Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) staklininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2007 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 10 metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2017 m. spalio 30 d.),

2. 2019 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams su įpareigojimais,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2019 m. vasario 17 d. apie 15.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine V. K. metu, tyčia kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajai V. K. į veidą, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą kairės akies apatinio voko srityje ir veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir nosies srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, A. V. pilnai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Paaiškino, kad tikslios dienos nepamena, bet įvykis galėjo būti vasario 17 d. 15.30 val. nuomojamame bute. Tą dieną su kaimynu atsigėrė alaus, paskui, parėjęs namo, pasiūlė išgerti žmonai. Nuo alkoholio jam aptemo protas ir susipykus delnu ar kumščiu sudavė žmonai į veido sritį. Jis antrą kartą teisiamas už smurtavimą prieš žmoną, visa tai įtakoja alkoholis. Supranta, kad negali gerti, todėl šią savaitę kreipėsi pagalbos dėl gydymosi nuo alkoholizmo. Blaivas niekada nėra pakėlęs rankos prieš žmoną. Pirmą nusikaltimą taip pat padarė būdamas išgėręs, galimybės gydytis neturėjo, nes buvo įkalinimo įstaigoje. Antras mėnuo dirba Skaruliuose staklininku, prieš tai dirbo kitur, yra byloje charakteristika. Gyvena su žmona ir dviem jos vaikais, vaikų konflikto metu namie nebuvo.

Kadangi kaltinamasis po pareiškimo paskelbimo kaltu prisipažino visiškai ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamojo gynėjas, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 2 dalimi).

Be kaltinamojo A. V. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. V. sudarė santuoką 2013 m., kai jis dar atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Bendrų vaikų neturi. Kartu su A. V. gyvena nuo 2017 m., kai jis grįžo iš įkalinimo vietos. Kartu su jais gyvena jos du vaikai - šešių ir vienuolikos metų amžiaus. 2019 m. vasario 17 d. ryte ji su kaimyne išgėrė šampano. Vyras atėjo namo vėliau, jis buvo truputį išgėręs, atsinešė 3-4 „bambalius“ alaus, kurį vienas namuose gėrė. Ji buvo susitarusi su savo buvusiu vyru, kad jis apie 15.00 val. atvažiuos paimti vaikų. Apie tai pasakė A. V., kuris dėl to išreiškė nepasitenkinimą, pasakė, kad nepageidauja, jog vaikai važiuotų pas tėvą. Kai vaikai išėjo į lauką laukti tėvo, A. V. įsiuto. Jai beruošiant vaikų rūbus, jis puolė juos atiminėti, po to rūbus atidavė, liepė ir pačiai važiuoti su buvusiu vyru, pradėjo kelti pavydo scenas. Kai ji svetainėje dėjo į krepšį vaikų drabužius, A. V., priekaištaudamas dėl vaikų, trenkė jai vieną kartą kumščiu į veidą ir pataikė į akį bei nosį. Ji pajuto stiprų skausmą nosies ir akies srityje, pasirodė kraujas iš nosies ir iš žaizdos prie akies, ji susirietė nuo skausmo. A. V. nuėjo į virtuvę, bet, nutrukus grįžęs į kambarį, sudavė jai antrą smūgį kumščiu į veidą. Vėl pasipylė kraujas iš nosies, ji jautė stiprų skausmą nosies srityje. Kaip tik tuo metu pas juos į butą atėjo kaimynė V. D. ir ji pabėgo pas ją į butą. Iš karto po įvykio atvažiavę medikai suteikė jai medicininę pagalbą. Daugiau niekur dėl sužalojimų nesigydė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia ir nereikš ateityje (b. l. 33–35, 37, 38).

Liudytoja V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra nukentėjusiosios kaimynė. 2019 m. vasario 17 d. ryte jos su V. K. išgėrė po taurę šampano. Apie 13.00 val. ji su vyru išvažiavo, o apie 15.00-15.30 val., grįždama namo, paskambino V. K. ir pasakė, kad grįžusi ateis pas ją. Grįžusi matė, kad V. K. vaikai laksto lauke. Ji nuėjo pas V. K. Paprastai jie durų dienos metu nerakina, užeina vieni pas kitus tiesiog atidarant duris. Atėjus į V. K. butą, A. V. sėdėjo virtuvėje prie stalo, o V. K. virtuvėje plovė nuo veido kraują. Nieko neklaususi, ji nuėjo pažiūrėti į kambarius - bute daugiau nieko nebuvo. Svetainėje prie durų ir lovos ant žemės buvo kraujo dėmės. P. V. K. už rankos, nusivedė ją pas save į butą. A. V. nieko neklausė, suprato, kad A. V. sumušė V. K.. Vėliau V. K. pati pasakė, kad A. V. jai trenkė kumščiu du kartus į veidą. Netrukus į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji (b. l. 49–51).

2019 m. vasario 17 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu svetainės kambaryje yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują: ant grindų prie sofos-lovos ir prie durų. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 15–21).

2019 m. vasario 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2019 m. vasario 17 d. apie 15.45 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas panešimas, kad adresu(duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. V., būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,88 promilių girtumas), kumščiu trenkė savo sutuoktinei V. K. į veidą. V. K. nustatytas 1,58 promilės girtumas, užfiksuotos sumušimo žymės ant veido (b. l. 9–14).

2019 m. vasario 20 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad 2019 m. vasario 20 d. apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė pareigūnai prie įvykio registruojamų įvykių registro. Vaizdo įraše užfiksuota nukentėjusioji V. K., kurios veidas aplink akis ir nosis paraudę. Po kaire akimi matosi pleistru užklijuota, galimai, žaizda. Nukentėjusioji atrodo susijaudinusi, apsiverkusi. Į pareigūno klausimus V. K. atsako, kad ją sumušė vyras, kuris sudavė kumščiu du kartus į nosį už tai, kad ji norėjo buvusiam vyrui duoti vaikus, vaikai įvykio nematė (b. l. 26, 27).

Specialisto išvada Nr. G479/2019(02) nustatyta, kad V. K. konstatuotas veido sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir nosies srityje, muštinė žaizda kairės akies apatinio voko srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairės akies ir nosies sritis, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. vasario 17 d., ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai griuvimui nebūdingi (b. l. 44).

Asmens blaivumo testu 2019 m. vasario 17 d. 16.03 val. V. K. nustatytas 1,58 promilės girtumas (b. l. 45–47).

Asmens blaivumo testu 2019 m. vasario 17 d. 16.20 val. A. V. nustatytas 2,88 promilės girtumas (b. l. 45–47).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).

Teismo vertinimu, A. V. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamasis A. V. visiškai pripažino, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę, suduodamas jai į veido sritį. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai konstatuotas veido sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir nosies srityje, muštinė žaizda kairės akies apatinio voko srityje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairės akies ir nosies sritis, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kad būtent A. V. nežymiai sužalojo nukentėjusiąją, patvirtina ir nukentėjusiosios bei liudytojos V. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje bei kita rašytinė bylos medžiaga. Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma kaltinamojo A. V. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, kad A. V. 2019 m. vasario 17 d. apie 15.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine V. K. metu, tyčia kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajai V. K. į veidą, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą kairės akies apatinio voko srityje ir veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir nosies srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Neabejotina, kad A. V. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuota teisingai.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam skyrimo, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, praeityje teistas du kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (b. l. 109–124), administracine tvarka nebaustas (b. l. 108), dirba (b. l. 105–107), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (b. l. 98).

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, padarytas nesunkus nusikaltimas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, į kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas du kartus, įskaitant ir už analogiškas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją), į atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia - laisvės atėmimo bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos šios rūšies bausmės vidurkis.

Kaltinamojo gynėjas prašė taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą. Nurodė, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, jais rūpinasi, dirba, kur apibūdinamas tik teigiamai, padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio – užsirašė gydymui nuo žalingų įpročių ir šios aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus A. V. realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams, nes netekęs darbo, nuteistasis negalėtų padėti šeimai finansiškai, jo sutuoktinei būtų sunku auginti ir išlaikyti du nepilnamečius vaikus, jais rūpintis, mokėti mokesčius. Mano, kad A. V. resocializacija už nesunkių panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nors kaltinamajam ir skirtina laisvės atėmimo bausmė neviršija įstatymo nustatyto dydžio, tačiau teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, dar gali būti pasiekta be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas pažymi, kad kaltinamasis praeityje teistas už labai sunkų nusikaltimą (žmogaus gyvybei) bei už smurtą artimoje aplinkoje savo sutuoktinės atžvilgiu - priimtas 2019 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, paskiriant laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant, tačiau, nepaisant to, nepraėjus nė mėnesiui nuo nuosprendžio paskelbimo, jis ir vėl nusikalto. Taigi, kaltinamasis jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, jo kryptingas nusikalstamas elgesys, darant smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, patvirtina, jog jis linkęs pažeisti įstatymus ir toks jo elgesys nėra atsitiktinis. Tai, kad kaltinamasis dirba, išlaiko šeimą, pradėjo gydytis nuo alkoholio vartojimo, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes, būdamas ne kartą teistas, A. V. suvokė nusikalstamos veikos darymo pasekmes ir sąmoningai pasirinko veikimo būdą – vėl įvykdė nusikalstamą veiką, rizikuodamas savo laisve. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, jog, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebūtų apribota kaltinamojo galimybė toliau daryti nusikaltimus ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai, todėl BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos. Laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė jau įsiteisėjus 2019 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiui, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 17 d. 15.50 val. iki 2019 m. vasario 19 d. 14.38 val.

Paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - pradėjus vykdyti bausmę, pakeistinos į suėmimą.

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu paliktinas saugoti prie bylos.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti bausmę trečdaliu ir paskirti A. V. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą 2019 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, ir A. V. paskirti galutinę subendrintą 1 (metų) metų 1 (mėnesio) 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaičiuoti A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 17 d. 15.50 val. iki 2019 m. vasario 19 d. 14.38 val.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, pakeisti į suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo dienos.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.