jo keturių asmenų šeimai. Atsakovas neįrodė, jog jis dėl savo sveikatos būklės negali susirasti darbo, t. y. atsakovas yra sveikas ir darbingas. Atsakovas neįrodė, kad jo sugyventinė nedirba dėl to, kad yra bent iš dalies nedarbinga ar kad egzistuoja kitos kliūtys jai susirasti darbą. Padarė tikėtiną išvadą, kad atsakovas ir jo sugyventinė neturi oficialaus darbo. Atsakovas yra vidutinio amžiaus darbingas žmogus, turintis ne vieną paklausią profesiją, todėl gali vykdyti pareigą materialiai remti savo sūnų. Teismas pripažino, kad, nors atsakovo turtinė padėtis faktiškai rodoma kaip sunki, tačiau nebuvimas objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas negali ar yra nepajėgus jos pagerinti, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad tokia turtinė padėtis yra sukurta sąmoningai, siekiant išvengti mokėti išlaikymą ieškovui. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, šalių turtinę padėtį, pilnamečio asmens poreikius bei galimybes gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, įvertinęs tai, kad pilnametis ieškovas ieškinio padavimo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo ir mokėsi gimnazijoje, siekė įgyti vidurinį išsilavinimą, kad jam buvo reikalinga parama, nes pats negalėjo pasirūpinti savo išlaikymu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendė, jog atsakovas gali pilnamečiui sūnui teikti išlaikymą po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
6. Nurodė, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo mokėtinas 60,75 Eur žyminis mokestis, todėl valstybei iš atsakovo priteistas 60,75 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 120 Eur išlaikymo; panaikinti iš atsakovo valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas šališkai vertino įrodymus. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, priteista suma pablogintų jo šeimos finansinę padėtį. Atsakovo šeima yra socialiai remiama, jis neturi kilnojamo ir nekilnojamo turto, augina du mažamečius vaikus. Jo šeimos pajamos per mėnesį sudaro 320 Eur. Tai pripažino ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, priimdamas sprendimą suteikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė, kad atsakovas nenori susirasti darbo. Pagal statistikos duomenimis, vidutinė alga Marijampolės apskrityje (kur gyvena atsakovas) 2020 m. buvo 731,4 Eur. Pagal teismo sprendimą apskaičiavus 3 vaikų išlaikymui ir atsakovo pragyvenimui reikalingas lėšas, susidarytų 900 Eur suma (4 x 225). Vidutinė apsaugos darbuotojo alga yra 650 Eur. Dėl šalyje įvesto karantino masažo paslaugos buvo draudžiamos, todėl pagal šią specialybę nebuvo galimybių surasti darbą. Atsakovas ieškojo galimybių tobulinti savo žinias, keisti specializaciją, todėl nuo šių metų rugsėjo mėn. įstojo į (duomenys neskelbtini) mokyklos dieninį skyrių mokytis multimedijos paslaugų teikėjo specialybės. Dirbant pagal šią specialybę, nėra būtinas tiesioginis kontaktas su žmonėmis, todėl didėja galimybės įsidarbinti, veikla nebūtų sustabdyta karantino metu. Tai pagerintų šeimos finansinę situaciją.
1.2. Atsakovas priklauso I turto ir pajamų lygiui, todėl Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba nusprendė jam teikti antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl netinkamai vertintų įrodymų, priteisiant ieškovui išlaikymą. Teismas nustatė, kad atsakovas įgijęs staliaus–baldžiaus bei masažuotojo specialybes, ilgą laiką dirbo apsaugos firmose tiek apsaugos darbuotoju, tiek administracijoje (direktoriaus pavaduotoju), tačiau tendencingai nedirba jokio darbo pagal turimas specialybes, gyvena iš valstybės skiriamų išmokų apie 320 Eur jo keturių asmenų šeimai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas negalėjo atsakyti į teismo klausimą, ar jo sugyventinė turi kokio nors turto, tačiau teismui pasiūlius pateikti jo nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus atsakovas pareiškė, kad jokių įrodymų daugiau neteiks. Atsakovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie sveikatos sutrikimus, kurie trukdytų susirasti jam darbą pagal bent vieną iš jo turimų specialybių. Atsakovas nepateikė įrodymų apie realias darbo paieškas, kas patvirtina, kad jis nesiekia pagerinti savo turtinės padėties, neieško darbo. Teismas nustatė, kad atsakovas yra vidutinio amžiaus darbingas žmogus, turintis ne vieną paklausią profesiją, todėl gali vykdyti savo pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį jo sūnus, būdamas moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Atsakovo pateikti skaičiavimai apie vidutines algas Marijampolės apskrityje yra nepagrįsti jokiais įrodymais nei apie masažuotojų, nei apie apsaugos darbuotojų gaunamus darbo užmokesčius bei apribojimus dėl karantino (apsaugos darbuotojams, staliams–baldžiams jokių apribojimų nei pirmojo karantino, nei antrojo karantino metu nebuvo). Sunki turtinė padėtis nepaneigia ir neatleidžia nė vienos iš šalių nuo pareigos išlaikyti savo pilnametį vaiką, besimokantį bendrojo lavinimo mokymo įstaigoje.
2.2. Atsakovas nevertina suformuotos teismų praktikos, jog orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį, išlaikymas negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvoje šiuo metu minimalus darbo užmokestis yra 555 Eur per mėnesį. Iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui sudaro apie pusę orientacinio teiktino išlaikymo. Teismas tinkamai įvertino visas su bylos nagrinėjimu susijusias aplinkybes, dabartinę atsakovo, ieškovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, vaiko poreikius, suformuotą teismų praktiką. Atsakovui neginčijant ieškovo būtinųjų poreikių, o nurodant tik sunkią jo paties turtinę padėtį, kuri teisme nebuvo įrodyta, priešingai – paneigta šalių paaiškinimais, teismas pagrįstai priteisė išlaikymą ieškovui po 225 Eur.
2.3. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Atsakovo cituojamo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio nuostatos atleidžia atsakovą nuo žyminio mokesčio, teikiamos teisinės pagalbos išlaidų, tačiau neatleidžia nuo kitos šalies patirtų išlaidų atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl pilnamečiam pagal vidurinio ugdymo programą besimokančiam vaikui priteistos paramos dydžio.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2020 m. liepos 15 d. raštą Nr. PG-70 dėl I. K. ir A. P. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2020 m. liepos 15 d. raštą Nr. PG-69 dėl I. K. ir A. P.; (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2020 m. liepos 15 d. pažymą Nr. 68 apie pajamas; (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. ŠR-182 apie šeimos sudėtį; VĮ Registro centro informaciją apie nekilnojamąjį turtą; mokinio pažymėjimą.
12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2020 m. liepos 15 d. raštas Nr. PG-70 dėl I. K. ir A. P., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. ŠR-182 apie šeimos sudėtį byloje yra, todėl jų priėmimo klausimas nespręstinas.
14. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui likę įrodymai įvertintini.
Dėl pilnamečio vaiko išlaikymo
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinėje mokykloje, išlaikymą.
16. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (2 d.). Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (3 d.).
17. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje išskirtinos tokios išlaikymo (materialinės paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiui vaikui, turi būti įvertinti ir vaiko turimas turtas, pajamos bei jo poreikiai, taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas mokėsi (duomenys neskelbtini) 4-oje klasėje. Besimokant mokykloje ir siekiant įgyti privalomą vidurinį išsilavinimą, ieškovo pasiekti mokslo rezultatai turės esminės reikšmės pradedant savarankišką gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi minėta teismų praktika ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui, gyvena kartu su motina, yra jos visiškai išlaikomas, dėl ko jam reikalinga parama iš abiejų tėvų iki jis mokysis vidurinėje mokykloje ir bus ne vyresnis nei 24 metų.
19. Apeliantas neįrodinėja ieškovui reikalingos paramos dydžio, reikalavimą grindžia išimtinai savo turtine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl reikalingos paramos sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas.
20. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (sprendimo priėmimo metu 1 MMA 607 Eur arba 447,23 Eur į rankas, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur arba 467,08 Eur į rankas). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis neviršija pusės orientacinio 1 MMA dydžio, nors iš būtinųjų poreikių lentelės matyti, kad patiriamos išlaidos yra didesnės (pvz., į išlaidas ieškovas neįtraukė aprangos ir avalynės išlaidų). Nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus jaunuoliams, jų organizme vykstant intensyviai fiziologinei veiklai, yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsakovas neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių ieškovui reikalingos mažesnės išlaikymo sumos, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis). Todėl, atsakovui neteikiant pilnamečiam vaikui būtino išlaikymo, ieškovas turėjo teisę pareikšti teisme ieškinį dėl paramos priteisimo.
21. Atsižvelgęs į ieškovo amžių, pažangumą moksle, aplinkybę, jog paramos reikia mokantis paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje, kai jis negali užsidirbti pats, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovo nurodytos jo kasdieniams poreikiams patenkinti išleistos sumos yra realios ir pagrįstos.
22. Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai neįvertino jo turtinės padėties. Apskųstajame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie atsakovo gaunamą pašalpą, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) yra vaiko auginimo iki 3 metų atostogose, tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, yra darbingas, neturi sveikatos sutrikimų, įvertinta jo šeiminė padėtis (gyvena kartu su sugyventine ir jų dvejais vaikais, (duomenys neskelbtini) metų) (CPK 185 straipsnis). Atmestinas apelianto argumentas, jog jis negali susirasti darbo. Apeliantas nepateikė duomenų, kad ieškojo darbo, dalyvavo darbo pokalbiuose, bet įsidarbinti jam nepavykavo ir pan. (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas abejones dėl atsakovo turtinės padėties teisingai vertino vaiko naudai. Atsakovas yra baigęs masažo kursus, dirbo apsaugoje, teigia po kelio traumos (operuotas meniskas) negalintis pakelti didelio fizinio krūvio, tačiau duomenų apie atsakovo negalėjimą dirbti dėl sveikatos nėra. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad karantino metu uždraudus masažo paslaugas nebuvo galimybių surasti darbo. Bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu karantino režimas Lietuvoje truko nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Apeliantas masažo paslaugas teikė iki 2016 m., kai nuomojamas patalpas pardavė jų savininkas. Deklaratyviai remdamasis karantino režimu apeliantas nepagrindžia, kodėl iš šios veiklos negalėjo gauti pajamų iki karantino ir/ ar jam pasibaigus. Be to, apeliantas patvirtino, kad dirbo apsaugininku, vėliau tapo apsaugininkų vadovu (2020 m. liepos 15 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 22:40 min.). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog jis dėl savo sveikatos būklės negali susirasti darbo. Apeliantas nurodė, kad po netekties dirbant užsienyje nusprendė maksimaliai leisti laiką su vaikais, juos auginti; ieško tokio darbo, kad dalį dienos galėtų būti namie (garso įrašo 11:23 min., 12:39 min.). Apelianto pateiktas mokinio pažymėjimas, išduotas 2020 m. rugsėjo 7 d., rodo, kad jis ketina mokytis tęstinio profesinio mokymo programoje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks atsakovo pasirinkimas nepašalina jo pareigos teikti paramą pilnamečiam sūnui, o priimto sprendimo ne dirbti, o gyventi iš pašalpų bei mokytis, materialinių pasekmių rizika negali atitekti jo vaikams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
23. Apeliantas remiasi dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga, tačiau tokią pačią pareigą turi ir vaikų motina (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Iš 2020 m. liepos 15 d. pažymos apie pajamas Nr. 68 matyti, kad apelianto sugyventinės socialinė pašalpa 2020 m. sausio–kovo mėn. sudarė 292,03 Eur, balandžio–birželio mėn. – 282,09 Eur. Apeliantas nurodė, kad jo sugyventinė gauna invalidumo išmoką, tačiau negalėjo įvardinti jos dydžio, taip pat negalėjo nurodyti, ar sugyventinė turi kokio nors turto (garso įrašo 26:01-27:00 min., 14:20 min.). Teigė, kad sugyventinė negali susirasti darbo dėl stuburo traumos, t. y. negali dirbti visą darbo dieną, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams. Pažymėtina, kad parengiamajame teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad šeimos gaunamų pajamų jo keturių asmenų šeimai pakanka (garso įrašo 13:30 min.). Įvertinus aplinkybę, kad atsakovo šeima socialinę paramą gauna nuo 2019 m. liepos 12 d., tai, kad apeliantas ir jo sugyventinė yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), spręstina, kad apelianto turtinės padėties lygmuo yra jo subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą savo paramos reikalingam pilnamečiam sūnui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo brandos atestatų išdavimas turėjo vykti 2020 m. rugpjūčio 11 d., taigi paramos teikimo laikotarpis šiuo metu yra pasibaigęs ir sudarė pakankamai trumpą laiką, t. y. 6 mėnesius ir kelias dienas.
24. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis, 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išnagrinėjo abiejų ieškovo tėvų turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes (pavyzdžiui, trečiasis asmuo dirba keliose darbovietėse; tikėtina, kad atsakovas, išlaikydamas keturių asmenų šeimą už 320 Eur, neatskleidžia realios savo turtinės padėties), todėl darytina pagrįsta išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo. Su trečiuoju asmeniu kartu gyvena ieškovas, todėl būtent trečiajam asmeniui tenka didesnė auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta; gyvenant atsiranda ir nenumatytų papildomų vaikų išlaidų, kurias trečiasis asmuo privalo padengti, ir prie kurių skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.
25. Vadovaudamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė priteisti 225 Eur dydžio išlaikymą atsakovo pilnamečiam sūnui, atsižvelgęs į jo amžių, pažangumą moksle, aplinkybę, jog paramos reikia mokantis paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje, kai jis negali užsidirbti pats, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
26. Atsakovas nepagrįstai prašo panaikinti pirmosios instancijos teisme iš atsakovo valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.
27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (1,4 dalys).
28. Byloje nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apelianto pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTBT) 2020 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-3710-11838 antrinę teisinę pagalbą atsakovui suteikė nuo šio sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 21 d., sprendimas atgal negalioja (šio sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktas). Taigi, priimant 2020 m. rugsėjo 28 d. apeliacine tvarka peržiūrimą sprendimą apeliantas nebuvo priskirtas prie asmenų, kuriems teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
29. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 3.192¹ straipsnio nuostatas dėl išlaikymo iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam vidurinėje mokykloje, teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas ir pastangas jas gauti, išlaikymo dydį, teisingai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl apeliacine tvarka įvertintas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Ieškovas pateikė prašymą priteisti valstybei 162 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
31. Minėta, kad VGTBT 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-3710-11838 atsakovui A. P. yra suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodoma, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui (apeliantui) teikiama civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui(- ams) dydžio pakeitimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme. Šio sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkte nurodoma, kad, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas (apeliantas) 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo.
32. Įvertinus tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš atsakovo nėra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, dėl kurio sumažinimo būtų galima kreiptis į teismą, kad bendrąja prasme apeliantui antrinė teisinė pagalba teikiama civilinėje byloje dėl išlaikymo vaikui, kad VGTBT 2020 m. spalio 21 d. sprendimo priėmimo metu bylos procesas pirmosios instancijos teisme buvo jau pasibaigęs, o LITEKO duomenimis, apeliantas kitose civilinėse bylose nedalyvauja, darytina išvada, kad 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba jam buvo suteikta nagrinėjamos bylos apeliacinio proceso metu. Dėl to valstybės patirtos ieškovo atstovavimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.