- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- e2-4566-558/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01594-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- M. K.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.3.5; 3.2.6.1; 3.2.6.5
2019 m. rugsėjo 20 d.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei J. K. - J., trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų M. K., dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Tarnyba), dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad M. J. nėra nepilnamečio vaiko D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Nurodė, kad ieškovas M. J. su atsakove J. K. – J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys gyvena skyrium, nes atsakovė buvo jam neištikima ir pastojo nuo kito vyro, kurio ieškovas nepažįsta. Kadangi ieškovas matė, jog atsakovė laukiasi, žinojo, kad jai gimė vaikas, rengiant dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo iš Gyventojų registro buvo gauta pažyma apie šeimos sudėtį, iš kurios paaiškėjo, kad atsakovė ne tik buvo neištikima, bet ir nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių ir savo vaiką registravo kaip santuokoje gimusį, ieškovo vaiką. Ieškovas nėra atsakovės sūnaus D. J., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, nesutinka, kad jis, remiantis santuokos prezumpcija būtų nurodomas kaip tėvas, nes tai sukelia daug pareigų (išlaikymo, auginimo ir pan.), nepagrįstai ne ieškovo vaikui suteikiama paveldėjimo teisė bei kitos teisės ir pareigos. Šalių santuoka yra nenutraukta, šiuo metu, jos nutraukti neįmanoma, nes ieškovas privalėtų prisiimti pareigą išlaikyti ne savo vaiką, aptarti vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką, tuo pačiu jis pripažintų tėvystę, ko tikrai nepageidauja (el. b. l. 1-3).
Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos specialistė lankėsi atsakovės J. K. – J. namuose, bei nustatė, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais D. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), Ū. J., gimusia (duomenys neskelbtini) ir sugyventiniu M. K. gyvena jos motinai S. K. priklausančiame trijų kambarių bute su visais patogumais, namuose yra reikiami baldai, sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti. Atsakovė teigė, kad sutinkanti su ieškiniu, teigė, kad M. J. nėra jos mažamečio sūnaus tėvas. M. K. pripažino, kad yra mažamečio D. J. tėvas. Tarnybos manymu neteisingų duomenų, esančių vaiko D. J. gimimo įraše, panaikinimas, atitiks vaiko teises ir interesus, apibrėžtumą šeimos teisiniuose santykiuose (el. b. l. 30-34).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė V. Č. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, nurodė, kad D. J. yra ne ieškovo vaikas, DNR ekspertizės neprašo. Šalys pradėjo gyventi skyrium, kai ieškovas sužinojo, kad atsakovė laukiasi nuo kito vyro. Atsakovė nieko pati nesiėmė, kad vaikas būtų įregistruotas ne ieškovo vardu. Ieškovas turėjo kreiptis į teismą, kad ištaisytų šią klaidą, nes atsakovė nerodė jokios iniciatyvos. Prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) nebegyveno šeimyninio gyvenimo, nors buvo po vienu stogu, tačiau atskiruose kambariuose. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė paliko šeimos namus ir apsigyveno kartu su M. K., nuo kurio (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. J.. Atsakovė teigia, kad ji po sūnaus gimimo kreipėsi į notarą dėl vaiko įregistravimo biologinio tėvo vardu, tačiau notaras paaiškino, kad atsakovė nėra išsituokusi, todėl vaikui automatiškai tėvystė bus įregistruota jos sutuoktinio vardu. Nuginčijus tėvystę su vaiko biologiniu tėvu ketina vykti pas notarą ir paduoti civilinės metrikacijos įstaigai pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo.
Atsakovės atstovas advokatas E. Š. prašė visai nepriteisti iš atsakovės ieškovo patirtų advokato išlaidų arba jas sumažinti, nes jos yra per didelės, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šioje byloje nėra ir byla yra nesudėtinga.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. K. patvirtino, kad jis yra D. J. tėvas, nurodė, kad su atsakove pradėjo bendrauti nuo (duomenys neskelbtini), o kartu apsigyveno nuo (duomenys neskelbtini) Po tėvystės nuginčijimo ketina geranoriškai pripažinti tėvystę savo vaiko D. J. atžvilgiu.
Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo išvadą, nurodė, kad prieštarauti pareikštam ieškiniui nėra pagrindo, trečiasis asmuo geranoriškai pripažįsta tėvystę.
Visų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. K. - J., nenutraukusi santuokos su sutuoktiniu M. J., (duomenys neskelbtini) susilaukės sūnaus M. J. (el. b. l. 19). Į vaiko gimimo liudijimą tėvu yra įrašytas atsakovės sutuoktinis M. J..
Dėl tėvystės nuginčijimo
Nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės, šalių išsakyti argumentai leidžia nustatyti, kad ieškovas M. J. nėra D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Be to, Tarnybos specialistui lankantis atsakovės namuose, atsakovė nurodė, kad D. J. tėvas yra jos sugyventinis M. K., kuris taip pat patvirtino, kad yra šio vaiko tėvas. Teismas sprendžia, kad teismo posėdžio metu išsakyti ieškovo atstovės, atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, kad M. J. nėra nepilnamečio vaiko D. J. tėvas, taip pat šalių paaiškinimai, kad ieškovas su atsakove nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini), o taip pat atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo visiškai sutinka, kad yra D. J. tėvas, nei viena šalis DNR ekspertizės neprašo, darytina išvada, kad nors nepilnametis D. J. gimė santuokos su ieškovu M. J. metu, tačiau jis nėra jo biologinis tėvas.
Dėl nurodyto, teismas nustato, kad ieškovas M. J. nėra nepilnamečio vaiko D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o jis – nėra jo sūnus (CPK 185 straipsnis, CK 3.149 straipsnis). D. J., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo įraše atliktas įrašas apie tėvą M. J. yra naikintinas.
Trečiasis asmuo M. K. neabejoja, kad jis yra biologinis D. J. tėvas ir vykdo visas tėvo pareigas D. atžvilgiu nuo pat jo gimimo. Trečiajam asmeniui išaiškinta, kad jis turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas šalių pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.149 straipsnio 2 dalis, 3.142 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (el. b. l. 6, 74, 76).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės J. K. J. ieškovo M. J. naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis.
Ieškovas prašo teismo priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1200 Eur.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
Teismas nesutinka su atsakovės atstovu, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės turėtų būti nepriteistinos, nes kaip nurodyta, ieškinys patenkintas visiškai ir bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš antrosios šalies. Be to, pati atsakovė nesiėmė jokios iniciatyvos, kad būtų nuginčyta tėvystė jos sutuoktinio atžvilgiu. Tačiau ieškovo prašoma išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra nepagrįstai didelė. Advokato išlaidos šioje byloje sudarė ieškinio parengimas, kuriam teismo vertinimu, tokios nedidelės apimties ir turinio dokumentui parengti, pakako minimalių pastangų ir laiko sąnaudų. Mažindamas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, įvertintina ir tai, kad byla yra nesudėtinga ir nereikalauja specialiųjų teisinių žinių, ginčo šioje byloje nebuvo, byla buvo išnagrinėta per pirmąjį posėdį. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį šalių patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo ir nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 800 Eur jo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nustatyti, kad M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. J. – jo sūnus, ir panaikinti D. J. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą apie tėvą M. J..
Priteisti iš atsakovės J. K. – J.s, a. k. (duomenys neskelbtini) 875 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis išregistruotų M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystę, padarytų pakeitimus D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše.