Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-06-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-5-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
A8.-5-1058/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01892-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
V. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-5-1058/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01892-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 9.38. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P., būdamas UAB „D“ muitinės tarpininko atstovu, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d., 9 val. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., 9 val. importo deklaracijose: 17LTVR5000IM0189F0 (2017-04-04), prekių vertė 13 750,00 EUR; 17LTVR5000IM018A08 (2017-04-04), prekių vertė 13 750,00 EUR; 17LTVR5000IM020645 (2017-05-03), prekių vertė 14 736,25 EUR; 17LTVR5000IM020787 (2017-05-03), prekių vertė 15 655,00 EUR; 17LTVR5000IM0223F5 (2017-05-08), prekių vertė 14 760,05 EUR; 17LTVR5000IM025142 (2017-05-17), prekių vertė 13 360,25 EUR; 17LTVR5000IM026966 (2017-05-22), prekių vertė 14 745,55 EUR; 17LTVR5000IM027AE3 (2017-05-24), prekių vertė 15 227,50 EUR;17LTVR5000IM02DE59 (2017-06-13), prekių vertė 14 290,00 EUR; 17LTVR5000IM032A48 (2017-06-27), prekių vertė 14 310,00 EUR; 17LTVR5000IM034B02 (2017-07-03), prekių vertė 15 480,00 EUR; 17LTVR5000IM037C30 (2017-07-12), prekių vertė 14 105,00 EUR; 17LTVR5000IM03 83E1 (2017-07-13), prekių vertė 13 405,40 EUR; 17LTVR5000IM039BC1 (2017-07-18), prekių vertė 14 655,00 EUR; 17LTVR5000IM03AA60 (2017-07-20), prekių vertė 15 719,70 EUR; 17LTVR5000IM03E485 (2017-08-01),prekių vertė 13 988,00 EUR; 17LTVR5000IM043030 (2017-08-14), prekių vertė 15 410,00 EUR; 17LTVR5000IM0452E6 (2017-08-21), prekių vertė 14 169,45 EUR, pateikė neteisingus duomenis, t. y. deklaruotų prekių TARIC kodas nurodytas 1518 00 31 00 (neapdorotas, nelakusis, skystas, sumaišytas panaudotas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą) ir prekei taikyta 3,2 proc. muito tarifo norma, tuo tarpu patikrinimo metu pagal muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus nustatyta, kad importuotos prekės - panaudoti augaliniai riebalai, aliejai ir jų frakcijų mišiniai arba preparatai turėjo būti deklaruotos TARIC kodu 1518 00 99 90 ir prekėms turėjo būti taikyta 7,7 proc. muito tarifo norma. Dėl nustatyto pažeidimo UAB „O“ (prekių importuotojas) pagal išvardintas importo deklaracijas papildomai apskaičiuota: 11 769,00 EUR muito ir 2 472,00 EUR importo PVM. Tokias savo veiksmais V. P. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 15 straipsnio 2 dalį, 56 straipsnio 1, 2 dalis, 57 straipsnio 1, 3 dalis ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas V. P. parodė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 1 ir 2 dalis (2 dalies „g“ punktas) tam tikroms prekėms yra taikoma galutinio vartojimo procedūra, joms leidžiamas sumažintas muito tarifas. Prekių vertė neturi įtakos mokesčio skirtumui, įtakos turi tik muito tarifo dydis. Reikėtų vertinti ne pagal bendrą prekių vertę, o pagal galimų mokesčių skirtumą. Muitinės tarpininkų atstovai neturi teisės savo nuožiūra daryti kažką, nes jie tik atstovauja klientą, t. y. tik tarpininkauja tarp muitinės ir kliento. Jis muitinei pateikė tokią informaciją, kurią pateikė klientas. Įsitikino, kad kliento informacija atitinka faktą, kadangi Vilniaus teritorinė muitinė yra šioms prekėms išdavusi leidimą (galutinio vartojimo procedūros), kur yra nurodytas būtent šis kodas, t. y. 1518003100, neapdorotas, nelakusis skystis, sumaišytas su aliejais. Įmonė prekę įsiveža perdirbimui, ruošti biodyzelino žaliavai. Šią prekę įmonė įsiveždavo pagal muitinės procedūrą, pagal suteiktą teisę galutiniam vartojimui su palengvintu muito tarifu. Ne visoms prekėms taikoma muitinės galutinio vartojimo procedūra. Tą prekę importuotojas įsiveždavo kaip žaliavą biodyzelino gamybai, kaip žaliavos komponentą. Remiantis siuntėjo duomenimis, jis šią prekę deklaravo kitu kodu 1518009500, muito tarifas yra 2 procentai. Importuotojas (jo klientas) remdamasis muitinės išduotu leidimu importavo su 3,2 procento (tokiam, kuriam turi leidimą perdirbti tą produktą). Muitinė savo leidimo 16 langelio 4 punkte 4 numeriu yra įrašiusi, kaip yra identifikuojamos prekės. Jis įsitikino, kad importuotos prekės atitinka tą kodą, kuris buvo nurodytas, nes importuotojas vykdo tokią veiklą pagal leidimą, jis atlieka tų produktų perdirbimą. 16 langelyje yra informacija, kaip muitinė tikrina, 4 punkte yra nurodytas prekių identifikavimas (gali būti imami mėginiai ir techniniai aprašymai), bet muitinė to neatliko nors ir turėjo tokią teisę ir galimybę. Pats to nedarė, nes kaip tarpininkas negali savo nuožiūra nieko daryti, negali paimti prekės mėginio, tą turi daryti prekių savininkas. Imti mėginį yra teisė, o ne prievolė, be to, tai brangiai kainuojanti procedūra, kuri trunka apie 3 mėnesius. Kai muitinė savo iniciatyva ima mėginius, atsakymą pateikia per 30 dienų. Tokia galimybė yra ribota, muitinės resursai taip pat yra riboti. Sutinka, kad pagal Muitinės kodeksą jiems kyla pareiga patikrinti ir pateikti teisingą informaciją. Pagal ataskaitą – tai ne tos prekės. Galėjo naudotis siuntėjo informacija, tačiau importuotojas vykdo veiklą pagal leidimą (prekės perduodamos tam produktui), produktas pagaminamas ir jo kodas pasikeičia. Taip pat nurodė, kad padeda motinai, jai nustatytas specialiųjų poreikių lygis, turi būsto paskolą, per mėnesį moka 160 EUR. Teismui nusprendus pripažinti jį kaltu, prašė sumažinti nuobaudos dydį, nes numatyta bauda sudaro jo 4 mėnesių atlyginimą.

Atsakomybėn traukiamas asmuo savo 2018 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime prašė administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pažymėjo, kad Muitinės tarpininkų atstovai, teikiantys muitinės formalumų atlikimo ir deklaravimo paslaugas ūkio subjektams ar fiziniams asmenims, nors ir yra išklausę muitinės organizuojamus kursus, tačiau nėra mokinami klasifikuoti konkrečias prekes, kaip teigia Muitinės atstovai. Šiuo atveju prekės buvo deklaruotos TARIC 1518003100 kodu, pagal kurį muito norma 3,2% („neapdorotas, nelakusis, skystas, sumaišytas panaudotas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą“), vadovaujantis prekių Importuotojo pateikta informacija, kadangi prekės yra Importuotojo nuosavybė ir jis geriausiai žino kokias prekes importuoja bei kokiai paskirčiai (nuo to priklauso prekių klasifikavimas), dėl to turėdamas ir prisiimdamas atsakomybę, jis ir sprendžia/nurodo kokiai procedūrai deklaruoti prekes ir kokiu TARIC kodu, o muitinės tarpininko atstovai negali nurodyti Importuotojui kokiai procedūrai ir kokiais kodais deklaruoti jų nuosavybės teise priklausančias prekes, nes Muitinės tarpininkų atstovui teisės aktais tokia teisė nesuteikta. Atsižvelgiant į Importuotojo pateiktą informaciją ir siuntėjo dokumentus apie prekę bei vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 pirmos dalies preliminariosiomis bei antros dalies atitinkamo skirsnio nuostatomis, Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, SS paaiškinimais, KN paaiškinimais, buvo uždeklaruota TARIC 1518003100 kodu (muito norma 3,2%), kadangi pavadinimas „Neapdorotas, nelakusis, skystas, sumaišytas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą“ labiausiai atitiko prekę ir jos paskirtį. Be to, pažymėtina, kad Importuotojas buvo gavęs iš Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Muitinės) leidimą taikyti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą, galutiniam vartojimui Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija pridedama), t. y. sumažinta muito norma 3,2%, importuoti tokias prekes, kad galėtų vykdyti numatytą veiklą perdirbant šiuos produktus į žaliavą skirtą biodyzelino gamybai. Nurodė, kad siuntėjas eksportuodamas šias prekes iš Rusijos Federacijos deklaravo KN 15180095 kodu, kurios pagal Europos Sąjungos Kombinuotosios nomenklatūros pavadinimą „Nevalgomieji gyvūninių arba gyvūninių ir augalinių riebalų, aliejų ir jų frakcijų mišiniai arba preparatai“ muito norma 2%, tačiau, atsižvelgiant į Importuotojo veiklą ir Muitinės suteiktą leidimą bei vadovaujantis Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, SS paaiškinimais, KN paaiškinimais, pasielgė sąžiningai ir teisingai deklaruodamas TARIC 1518003100 kodu ir mokėdamas didesnę muito norma 3,2% vietoje 2%, kas visiškai atitinka pačią prekę ir jos paskirtį. Muitinės pasirinktas TARIC 1518009990 kodas pagal Europos Sąjungos Kombinuotosios nomenklatūros pavadinimą yra „Kitų Kiti“ muito norma 7,7% (tokiais kodais deklaruojamos prekės kai skirsnyje pagal pavadinimus ir pastabas joms nėra atitikmens). Pabrėžė, kad šioje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad pateikta informacija yra klaidinanti ar neteisinga, kadangi pateikta Importuotojo informacija nesudarė pagrindo manyti, jog prekės galėjo būti deklaruojamos Muitinės pareigūno parinktu TARIC 1518009990 kodu, nes Importuotojas savo ūkinę veiklą vykdo tik išskirtinai techninės ir cheminės pramonės produktų perdirbimu ir gamyba, dėl ko 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas Muitinės leidimas taikyti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą, galutiniam vartojimui Nr. (duomenys neskelbtini), kad galėtų importuoti aliejus techninei ir pramoninei paskirčiai TARIC 1518003100 kodu (dėl to ekonomiškai pagrįstas jo importavimas rinkos konkurencijos atžvilgiu) bei perdirbti juos ir realizuoti vidaus vartojimui kaip žaliavą biodyzelino (riebalų metilo esterio - RME) gamybai bei alyvai įvairių mechanizmų, hidraulinių variklių tepimui. Muitinė atlikusi patikrinimą iš principo pripažino ir nurodė tai patikrinimo ataskaitos 3.1.1 punkte (6 lapo viršutinėje pastraipoje), kad prekė skirta techniniams tikslams ir klasifikuotina TARIC 151803900 kodu pagal pavadinimą „Kitas nelakusis, skystas, sumaišytas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą“, bet motyvuoja šį kodą tuo, jog prekė buvo naudota maisto ruošimo procese kaitinant ir tai interpretuoja kaip aliejaus apdorojimą, tačiau apdorojimu laikoma tik specifiniai aliejaus absorbciniai filtracijos, cheminiai arba fiziniai procesai ir tai su tam tikromis išimtimis kaip nurodo 15 skirsnio KN paaiškinimų bendrųjų nuostatų 1 papildomosios pastabos a punktas „Skystos augalinio aliejaus frakcijos, gautos atskiriant kietąją fazę, pavyzdžiui, aušinimu, panaudojus organinius tirpiklius, paviršinio aktyvumo medžiagas ir 1.1., negali būti laikomos neapdorotais aliejais.“ t. y. dažniausiai naudojant tirpiklius ir paviršinio aktyvumo ar kitas chemines medžiagas. Būtent apdorojimo procesą vykdo Importuotojas, naudodamas perdirbime chemines medžiagas, kad gautų komponentą, skirtą biodyzelino (riebalų metilo esterio - RME) gamybai ir deklaruoja TARIC 151809930 kodu KN pavadinimu „Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos, kaitinti, oksiduoti, dehidratuoti, sulfuruoti, prapūsti, polimerizuoti šiluma vakuume arba inertinėse dujose arba kitaip chemiškai modifikuoti, išskyrus priskiriamus 1516 pozicijai; nevalgomieji gyvūninių arba augalinių riebalų, aliejaus arba įvairių šiam skirsniui priskiriamų riebalų arba aliejų frakcijų mišiniai arba preparatai, nenurodyti kitoje vietoje. Mišinio pavidalo, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės“, kaip nurodyta suteiktame Muitinės leidime atlikti tokius perdirbimus, importuojant sumažinta norma tik techniniams ir pramoniniams tikslams, išskyrus maisto produktų gamybą. Pabrėžė, kad Importuotojas perdirbdavo visą produkciją pagal Muitinės išduotą leidimą, ką pripažino ir Muitinė parašiusi apie tai ataskaitos tiriamosios (aprašomosios) dalies 2.1. punkto paskutinėje pastraipoje (3 lapas), taip įvykdydamas leidime nurodytą sąlygą aprašytą 16 langelio 2 dalyje (t. 2, b. l. 159-161).

Motyvuojamoji dalis

V. P. kaltę padarius ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: V. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2); Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad buvo atliktas UAB „O“ ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimas, susijęs su importuotomis prekėmis laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „O“ pagal leidimą iš Rusijos pagal pardavėjų Rusijos įmonių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)) ir Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas importavo 411 270 kg sumaišyto panaudoto augalinio aliejaus ir 47 050 kg naudoto gyvūninių arba augalinių riebalų bei aliejų mišinio, skirtų naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą, kuriuos deklaravo elektroninėse importo deklaracijose (toliau – EID) išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai ir dėl prekių galutinio vartojimo taikė joms sumažintą muito normą 3,2 proc. Bendrovė deklaruotas prekes turėjo perdirbti taikant riebalų rūgščių esterinimą į komponentą, skirtą biodyzelio (riebalų metilo esterio - RME) gamybai, taip pat alyvai įvairių mechanizmų, hidraulinių variklių tepimui. Remiantis šiame punkte išvardintų apskaitos registrų duomenimis tikrinamojo laikotarpio pabaigai įmonėje apskaitytas Aliejus techninis ir Aliejus techninis vegetable oil mix buvo visas perdirbtas į komponentą, skirtą biodyzelio gamybai ir visas atskiromis partijomis parduotas pirkėjams pagal PVM sąskaitas faktūras. UAB „O“ iš Rusijos pagal pardavėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas importavo prekes, kurias deklaravo EID TARIC kodu 1518 00 31 00 ir pavadinimu „neapdorotas, nelakusis, skystas, sumaišytas panaudotas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą“. Prekės pagal leidimą išleistos į laisvą apyvartą taikant su jų galutiniu vartojimu susijusią sumažintą muito tarifo normą 3,2 proc. Patikrinimo metu nustatyta, kad prekių deklaravimo metu pateiktose prekių siuntėjų: (duomenys neskelbtini) sąskaitose, pateiktose prie EID: Nr.l7LTVR5000IM020645 (2017-05-03), Nr. 17LTVR5000IM0223F5 (2017-05-08), Nr. 17LTVR5000IM025142 (2017-05-17), Nr. 17LTVR5000IM026966 (2017-05-22), Nr. 17LTVR5000IM02DE59 (2017-06-13), Nr. 17LTVR5000IM032A48 (2017-06-27), Nr. 17LTVR5000IM034B02 (2017-07-03), Nr. 17LTVR5000IM037C30 (2017-07-12), Nr. 17LTVR5000IM0383E1 (2017-07-13), Nr. 17LTVR5000IM039BC1 (2017-07-18), Nr. 17LTVR5000IM03AA60 (2017-07-20), Nr. l7LTVR5000IM03E485 (2017-08-01), prekės pavadinimas nurodytas augalinių aliejų mišinys (vegetable oil mix). EID 31 langelyje prekė aprašyta sekančiai: neapdorotas, nelakusis, skystas, sumaišytas panaudotas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą. Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pateiktose prekių, deklaruotų EID: Nr. 17LTVR5000IM034B02 (2017-07-03), Nr. 17LTVR5000IM039BC1 (2017-07-18), Nr. 17LTVR5000IM03AA60 (2017-07-20), Nr. 17LTVR5000IM03E485 (2017-08-01), Nr. 17LTVR5000IM0223F5 (2017-05-08), Nr. 17LTVR5000IM025142 (2017-05-17), Nr. 17LTVR5000IM026966 (2017-05-22), Nr. 17LTVR5000IM02DE59 (2017-06-13), cheminėje analizėje nurodyta, kad aliejus yra 100 proc. augalinės kilmės, panaudotas (po kepinimo); Nr.l7LTVR5000IM020645 (2017-05-03) Nr. 17LTVR5000IM0383E1 (2017-07-13), Nr. 17LTVR5000IM037C30 (2017-07-12), Nr. 17LTVR5000IM032A48 (2017-06-27) prekių specifikacijose prie 2016-12-30 sutarties Nr. 30/12/16 (2016-12-30) nurodyta, kad prekė yra panaudotas aliejus po maisto produktų kepinimo gruzdintuvėje; (duomenys neskelbtini) sąskaitose, pateiktose prie EID: Nr. 17LTVR5000IM0452E6 (2017-08.21) prekės pavadinimas nurodytas – panaudotas (po kepinimo) aliejus (riebalų ir aliejų mišinys) (used cooking oil (mix of oils and fats).

EID Nr. 17LTVR5000IM0452E6 (2017-08-21) 31 langelyje prekė aprašyta kaip neapdorotas, nelakusis, skystas, sumaišytas panaudotas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą. (duomenys neskelbtini) sąskaitose, pateiktose prie EID Nr. 17LTVR5000IM020787 (2017-05-03), Nr. 17LTVR5000IM027AE3 (2017-05-24), Nr. 17LTVR5000IM043030 (2017-08-14) prekė aprašyta kaip panaudotas augalinis aliejus. EID 31 langelyje prekė aprašyta kaip neapdorotas, nelakusis, skystas, sumaišytas panaudotas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą. (duomenys neskelbtini) sąskaitose. pateiktose prie EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-04-04), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-04-04) prekė aprašyta kaip augalinių aliejų mišinys (vegetable oil mix). (duomenys neskelbtini) sąskaitose, išrašytose (duomenys neskelbtini), prekės pavadinimas nurodytas panaudotas augalinis aliejus. EID 31 langelyje prekė aprašyta kaip neapdorotas, nelakusis, skystas, sumaišytas panaudotas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą. Po kepinimo toks aliejus nebetinkamas naudoti kaip valgomasis aliejus ir nelaikytinas kaip neapdorotas, kadangi kepinimo procesas laikytinas papildoma aliejaus apdorojimo operacija, todėl vadovaujantis šiame punkte minėtų reglamentų nuostatomis panaudotas sumaišytas augalinis aliejus klasifikuotinas KN 1518 00 39 subpozicijoje TARIC kodu 1518 00 39 00, kuriam taikoma sumažinta muito tarifo norma dėl jų galutinio vartojimo. Atsižvelgiant į tai, kad 19 EID, nurodytose šios patikrinimo ataskaitos 1 priedo lentelėje, deklaruotas neapdorotas, nelakusis, skystas, sumaišytas, panaudotas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą, nors ir buvo perdirbtas į komponentą, skirtą biodyzelio (riebalų metilo esterio - RME) gamybai, tačiau bendrovė neturėjo muitinės išduoto leidimo TARIC kodu 1518 00 39 00 klasifikuotinoms prekėms taikyti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą - galutinį vartojimą (vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 211 straipsnio 1 dalimi, norint taikyti šią procedūrą, reikia muitinės leidimo), todėl 19 EID, nurodytose šios patikrinimo ataskaitos 1 priedo lentelėje, deklaruotas neapdorotas, nelakusis, skystas, sumaišytas panaudotas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą klasifikuotinas KN 1518 00 99 subpozicijoje TARIC kodu 1518 00 99 90, kuriuo klasifikuojami panaudoti augaliniai riebalai, aliejai ir jų frakcijų mišiniai arba preparatai. UAB „O“ patikrinimo metu nurodė, kad vadovaujantis 2016 m. liepos 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1196 priede išvardintu išaiškinimu, KN 1518 00 99 kodui priskiriamos prekės, tik jei sudėtyje yra gyvūninių riebalų. Bendrovė, savo ruožtu, pirko augalinį aliejų (t. 1, b. l. 3-11); mokesčių apskaičiavimus paaiškinanti lentelė, iš kurios matyti, kaip prekės buvo ir kaip turėjo būti deklaruotos (t. b. l. 12); CMR važtaraščiai, iš kurių matyti, kaip prekės buvo deklaruotos bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Nors UAB „O“ 2018 m. birželio 21 d. Muitinės departamentui pateikė skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2018-05-30 patikrinimo ataskaitos Nr. 8VM320037M, kurios pagrindu V. P. ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, mokestinis ginčas dar nėra pasibaigęs (Muitinės departamentas 2019-02-08 sprendimu Nr. 1A-33 sustabdė skundo nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas dėl privalomosios tarifinės informacijos pagal UAB „O“ prašymą), taigi 2018-05-30 patikrinimo ataskaita šiuo metu yra galiojanti, todėl joje konstatuotos aplinkybės laikytinos objektyviai egzistuojančiomis.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. V. P., būdamas muitinės tarpininku ir pateikęs Vilniaus teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą. V. P. argumentai, kad jis duomenis deklaracijoje nurodė pagal prekių siuntėjo pateiktą informaciją bei vadovavosi muitinės leidimu, išduotu būtent tokioms prekėms, todėl neturėjo pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu, jo atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, būdamas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą juos kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo pateiktus duomenis. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, įskaitant teisės patikrinti prekes. Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas, savininakas, nepriklausomas turto vertintojas ar kiti asmenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-269/2009, N575-345/2009, N502-2725/2009, N575-2815/2011; Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314- 651/2017, AN2-187-606/2018).

Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymo Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“, galiojusio deklaracijos pateikimo metu, 4 punkte numatyta, jog jeigu tai reikalinga muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, šių taisyklių nustatyta tvarka gavus muitinės leidimą, pateiktos muitinei prekės gali būti apžiūrimos ar kitaip patikrinamos (suskaičiuojamos, pasveriamos, išmatuojamos, atliekami kiti veiksmai, reikalingi prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imami jų pavyzdžiai (mėginiai). Apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) leidžiama asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, kai šis asmuo pateikia muitinei rašytinį arba žodinį prašymą. Taigi, muitinės tarpininkas, pats neturėdamas specialių žinių, turi teisę fiziškai pasitikrinti prekes, ar jos atitinka nurodytus duomenis, iki šių prekių pateikimo ir deklaravimo muitinei, be to, apžiūrėdamas prekes, muitinės tarpininkas turi teisę ir pats paimti prekių mėginius ir pateikti prašymą muitinei dėl prekių patikrinimo ir jų kodų nustatymo.

Nagrinėjamu atveju V. P., pateikdamas muitinei deklaracijas, tapo atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijose. V. P. patvirtino, jog ilgą laiką dirba UAB „D“ muitinės tarpininku, todėl turi didelę patirtį importuojamų prekių deklaravimo srityje ir nustatytas teisinis reguliavimas jam neabejotinai gerai žinomas. V. P. žinodamas apie savo pareigą tinkamai deklaruoti prekes muitinėje bei atsakomybę už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis, nepasinaudojo teisės aktuose įtvirtinta galimybe įsitikinti, jog jo į importo deklaracijas įrašyti duomenys, yra teisingi ir muitinės įstaigai pateikė prekes, neteisingais TARIC kodais. Nurodyti V. P. veiksmai atitinka ANK 212 straipsnio 4 dalies (redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Nutarimo priėmimo metu galiojanti ANK 212 straipsnio redakcija už analogišką nusižengimą numato griežtesnę bausmę (didesnį sankcijos minimumą), todėl V. P. taikytina jam palankesnė – nusižengimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija. ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje (iki 2019-01-01 galiojusi redakcija) nustatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1 400 EUR iki 3 000 EUR.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas finansų srityje, susijęs su prekių deklaravimo tvarkos pažeidimu), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinama V. P. asmenybė – praeityje baustas administracine tvarka, taip pat ir už analogiško nusižengimo padarymą, turi galiojančių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos. Kita vertus, nagrinėjamas nusižengimas padarytas anksčiau nei V. P. buvo nubaustas už analogiškų nusižengimų padarymą. Atsakomybėn traukiamas V. P. dirba, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jo pajamos nėra didelės, jis turi finansinių įsipareigojimų (būsto paskola), turi du nepilnamečius vaikus, taip pat rūpinasi motina, kuriai nustatytas neterminuotas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti V. P. paskyrus ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 1 400 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –18089325809.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė