Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-03-05 · Civilinė byla Nr. 2-266-907/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
2-266-907/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06350-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
A. M.
Advokatai
Dalius Vaičiulis
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-266-907/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06350-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 78.2.1.; 113.1.; 125.2.;116.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 5 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

ieškovei J. M., ieškovės atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. M., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. M. prašo nutraukti jos santuoką su atsakovu A. M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti ieškovei santuokinę M. pavardę, priteisti iš atsakovo A. M. nepilnamečiui vaikui J. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72 Eur) kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečio vaiko J. M. gyvenamąją vietą su motina J. M., priteisti pusė bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad su atsakovu susipažino 2002 metais, dažnai pykdavosi, bet susitaikydavo, kartu negyveno. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters J. M.. Dukrai gimus atsakovas laisva valia pripažino tėvystę ir pradėjo kartu gyventi, o 2010-07-17 susituokė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Iki dukters gimimo atsakovas elgdavosi gana neatsakingai, neturėjo ir nesistengė susirasti nuolatinio darbo. Ji tikėjo, kad po santuokos sudarymo atsakovas ims rimčiau žiūrėti į gyvenimą. Tačiau jis ir toliau vengė susirasti darbą, šeima praktiškai gyveno iš jos gaunamų pajamų už vaiką, vėliau ieškovė įsidarbino, todėl gyveno iš jos gaunamų pajamų. Gyveno jos motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Atsakovo elgesys darėsi vis agresyvesnis, išgėrinėdavo, 2013 m. pradėjo smurtauti, todėl 2013 metų sausio mėnesį liepė atsakovui išsikraustyti iš motinos namų. Atsakovas išėjo iš namų ir negrįžo, per tą laikotarpį jo nematė, su juo nebendravo, jis šeima visai nesirūpino ir išlaikymo vaikui neteikė. Kur jis dabar gyvena, ieškovė nežino. Po išėjimo atsakovas jai neskambino, nerašė, su dukra nesusisiekė, jai paramos neteikė, su ja nebendravo, nesirūpino nei vaiku, nei ja. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nenori kaltinti atsakovo dėl nenusisekusios santuokos. Kartu su atsakovu negyvena ir bendro ūkio neveda jau daugiau kaip dveji metai laiko, t. y. nuo 2013 m. sausio mėnesio, kai jį išvarė, susitaikymo terminas nereikalingas. Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto santuokoje neįgijo, kreditorių neturi. Ieškovė yra darbinga, išlaikymo sau priteisti neprašo. Nepilnametis vaikas su ja gyvena nuo gimimo, todėl jo gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Nepilnametis vaikas J. M. darželyje lanko ikimokyklinio ugdymo grupę, jos poreikiams per mėnesį reikia apie 500-600 Lt. Ji viena nepajėgia vaiko išlaikyti, mano, kad prie vaiko išlaikymo turi prisidėti abu tėvai, todėl prašo, kad po 250 Lt į mėnesį vaiko išlaikymui būtų priteista iš atsakovo. Ji dirba Vokietijoje, per mėnesį gauna iki 3000 Lt darbo užmokestį, nuolat grįžta pas dukrą, kol jos nėra, dukrą prižiūri ir ja rūpinasi jos motina Z. G. Iki šiol vaiką padėjo išlaikyti jos motina.

Ieškovės atstovas advokatas Dalius Vaičiulis palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas A. M. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo šaukimas) jam įteikti paštu ir viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu (55, 66-68 b. l.), kadangi jo gyvenamoji vieta tapo nežinoma (gyventojų registro duomenimis atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ieškovės ieškinyje nurodytu adresu, tačiau ten jis negyvena, Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška per policiją, nustačius naują jo gyvenamąją vietą, paieška buvo nutraukta (41, 46-48 b. l.), išsiuntus procesinius dokumentus nauju adresu, jis juos pasiėmė, tačiau šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį jau nebuvo įteiktas). Atsiliepimo į ieškinį ir prašymų bei dokumentų, pateisinančių neatvykimą, negauta.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkami, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovė dirba Vokietijoje, nepilnametę dukrą J. M. prižiūri močiutė Z. G., gyvenimo sąlygos ir priežiūra gera. J. M. visada gyveno su ieškove, todėl jos gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove. Ieškovės 250 Lt prašomas priteisti išlaikymas vaikui atitinka tik minimalius mergaitės poreikius, todėl turėtų būti didesnis, atsakovas su šeima negyvena, nebendrauja, išlaikymo neskiria, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp šalių įregistruota 2010 m. liepos 17 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 121 (4 b. l.). Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai santuokinių ryšių nepalaiko, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda jau daugiau kaip dveji metai laiko, nuo 2013 metų sausio mėnesio, kai atsakovui nuolat girtaujant, tampant agresyvesniu ir galiausiai – pradėjus smurtauti, ieškovė jam liepė išeiti iš jos motinai nuosavybės teise priklausančio namo, kur sutuoktiniai su dukra tuo metu gyveno. Atsakovas tada išvyko iš jo ir ieškovės gyvenamosios vietos, paliko šeimą, neskambina, nerašo, niekaip nebendrauja, nesusisiekia nei su dukra, nesidomi, nesirūpina šeima, nuo to laiko santuokinių ryšių sutuoktiniai nebepalaiko, bendro ūkio nebeveda, gyvena atskirai – ieškovė gyvena pas savo motiną arba Vokietijoje, kur šiuo metu dirba, o kur gyvena atsakovas, nei teismui, nei ieškovei nėra žinoma. Ieškovė dėl nesusiklosčiusių tarpusavio santykių su atsakovu nėra linkusi vien jo kaltinti, mano, kad gyvenant santuokoje suprato, kad yra skirtingi žmonės, skiriasi požiūris į daugelį dalykų, nesutampa charakteriai, todėl bendras gyvenimas nebus įmanomas, ieškovė galimybės susitaikyti nemato. Teismas mano, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.), nes abu pažeidžia savo, kaip sutuoktinio, pareigas, neveda bendro ūkio, kartu negyvena, jų nesieja bendri finansiniai santykiai, jokie bendri interesai. Ieškovė prašė teismo palikti jai santuokinę pavardę – M. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei po santuokos nutraukimo gali būti palikta ikisantuokinė arba santuokinė pavardė, ji pareiškė norą pasilikti santuokinę pavardę, todėl ieškovei, atsižvelgiant į jos norą ir į nepilnamečio vaiko interesus, po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė M. pavardė (LR CK 3.69 str. 1 dalis).

Byloje nesprendžiamas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas, nes ieškovė yra darbinga ir išlaikymo sau nereikalauja. Abu sutuoktiniai bendrai santuokoje įgyto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (6-9 b. l.), todėl nesprendžiamas ir minėto turto padalinimas. Ieškovė nurodo, kad kreditorių neturi.

Bylos duomenys patvirtina, kad J. M. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) jos motina įrašyta ieškovė J. M., jos tėvu įrašytas atsakovas A. M. (10 b. l.). A. M. esant nepilnamečio vaiko J. M. tėvu atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, iš jo priteistinas išlaikymas dukrai (CK 3.192 straipsnis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 500-600 Lt, ji ketina vaiko išlaikymui skirti 250-300 Lt per mėnesį ir daugiau, jeigu reikės, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui per mėnesį taip pat po 250 Lt. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė nurodė, kad mažametė J. M. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) paruošiamąją grupę, jai per mėnesį vidutiniškai reikia: maistui - 200 Lt, aprangai - 50 Lt, būstui – 25 Lt, higienos priemonėms, skalbikliams – 20 Lt, vaistams ir vitaminams – 30 Lt, žaislams, lavinimo priemonėms, laisvalaikiui - 40 Lt ir kt. Ieškovė dirba Vokietijoje, jos mėnesio pajamas sudaro apie 3000 Lt, savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kitų pajamų ir santaupų neturi (6, 8 b. l.). Ieškovė nurodė, jog kiek gali, tiek skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, dukrą jai išlaikyti padeda motina Z. G.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, tačiau išlaikymo dukrai gera valia neteikia, kai gyveno kartu, jis gyveno iš vaiko gaunamų pašalpų, o vėliau- iš jos darbo užmokesčio, pats nuolatinio darbo neieškojo ir niekada nedirbo, mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti jos prašomo dydžio išlaikymą.

Teismo iniciatyva nustatyta, kad atsakovas nedirba (19-24 b. l.), darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, nėra registruotas, jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (7, 9 b. l.), su darbu susijusių pajamų Lietuvoje negauna (19-24 b. l.), apie atsakovo gaunamas pajamas užsienyje duomenų byloje nėra, kitų išlaikytinių neturi (28 b. l.). Tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus. Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį ir teismo posėdį neatvyko. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, kt.). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, kt.). Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.). Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų apie neįgalumą, tačiau neieškantis ir neturintis nuolatinio darbo bei pajamų. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, į tai, kad vaikas yra ikimokyklinio amžiaus ir netrukus pradės lankyti mokyklą, dėl ko atitinkamai padidės jam skiriamo išlaikymo dydis, nes reikės daugiau piniginių lėšų skirti vaiko mokymui, lavinimui, tam skirtoms priemonėms įsigyti, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas nėra pajėgus teikti savo dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, tačiau atsižvelgiant į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą byloje išvadą, kurioje nurodyta, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra per mažas, į nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir interesus, į tai, kad teismas šeimos bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), įvertinus byloje esančius įrodymus, manytina, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra per mažas ir leis patenkinti tik minimalius dukros poreikius, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas ir didintinas - iš atsakovo A. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui J. M. periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101 Eur) kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2014-08-20 iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.194 str., 3.196 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.

Priteisus iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. M., ieškovė J. M. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiui vaikui išlaikymui skirtas lėšas.

Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko J. M. gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama tuo, kad su dukra ją sieja tvirti ryšiai; ji dukrą augina nuo gimimo ir daugiau kaip metus laiko ją augina ir prižiūri viena, atsakovas nuo 2013 m. sausio mėnesio išvyko ir paliko šeimą, nuo to laiko su vaiku nebuvo susitikęs, nebendrauja, neišreiškė noro jį pamatyti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove. Teismas taip pat mano, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas, nes yra nustatyti tvirtesni motinos emociniai ryšiai su vaiku nei tėvo.

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina pusė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų: 72 Lt (21 Eur) žyminio mokesčio už neturtinį ieškinio reikalavimą (5 b. l.) ir 500 Lt (145 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (12 b. l.) (CPK 80 str., 93 str. 1 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistinos užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“). Iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 77 Eur žyminio mokesčio už kitą neturtinį ir turtinį ieškinio reikalavimus ir 20,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-270 str., 282 str., 381-385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2010 m. liepos 17 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 121.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – M., atsakovui - M.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 101 Eur (vieną šimtą vieną eurą) nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2014-08-20 iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečiui vaikui J. M., gim. (duomenys neskelbtini), skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną J. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko J. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta yra jos motinos J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 166 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 97,43 Eur (devyniasdešimt septynis eurus, 43 ct) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją per tris dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimui užregistruoti.

Teisėja Asta Čebatoriūtė