Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1863-661/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-26
Bylos Nr.
2A-1863-661/2013
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01705-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas (pran.), Liuda Uckienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas
G. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1863-661/2013Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01705-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 122.1; 122.2;122.3;122.4; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu, prašydamas priteisti iš atsakovės 120 000 Lt dydžio neturtinę žalą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis baudžiamojoje byloje Nr. 1-216-190/2011 buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t.y. asmeninio konflikto metu nužudė savo motiną I. Š.. Ieškovas Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. rugpjūčio 30 d., o Švenčionių rajono apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutarčių pagrindu ieškovas įkalinimo įstaigoje išbuvo šešiolika mėnesių, t. y. iki 2011 m. gruodžio 28 d., kai Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. išteisinamuoju nuosprendžiu buvo išteisintas ir paleistas iš įkalinimo įstaigos. Ieškinyje apeliantas nurodė, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų M. Š. ir B. U. neteisėtų veiksmų (psichologinio spaudimo), ieškovas minimų tyrėjų buvo apklausiamas neoficialiai, nedalyvaujant gynėjui, nebuvo rašomi protokolai, dėl ko ieškovas prisiėmė kaltę. Taip pat apeliantas nurodė, kad buvo padaryta ir kitų grubių ikiteisminio tyrimo veiksmų pažeidimų, kuriais pasikėsinta į jo asmens teises bei laisves.

Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad kardomosios priemonės - suėmimo skyrimas bei termino tęsimai ieškovui yra grindžiami procesiniais teismo sprendimais, nei vienas sprendimas nebuvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo, suėmimas buvo skiriamas, įvertinus toje ikiteisminio tyrimo proceso stadijoje buvusius duomenis, t.y. įtariamojo, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, ekspertų išvadas. Ieškovas buvo įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, todėl preziumuoti, kad ieškovui kardomoji priemonė - suėmimas buvo skirti neteisėtai nėra jokio pagrindo. Atsakovė nesutiko, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta BPK pažeidimų, nes iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tyrėjai visus pagal BPK privalomus veiksmus atliko, ieškovui buvo išaiškintos jo teisės ir paskirtas advokatas laiku, ieškovui buvo užtikrinta reali teisė pasinaudoti gynėjo pagalba ir nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas buvo klaidinamas dėl gynėjo dalyvavimo būtinumo. Priešingai pats ieškovas 2010-09-07 pateikė prašymą nušalinti gynėją ikiteisminio tyrimo byloje. 2010-09-14 Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras S. K. priėmė nutarimą netenkinti įtariamojo prašymą atsisakyti gynėjo.

Atsakovę atstovavusi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatytas tyrėjų neprocesinis bendravimas su G. Š.. Tačiau neprocesinis bendravimas dar nereiškia ir savaime nesuponuoja pareigūnų neteisėtų veiksmų. Ieškovas klaidingai interpretavo Vilniaus apygardos nuosprendyje išdėstytus motyvus kaip neteisėtų veiksmų konstatavimą, kuriais Vilniaus apygardos teismas, pripažįsta įrodymą (G. Š. prisipažinimą) kaip netinkamą ir nepatikimą, kuriuo kaltinimas įrodinėjo G. Š. kaltę. Todėl ieškovo teiginys, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, laikytinas nepagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apelianto nuomone, teismas nepakankamai įsigilino į ginčo esmę, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias neturtinės žalos atsiradimo bei atsakomybės už padarytą žalą pagrindus, todėl priėmė nepagrįstą ir iš esmės neteisingą sprendimą, kuris pažeidžia jo asmenines neturtines teises. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų buvo sutrikdyta jo sveikata, bendravimas su aplinkiniais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovais Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo skundžiamą sprendimą. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad nenustatytas nė vienas ikiteisminio tyrimų pareigūnų neteisėtas faktas ieškovo atžvilgiu, todėl nėra atsakomybės CK 6.272 str. prasme (teismui nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto, laikytina, jog nėra vieno iš trijų privalomųjų civilinės atsakomybės pagrindų).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliantas skundžia sprendimą, kuriuo atsisakyta priteisti jam žalos atlyginimą. Ginčo santykiams taikytinos tiek bendrosios civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios Civilinio kodekso normos, tiek normos reglamentuojančios Valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007; kt.). Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas. Konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-216-190/2011 apeliantas buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.15 val. prie I. Š. sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo motina I. Š. metu, suspaudė šiai rankomis kaklą, sudavė ne mažiau penkis kartus rankomis ir kojomis į veidą, ne mažiau nei aštuonis kartus į krūtinės ląstą, padarydamas savo motinai I. Š. daugybinius kūno sužalojimus, dėl ko I. Š. mirė. Apeliantui buvo taikytas sulaikymas ir kardomoji priemonė įtariant, jog jis gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta suėmimo motyvacija – kad nors G. Š. nėra teistas, tačiau yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, jis nedirba, nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, todėl suėmimas laikytinas būtina kardomąja priemone pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi kardomosios priemonės - suėmimo, terminas buvo paręstas dviem mėnesiams, iki 2011 m. sausio 30 d. įskaitytinai. Šia nutartį ieškovas skundė ir prašė pakeisti kardomąją priemonę švelnesne, tačiau jo skundas buvo atmestas. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi kardomosios priemonės - suėmimo, terminas buvo pratęstas vienam mėnesiui, iki 2011 m. vasario 28 d. įskaitytinai. Vėliau teismai dar ne karta pratęsė suėmimo terminus. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartyje buvo konstatuota, kad teismo posėdyje dalyvavo kaltinamasis G. Š. ir kaltinamojo gynėjas. Teismas nurodė, kad byloje surinkti faktiniai duomenys - paties kaltinamojo parodymai, liudytojų L. M., M, M., D. V., S. J. ir kitų liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūrų protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialistų išvados bei kiti baudžiamosios bylos duomenys - leidžia manyti, kad G. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantas skųsdamas teismo nutartis pratęsti kardomąją priemonę - suėmimą, nenurodė aplinkybės, jog tyrėja M. Š. su juo suimtu bendravo be gynėjo ir bendravimo metu nebuvo surašomi apklausos protokolai, ir jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis spaudimas. Todėl kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad apeliantas, pasirinkęs tokią gynybos baudžiamojoje byloje taktiką - nenurodydamas tyrėjos atliktų veiksmų, pats tokiais veiksmais blogino savo padėtį. Teismai, skirdami ir pratęsdami kardomąją priemonę suėmimą, nežinodami aukščiau minėtos aplinkybės, negalėjo jos vertinti ir tuo pagrindu pakeisti griežčiausią kardomąją priemonę į švelnesnę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tik bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme buvo pateiktas ir įvertintas apelianto skundas dėl tyrėjų atliktų neprocesinių veiksmų, tačiau nei skiriant, nei vėliau pratęsiant kardomąją priemonę suėmimą, nebuvo remtasi tik apelianto prisipažinimu. Pagrindiniai argumentai, kuriais remiantis buvo skiriama kardomoji priemonė - suėmimas, nurodyti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, nusikaltimo sunkumas ir už jį numatyta itin griežta bausmė, stiprių socialinių ryšių nebuvimas, bedarbystė, ryšiai su užsienio valstybe. Todėl teismams, skirdamas kardomąją priemonę - suėmimą ir vertindamas skyrimo pagrįstumą, laikėsi BPK 122 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kardomosios priemonės skyrimas ir pratęsimas, tiek prieš ieškovo prisipažinimą, tiek po jo, buvo taikytas remiantis kitomis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis.

Kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad apeliantas buvo teismo išteisintas, visų pirma reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, tačiau toks procesinis sprendimas nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir kardomųjų priemonių pritaikymas buvo neteisėti ab initio. Toks požiūris į išteisinamojo nuosprendžio reikšmę sprendžiant šios rūšies civilinės atsakomybės klausimus yra suformuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007 ir kt.). Šioje byloje nėra nustatyta jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų. Tokiu atveju, teismas sprendžia, kad laikinas sulaikymas ir kitos ieškovui paskirtos kardomosios priemonės buvo teisėtos.

Nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir priežastinio ryšio, kaip CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sąlygos – ieškovui padarytos žalos. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su žalos padarymo fakto ir konkretaus dydžio nustatymu. Išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie nepatvirtina pagrindų, kuriems esant būtų galima panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas galioti.

Apeliantas taip pat išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 str. pažymima, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismui suteikta diskrecijos teisė kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka civilinėje byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas BarkauskasTeisėjos Liuda UckienėRūta Veniulytė-Jankūnienė