Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Socialiniu reikalu ir sveikatos departamento Vaiko teisiu apsaugos skyrioaus atstovei V. S.,

Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekskspertei N. J.

vertejai Boženai Seniut,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedes, turintis aukštaji išsilavinima, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Teismas, išnagrinejes byla,

Žemesnės instancijos teismas

G. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjucio 17 d. laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.15 val. prie I. Š. sodybos, esancios (duomenys neskelbtini)., budamas apsvaiges nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo motina I. Š. metu, suspaude šiai rankomis kakla, sudave ne mažiau penkis kartus rankomis ir kojomis i veida, ne mažiau aštuonis kartus i krutines lasta, padarydamas I. Š. poliežuvinio kaulo didžiuju ragu, skydines bei žiedines kremzles lanko luži su aplinkinemis kraujosruvomis lužiu vietose, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio srityje dešineje puseje ir dešineje smilkinineje- momenineje srityje, kraujosruva po galvos smegenu minkštaisiais dangalais dešineje smilkinineje- momenineje skiltyje, muštine žaizda kaires akies viršutiniame voke pereinancia i nosies šoninio paviršiaus kaire puse, nosies kaulu lužius, kraujosruvas abieju akiu vokuose, kaktos centre pereinancia i nosies nugarele, dešiniame skruoste pereinancia i žando sriti, kraujosruvas viršutines lupos kaireje puseje, kairiame žande, apatinio žandikaulio kaireje puseje ir smakre, muštines žaizdas apatineje lupoje ir viena žaizda viršutines lupos kaireje puseje, apatinio ir viršutinio žandikaulio lužius dešineje puseje, dešinio skruostikaulio luži, odos nubrozdinima kaires ausies spenelyje, kraujosruvas minkštuose audiniuose krutines lastos nugariniame paviršiuje dešineje puseje ir kaireje puseje juosmenineje srityje, daugybinius abipusius šonkauliu lužius, kas komplikavosi trauminiu šoku, del ko I. Š. mire, ir taip nužude šeimos nari - savo motina I. Š. bei šiais veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Apklausiamas teisiamajame posedyje kaltinamasis G. Š. parode, jog jis jau apie dvejus metus gyvena kartu su savo motina I. Š. (duomenys neskelbtini). 2010-08-17 iš pat ryto jis kartu su savo motina tvarke uki. Po to jo motina I. Š. susiruoše vykti i Kalesninku k., nes ji turejo paimti socialine pašalpa, kuria gaudavo kas menesi apie 200 litu. Dar prieš išvažiuojant motinai jis pamate, kad greta gyvenanti jo teta L. M. lauke deda šiaudus, o jie pažadejo jai padeti veliau. Kažkur apie 13.00 val. jo motina sugrižo iš Kalesninku k., o jis jau tuo metu padejo tetai deti šiaudus. Kaltinamasis kartu su teta L. M. atejo i ju namus ir išgere motinos atvežta alu, po ko visi trise nuejo toliau dirbti, o lietui prasidejus – grižo namo ir perrinko dar iš ryto surinktus grybus, kuriuos nuveže i supirktuve. Už gautus pinigus jis parduotuveje isigijo viena buteli 0,5 1 talpos degtines bei sugrižo namo. Jie visi trise išgere jo atvežta buteli degtines, po ko jo motina papraše nupirkti dar alkoholio. Jis vel nuvažiavo i parduotuve ir nupirko viena buteli 0,5 1 talpos degtines, o sugrižes namo išgere mineta degtine visi kartu. Jau temo, kai jo teta L. M. nuejo namo. Tuo metu motina sutvarke stala ir pasake, kad reikia tvarkyti uki, nes jau velu. G. Š. nuejo i lauka esanti apie 250 metru atstumu nuo ju namo, nes ten ganesi ju dvi karves, paleides jas, mate kaip karves nubego link namu prie šulinio, o po to link tvarto. Jis buvo isitikines, kad tvarte yra jo motina, todel neskubedamas grižo iš karto namo bei gere alu. Netrukus i gyvenamojo namo veranda ibego ju šuniukas, kas sukele jam itarima. Jis iškarto atsikele ir nuejo link tvarto, eidamas pakeliui mate, kad motina sedi priklupusi prie ukinio pastato slenkscio. I. Š. gulejo prie tvarto slenkscio. Pribeges jis pasiteiravo kas atsitiko, taciau motina jam nieko neatsake. Kaltinamasis mate, kad motinos akys užmerktos, veidas buvo kruvinas, o iš nosies bego kraujas. G. Š. buvo priklaupes prie savo motinos, o pakeles galva pamate savo pusbroli M. M.. Jis paeme iš jo telefona ir iškviete greitaja pagalba, o M. M. nusiunte pasitikti greitosios pagalbos. Pastebejes, jog motinai darosi blogiau, pradejo daryti jai širdies masaža, dirbtini kvepavima, taciau jokio poveikio nebuvo. Po to atvyko greitoji pagalba ir kažkas iš mediku pasake, kad mamai niekuo negali padeti. Po šiu išgirstu žodžiu jam buvo šokas, todel nepamena ka dare, o atsigaves nuo fotoaparato blykstes, G. Š. pamate policijos pareigunus. Pažymejo, jog jau ne pirmas atvejis jo gyvenime, kai po patirto streso ir alkoholio vartojimo jam dingsta atmintis.

Kaltinamasis teisiamajame posedyje parode, jog 2010-08-17 vakare išskyrus ji ir jo motina, svetimu žmoniu namo kieme nemate, taciau atmete galimybe, kad jis galejo sumušti motina. G. Š. paaiškino, jog gali tik speti, kad galimai motina nukentejo nuo karviu. Jis pažymejo, kad ivykio vakara su motina konflikto nebuvo, o nuo to momento kai jis laukuose paleido karves, atejo namo ir garsiai klausesi muzikos, po ko pamate prie tvarto gulincia motina, praejo apie 30 minuciu.

Ikiteisminio tyrimo metu jis dave skirtingus parodymus ir vienu metu prisipažino, kad galejo sumušti motina bei ranka suraše 2010-09-06 prisipažinima. Taciau veliau praše pripažinti ši prisipažinima negaliojancu, nes jis buvo surašytas panaudojant kaltinamojo atžvilgiu psichologini spaudima. G. Š. parode, kad psichologinis spaudimas pasireiške tuo, kad tyrejai Š. ir U. neoficialiu apsilankymu metu verte kaltinamaji prisipažinti sumušus motina bei prisipažinimo atveju žadejo paleisti G. Š. iš suemimo iki bylos nagrinejimo teisme. Tokiu neoficialiu apsilankymu metu aukšciau pamineti tyrejai nesurašydavo apklausos protokolu, o advokatas nedalyvavo. Todel kaltinamasis buvo palaužtas psichologiškai, jo emocine busena tapo nestabili, del ko jis paraše prisipažinima, kurio turini diktavo tyreja Širma. Del tokio tyreju netinkamo elgesio G. Š. ikiteisminio tyrimo metu kreipesi skundu i prokurora.

Nukentejusioji L. M. teisiamajame posedyje paaiškino, kad I. Š. yra jos sesuo bei visa gyvenima jos gyveno kaimynysteje, nes jos gyvenamasis namas yra apie 100 metru atstumu nuo I. Š. gyvenamojo namo. 2010-08-17 apie 18.00 val. ji atejo pas savo sese I. Š. išgerti kavos ir atneše su savimi viena buteli alaus 2 litru talpos, nes I. Š. ir jos sunus ta diena padejo jai sudeti šiaudus. Jie visi trise išgere jos atnešta alu ir kažkur apie 19.00 val. nukentejusioji nuejo namo. Apie 22.00 val. ja pažadino sunus M. M. ir pasake, kad jos sesuo I. Š. negyva. Ji iškarto nubego prie sesers namu, mate jau atvykusius policijos pareigunus, o kai pamate negyva savo sese, ja ištiko šokas. Kaip ir kokiomis aplinkybemis ji buvo sužalota nežino, gali patvirtinti, kad jos sesers santykiai su sunumi G. Š. buvo geri. L. M. taip pat parode, kad prieš tris metus, G. Š. buvo sumušes sesers sugyventini Stasi.

Apklausiamas teisiamajame posedyje nepilnametis liudytojas M. M. parode, kad 2010-08-17 dienos metu jis padejo savo motinai L. M. sudeti šiaudus. Kartu su jais dirbo ir jo teta I. Š. kartu su jo pusbroliu kaltinamuoju G. Š.. Apie 18.00 val. jie baige darbus, bei jo motina L. M. nuejo pas savo sese I. Š. i svecius. Apie 20.30 val. liudytojas dviraciu važiavo atgal namo per I. Š. kiema ir šalia ukinio pastato pamate gulincia ant žemes I. Š.. Jis pribego arciau ir pamate kad, jos veidas buvo kruvinas, rubai ištepti smeliu ar mešlu, ji dar kvepavo. Pamates tai, M. M. labai išsigando atsisedo ant dviracio ir nuvažiavo link savo namu. Tuo metu jis pamate G. Š., kuris ejo link ukinio pastato, taciau su juo net nekalbejo. Veliau nutare nuvažiuoti pas G. Š. ir pasižiureti, kas ten atsitiko. Atvykes pamate kaltinamaji priklupusi ant keliu prie savo motinos ir daranti jai dirbtini kvepavima, pastarasis verke. Liudytojas dave G. Š. savo mobilaus ryšio telefona, pastarasis iškviete greitaja pagalba. Atvyke medikai konstatavo I. Š. mirti. M. M. parode, kad ivykio vakara Š. kieme pašaliniu asmenu nemate.

Liudytoja Z. Š. teisiamajame posedyje parode, kad jos sesuo I. Š. su sunumi G. Š. gyveno Matuizu k., nuosavame name. 2010-08-17 apie 22.00 val. jai i mobilaus ryšio telefona paskambino G. Š. ir praneše, kad jos sesuo negyva ir tikriausiai ja sužalojo gyvuliai. Iš G. Š. balso ji suprato, kad jis yra labai susijaudines, pasimetes vis kartojo, kaip jis dabar bus be motinos. Ji bande nuraminti G. Š., bei pažadejo greitai atvykti. Tuo metu ji pirma karta pamate I. Š. negyva, atkreipe demesi kad jos veidas patines. Išvykus policijos pareigunams ji dar kuri laika praleido su G. Š., taciau veliau nuvažiavo namo, o su G. Š. pasiliko jos sesuo L. M.. Ji patvirtina, kad jos sesers I. Š. santykiai su sunumi G. Š. buvo labai geri.

Apklausiamas teisiamajame posedyje liudytojas S. J. parode, kad jo santykiai su kaltinamuoju yra geri, jie kaimynai. Ivykio vakara mate, kaip G. Š. ejo i ganykla, kur ganesi ju karves. Iš G. Š. eisenos suprato, kad pastarasis neblaivus. Taip pat mate, kaip I. Š. išejo iš gyvenamojo namo ir nuejo link tvarto. Liudytojas mate kaip Š.c dvi karves nubego link tvarto. Paties ukinio pastato iš ju kiemo nesimato, nes ten yra priestatas, kuris uždengia vaizda i ukini pastata. Jis pastebejo, kad kaltinamasis negriždavo iš ganyklos apie 20 minuciu, po to pamate ji einanti link namu. Maždaug po pusvalandžio kai G. Š. grižo iš ganyklos, budamas lauke, nepaisant Š. kieme garsiai grojancios muzikos, liudytojas S. J. išgirdo kaltinamojo šauksma, kuris šauke: „mama, mama“. Jis liepe M. M. nuvažiuoti pasižiureti, kas ten atsitiko. Kai po keliu minuciu Michail sugrižo atgal ir pasake, kad I. Š. galimai negyva.

Liudytojas J. L. teisiamajame posedyje parode, kad jis dirba Eišiškiu greitosios pagalbos skyriuje vairuotoju. 2010-08-17 jis dirbo kartu su felcere D. J.-Š.. Apie 21.00 val. buvo gautas iškvietimas i (duomenys neskelbtini), del to, kad moteris nukrito ir yra be samones. Nuvykus i vieta pamate ant žemes aukštielninka gulincia moteriške, o prie jos buvo vyriškis, kuris dare krutines masaža. Liudytojas pastebejo, kad moters veidas sužalotas, kruvinas. Jis patikrino moters pulsa, taciau nieko neapciuopes, pasake felcerei, kad moteris jau negyva. Vaikinas budamas netoliese išgirdes tai, labai garsiai nusikeike necenzuriniais žodžiais, staigiai pribego prie jo ir abiem rankom iš visos jegos sudave jam i krutines sriti, nuo ko jis atsitrenke j ukinio pastato iejimo duris. Tas vaikinas pradejo rekti, reikalavo, kad nukentejusiajai butu suleistas adrenalinas. Jie suprato, kad tas vaikinas yra labai agresyviai nusiteikes ju atžvilgiu, todel felcere pradejo daryti masaža, bet moters kunas buvo šaltas, ji buvo negyva. Po to vaikinas pasake garsiai, kad jie iš cia gyvi neišvažiuos, kad jis juos užmuš ir pradejo daužyti greitosios pagalbos automobili, o butent abiem rankom dauže i priekini automobilio dangti. Tuo metu kai vaikinas nubego i šona, jie kuo greiciau atsisedo i automobili ir iš ten išvažiavo, nes iš tikruju buvo realus pavojus ju sveikatai del to vyriškio elgesio.Tas vyriškis vilkejo tik šortus, jo rankos buvo kruvinos, akys buvo labai dideles. Taip pat buvo matyti, kad tas vaikinas neblaivus.

Apklausiama teisiamajame posedyje liudytoja M. Š. parode, jog dirba Šalcininku policijos komisariato tyreja ir atliko ikiteismini tyrima šioje baudžiamojoje byloje. Pirmos apklausos metu G. Š. neprisipažino del jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo – motinos nužudymo, papildomos apklausos metu paraše nuoširdu prisipažinima bei dave nuoseklius parodymus.

Liudytoja M. Š. posedyje pažymejo, jog ji bendravo su suimtu kaltinamuoju G. Š. ne tik dalyvaujant gynejui, bet ir be advokato. Bendraujant be gynejo su G. Š., ji apklausos protokolu nesurašydavo. Tokiais atvejais dalyvaudavo ir kitas pareigunas - tyrejas B. U.. Kai vyko oficialios apklausos dalyvaujant gynejui, buvo surašomi apklausos protokolai. Liudytoja pažymejo, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teige, jog jam kardomoji priemone – suemimas ir laikymas areštineje – jau yra spaudimas. Taciau ji, tyreja M. Š., neitikinejo kaltinamojo prisipažinti padarius nagrinejama nužudyma.

Teismo medicinos eksperte N. J. teisiamajame posedyje patvirtino jos duota išvada bei papildomai paaiškino, kad sužalojimai padaryti I. Š. nebudingi karviu koju poveikiui, taciau eksperte neatmete galimybes, kad nukentejusiajai galejo spirti ir karve. Posedyje eksperte taip pat nurode, kad negalima tiksliai pasakyti del kiekvieno sužalojimo, ar jis buvo padarytas karves smugiais, ar kitais bukais daiktais, kuo galejo buti rankos, kojos ir panašiai. Ji pažymejo, jog negali patvirtinti, kad I. Š. nustatyti sužalojimai negalejo buti padaryti karves kojomis. N. J. paaiškino, kad buvo suduoti smugiai i poliežuvinio kaulo didyji raga, taciau smaugimo žymiu ir išoriniu kaklo sužalojimu nenustatyta, o del gaivinimo, spaudžiant krurines sriti, šonkauliai negalejo lužti.

Papildomos apklausos metu medicinos eksperte patikslino, kad I. Š. kune sužalojimu, panašiu i karves koju poveiki nebuvo nustatyta, todel tiketina, jog sužalojimai buvo padaryti kitais bukais daiktais. Taciau eksperte vel pabreže, kad negali atmesti galimybes, jog šiuo atveju sužalojimai buvo padaryti karves kojomis, kadangi sužalojimuose neatsispindi karviu kojos ar kito daikto požymiai, todel tiksliai negalima pasakyti kokiais daiktais padaryti sužalojimai.

Teisiamajame posedyje eksperte nurode, kad kaklo paviršiniu, išoriniu sužalojimu nebuvo nustatyta bei teige, jog kaklo sužalojimas buvo padarytas ranku poveikyje, o butent pirštais, kadangi kaklo minkštuosiuose audiniuose buvo nedideles kraujosruvos, budingos pirštamas. Be to eksperte taip pat pažymejo, kad kaklo sužalojimas padarytas pirštais, taciau šiame sužalojime neatsispindi daikto paviršius, todel galima pasakyti tik apie bendra požymi. Ji pažymejo, jog teismo medicinoje ekspertai negali tiksliai nustatyti aplinkybiu.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausiamas teisiamajame posedyje liudytojas S. J. parode, kad ivykio vakara iš savo namo kiemo mate kaip kaltinamasis ejo i ganykla, kur ganesi karves, taip pat mate kai I. Š. nuejo link tvarto. Po to liudytojas mate kaip karves nubego prie tvarto, o G. Š. negriždavo iš ganyklos. Maždaug po 20 minuciu S. J. pamate einanti link namu kaltinamaji. Praejus apytiksliai pusvalandžiui kai grižo G. Š., nepaisant Š. kieme garsiai grojancios muzikos, liudytojas išgirdo kaltinamojo šauksma „mama, mama“. Iš šiu liudytojo S. J. parodymu matyti, kad tuomet kai G. Š. nuejo i ganykla bei paleido karves, jos nubego i ta pacia vieta, kur buvo nuejusi I. Š., tai yra prie tvarto. Atkreiptinas demesys i tai, jog karves butent nubego link tvarto, todel kolegijos vertinimu negalima atmesti nelaimingo atsitikimo atvejo karvems ibegus i namo kiema.

Liudytojas M. M. posedyje parode, kad ivykio vakara važiavo dviraciu per Š. namo kiema kai šalia tvarto pamate gulincia I. Š., o pastebejes krauja, išsigando ir išvažiavo. Tuomet šalia gulincios I. Š. nieko nebuvo, o ji buvo sumušta ir nieko nesake. Kai priejo prie I. Š., muzikos negirdejo. Antra karta i Š. kiema atejo maždaug po 15 minuciu, kaltinamasis buvo prie mamos ir dare jai dirbtini kvepavima, o ji gulejo toje pacioje vietoje, taciau nei pirma, nei antra karta G. Š. liudytojo M. M. nemate. Teismas sprendžia, kad liudytojo M. M. parodymai patvirtina, jog I. Š. galejo buti sužalota prie kiemo tvarto, taciau kas ja sužalojo, šis liudytojas nemate ir nurode, jog šalia gulincios I. Š. nieko nebuvo.