Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir A. V. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaičiuotas A. V. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 17 d. 15.50 val. iki 2019 m. vasario 19 d. 14.38 val. išbūtas laikas.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, pakeisti į suėmimą.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. V. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. vasario 17 d. apie 15.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine V. K. metu, tyčia kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajai V. K. į veidą, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą kairės akies apatinio voko srityje ir veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir nosies srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Atsižvelgdamas į A. V. apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantui bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą - padarytas nesunkus nusikaltimas prieš savo šeimos narį, kaltės formą ir rūšį - nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta, A. V. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes - jis praeityje teistas du kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, administracine tvarka nebaustas, dirba, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė. Teismas taip pat atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Be pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, apygardos teismas papildomai pažymi, jog apeliantas iš esmės nusikalto dėl mažareikšmės priežasties - konflikto, kilusio tarp jo ir nukentėjusiosios, kuomet pastaroji informavo A. V., kad jos buvęs sutuoktinis atvyks pasiimti vaikų, kam nuteistasis nepritarė. Byloje nustatyta, kad A. V. sutuoktinei tyčia kumščiu sudavė du smūgius į veidą, tuo padarytas jai muštinę žaizdą kairės akies apatinio voko srityje ir veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir nosies srityje. Akivaizdu, jog suduodamas smūgius kumščiu į veido sritį nuteistasis turėjo suvokti, jog tokiais savo neteisėtais veiksmais jis kelia realų pavojų jos sveikatai - vienai fundamentaliausių ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų neturtinių vertybių. Manytina, jog dėl tokių nuteistojo veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir psichologinį sukrėtimą bei baimę. Todėl nuteistojo įvykdyto nusikaltimo pavojingumas teisėjų kolegijai abejonių šiuo atveju nekelia.

9. Teisėjų kolegija mano, jog nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat reikalinga detaliau paanalizuoti nusikaltimų, už kuriuos A. V. yra nuteistas ankstesniais teismų nuosprendžiais (praeityje A. V. buvo teistas du kartus – Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiais), padarymo aplinkybes, jų pobūdį. Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė savo motiną. Šį labai sunkų, negrįžtamas pasekmes sukėlusį smurtinį nusikaltimą apeliantas taip pat įvykdė dėl menkaverčių priežasčių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis nukentėjusiajai šakute, stikline, lėkštute, puoduku, atidarytuvo geležte ir peiliu sudavė net 157 smūgius į įvairias kūno vietas. Nors pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą A. V. jau yra nubaustas ir atlikęs jam paskirtą bausmę, tačiau tai nereiškia, jog ši aplinkybė negali būti vertinama sprendžiant dėl nagrinėjamu atveju jam skirtinos bausmės. Priešingai, į ją privaloma atsižvelgti, kadangi informacija apie ankstesnius apelianto teistumus priskirtina jo asmenybę charakterizuojantiems duomenims, o BK 54 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, skiriant bausmę, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos). Šiame nuosprendyje konstatuota, jog A. V. dviejų dienų laikotarpyje, vėlgi būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo sutuoktinės V. K. atžvilgiu - 2018 m. spalio 30 d. pastūmė ją sėdinčią ant kėdės į petį, dėl ko, griūdama nuo jos, nukentėjusioji atsirėmė kairiu žastu į kūrenamos krosnies įkaitusias dureles, o 2018 m. lapkričio 1 d. tyčia kumščiu sudavė jai tris smūgius į veido sritį. Įvertinusi anksčiau A. V. įvykdytų nusikaltimų skaičių, pobūdį, padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog apeliantas yra linkęs pažeisti įstatymus, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, kadangi smurtą artimo šeimos nario atžvilgiu dėl nuteistasis panaudojo ne pirmą ir net ne antrą kartą.

10. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą. Taip pat aiškiai per griežtu ar neproporcingu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nelaikytinas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, kuris nustatytas mažesnis nei inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

11. Nors apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nuteistasis tiesiogiai neprašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tačiau iš skundo argumentų matyti, jog A. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ir šiuo klausimu.

12. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju BK 75 straipsnio nuostatos A. V. atžvilgiu netaikytinos, kadangi nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Motyvuodamas šią išvadą, teismas pažymėjo, jog A. V. praeityje teistas už nužudymą bei smurtą artimoje aplinkoje savo sutuoktinės atžvilgiu, jis vėl nusikalto nepraėjus nei mėnesiui nuo priėmimo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 18 d. apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, kas rodo, jog išvadų dėl savo netinkamo elgesio A. V. nedaro, jo kryptingas nusikalstamas elgesys, darant smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, patvirtina, jog jis linkęs pažeisti įstatymus, toks jo elgesys nėra atsitiktinis.

14. Dar kartą įvertinusi šioje nutartyje jau nurodytas aplinkybes ir argumentus, atsižvelgusi į tai, kad A. V. jau yra nepateisinęs teismo jam išreikšto pasitikėjimo (žiūrėti 13 šios nutarties punktą), teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimas netaikyti apelianto atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų yra visiškai pagrįstas. Apeliaciniame skunde A. V. neneigia, jog skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą veiką jis įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau pažymi, jog į Probacijos tarnybos registrą buvo įrašytas 2019 m. kovo 18 d., su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei atsakomybe už teismo paskirtų pareigojimų nevykdymą pasirašytinai supažindintas 2019 m. kovo 26 d., t. y. dar prieš naujo nusikaltimo įvykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė, kaip ir kitos skunde nurodomos aplinkybės, pagrindo švelninti apelianto teisinę atsakomybę nesudaro. Pažymėtina, jog A. V., kaip už analogišką nusikalstamą veiką teistas, taip pat realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlikęs asmuo, neabejotinai žinojo, kokios galimos pasekmės jam gresia už naujo nusikaltimo padarymą ir be Probacijos tarnybos darbuotojų papildomo išaiškinimo. Tuo tarpu darbą, kuriame yra charakterizuojamas teigiamai, ir šeimą jis turėjo ir prieš nusikalstamos veikos įvykdymą, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Nuteistojo akcentuojamos šeimyninės aplinkybės, apskritai, nevertintinos nuteistojo naudai, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė savo šeimos nario - sutuoktinės atžvilgiu. Sutiktina, jog byloje nėra jokių duomenų apie per pastaruosius 4 mėnesius A. V. padarytus naujus teisės pažeidimus, tačiau tai daryti kategoriškos išvados, jog išlaikyti pozityvų elgesį jis sugebės ir toliau, teisėjų kolegijai neleidžia. Pažymėtina, jog atlikęs Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis vienerius metus taip pat elgėsi išimtinai teigiamai, tačiau vėliau, per itin trumpą laiko tarpą - 4 mėnesius, įvykdė net tris naujus smurtinio pobūdžio nusikaltimus.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, išskirtine aplinkybe, galinčia lemti bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą ar švelnesnės bausmės paskyrimą, nelaikytina ir tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis neteks šiuo metu turimo darbo, dėl ko, kaip teigia apeliantas, negalės padėti šeimai finansiškai, jo sutuoktinei bus sunku auginti ir išlaikyti du mažamečius vaikus, mokėti mokesčius. Šiame kontekste pažymėtina, jog A. V., atlikdamas bausmę pataisos namuose, taip pat gali įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas ir teikti sutuoktinei finansinę paramą. Be to, tai, kad A. V. dėl savo paties netinkamai vedamo gyvenimo būdo pablogina savo ir kartu savo šeimos padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

16. Atsižvelgdama į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl A. V. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.