Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant E. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Į bausmės laiką įskaitytas E. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 6 d. 15.51 val. iki 2023 m. gruodžio 7 d. 14.45 val., t. y., viena diena, ją prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 7 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, E. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuojant automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikinas nuosavybės apribojimas E. T. į automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde yra prašoma išteisinti E. T. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

5. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai remtasi nenuosekliais liudytojų parodymais, kadangi šie asmenys nematė visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Be to, visiškai nesigilinta į policijos pareigūnų atliktus procesinius pažeidimus, t. y., jog atlikta iš esmės neformali E. T. apklausa, kurios metu nuteistajam meluota bei menamais klausimais bandyta išgauti nuteistojo prisipažinimą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei įvertinusi skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat priimtas laikantis įstatymo nuostatų, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti ar keisti.

Dėl padarytų procesinių pažeidimų

6. Pasak apelianto, baudžiamosios bylos medžiagoje esantis vaizdo įrašas įrodo, jog su nuteistuoju bendravęs policijos pareigūnas (past. – liudytojas V. K.) išprovokavo E. T. duoti sau nepalankius parodymus, taip pat apsimetė šio draugu bei menamais klausimais atliko neformalią įtariamojo apklausą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, tačiau vertina, jog padarytas procesinis pažeidimas neturi esminės reikšmės konstatuojant nuteistojo E. T. kaltę.

7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad faktiškai sulaikyto ar faktiškai įtariamo padarius nusikaltimą asmens parodymai, be kita ko, ir „atviri prisipažinimai“ arba tokio asmens „neformalių pokalbių“ su pareigūnais metu gauti duomenys, kurie buvo gauti pažeidus draudimą versti duoti parodymus prieš save, nepripažįstami įrodymais ir jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Vertimas duoti parodymus neretai yra susijęs su asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, faktiniu sulaikymu ir apklausa, šių veiksmų tinkamai procese neįforminant, taip pažeidžiant BPK 140, 187 ir 188 straipsnių, nustatančių įtariamojo sulaikymo ir apklausos taisykles (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-976/2024). Kita vertus, taip pat laikomasi pozicijos, kad pirminių klausimų uždavimas situacijoje, kai asmuo sulaikomas nusikaltimo vietoje, pats savaime paprastai nėra pripažįstamas neleistina neformalia faktine įtariamo asmens apklausa. Vertinant, ar toks pareigūnų bendravimas su asmeniu nepažeidė draudimo versti duoti parodymus prieš save, kiekvienu konkrečiu atveju svarbu išsamiai išanalizuoti visą susidariusią situaciją, klausimų pobūdį, bendravimo trukmę bei apimtį, pareigūnų elgesį sulaikymo metu ir kitus kiekvienoje konkrečioje situacijoje reikšmingus veiksnius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-976/2023, 2K-8-976/2024, 2K-237-976/2024).

8. Vaizdo įraše „PSS-20231206-152716UTC+0200.mp4“ yra užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai bendrauja su E. T. Vienu momentu nuteistasis paklausia prie jo priėjusio liudytojo V. K., ar kažkas yra išjungta, galimai turėdamas omenyje „Body“ kamerą į ką liudytojas atsako: „taip“ (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 00:03:56), t. y. pasakė netiesą E. T., po ko nuteistasis pradeda aiškinti, kad nuo parduotuvės „Maxima“ jis tvarkingai atvažiavo iki dabartinės transporto priemonės stovėjimo vietos, o alkoholį vartojo 15 sekundžių iki pokalbio su pareigūnu. Negalima nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog tiesos nesakymas asmeniui negali būti vertinamas kaip teisėtas ir nepažeidžiantis asmens, su kuriuo yra bendraujama, teisių. Vis dėlto, paminėtina, jog prieš nurodytus V. K. žodžius, E. T. iš dalies pripažįsta, kad galimai padarė kažką neteisėto, nurodydamas, kad policijos pareigūnas jam daro problemą bei nori iš jo atimti vienintelę jo turimą gyvenamąją (miegojimo) vietą. Taigi, nors yra darytina išvada, kad negalima vertinti E. T. paaiškinimų, duotų po pirmojo liudytojo V. K. netiesos pasakymo apie daromą vaizdo įrašą momento, nenuneigtina ir aplinkybė, jog nuteistasis iki tos akimirkos bent iš dalies suvokė, kas vyksta bei dėl ko jis bendrauja su policijos pareigūnais, taigi negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistuoju buvo akivaizdžiai manipuliuojama.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, nors ir pabrėžė, kad sulaikymo metu E. T. neginčijo neblaivumo fakto bei pats nurodė, kad galimai „pripūs daugiau nei 2 promiles“, tačiau pažymėtina, jog tai nebuvo vieninteliai duomenys, kuriais rėmėsi skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, argumentuodamas, kodėl E. T. kaltė yra įrodyta. Pastebėtina, kad skundžiamas nuosprendis yra paremtas baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų visumos analize, detaliai nurodant, kodėl vienais duomenimis yra remiamasi, o kitais – ne. Vien tik tai, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog tariamas E. T. kaltės pripažinimas gautas neleistinu būdu, dėl ko tolesni jo paaiškinimai negali būti vertinami kaip nuteistojo kaltę įrodantys ir jais toliau nesiremiama, tai savaime nesuponuoja išvados, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas kitais tinkamais duomenimis.

Dėl E. T. kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas šias nuostatas pažeidė, kadangi nuteistojo kaltę pagrindė vadovaudamasis išimtinai nenuosekliais ir nekonkrečiais liudytojų parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

12. Minėta baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę bei ar jų iš esmės pakanka nustatyti, ar kaltinamo asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-942/2023). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto motyvais bei konstatuoti, jog skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistąjį teisinančius, tiek ir jį kaltinančius bylos medžiagoje esančius duomenis bei pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog E. T. kaltę patvirtinantys įrodymai yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir susivedantys į loginę grandinę. Vien tik tai, kad tam tikri duomenys yra nepalankūs nuteistojo gynybinei versijai, iš esmės nėra pakankamas pagrindas teigti, jog nurodyti duomenys yra nepatikimi.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymai patvirtina aplinkybes, jog 2023 m. gruodžio 6 d. apie 15.25 val., E. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.

13.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad sureagavus į pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, juos pasitiko pranešėjas R. D., kuris paaiškino, jog automobilis „VW Touran“ nuo parduotuvės „Maxima“ pajudėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jiems (V. K. ir jo kolegoms) radus nurodytą transporto priemonę, V. K. priėjo prie jo ir pamatė už vairo sėdintį akivaizdžiai neblaivų vyrą, kurio judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akys paraudusios, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Tuo metu asmuo sėdėjo prie vairo ir rūkė, iki blaivumo patikrinimo jokio alkoholio nevartojo (b. l. 26–27). 2024 m. balandžio 15 d. teisiamajame posėdyje liudytojas nurodė, kad įvykio dieną matė pirmyn ir atgal vaikščiojantį nuteistąjį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Baigę patruliavimą vyko į kitą vietą, tačiau nusprendė sureaguoti į gautą pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją. Bendraudamas su E. T. atpažino jį kaip prieš tai matytą neblaivų asmenį, šis tuo metu akivaizdžiai svirduliavo, yra linkęs išgerti ir visada yra „kominis“ (b. l. 109–110). Nors liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje nurodė tam tikras papildomas detales dėl įvykio dieną pastebėtų aplinkybių bei savo ryšių su E. T., nėra pagrindo šią aplinkybę vertinti kaip pagrindžiančią liudytojo nepatikimumą.

13.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad įvykio dieną buvo prie parduotuvės „Maxima“ ir, sėdėdamas automobilyje, pamatė per automobilių stovėjimo aikštelę einantį girtą vyrą, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo. Tas vyriškis net atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW X5“. Stebint minėtą vyrą į automobilį sugrįžo jo (R. D.) sugyventinė G. G. ir jie pradėjo važiuoti link namų, po ko pastebėjo, jog neblaivus vyriškis sėdasi į savo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pradeda važiuoti. Liudytojas apie tai iš karto pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Taip pat nurodė, jog stebėjo vairuotoją, kol laukė policijos pareigūnų ir šis visą laiką rūkė automobilyje, bet alkoholio nevartojo (b. l. 30–31). 2024 m. liepos 29 d. teisiamajame posėdyje R. D. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes bei paaiškino, kad akivaizdžiai matė, jog automobilio „VW Touran“ vairuotojas buvo neblaivus – sunkiai ėjo, vos nenuvirto ant kitos transporto priemonės, o ir vairavo neįprasta važiavimo trajektorija: važiavo priešpriešine eismo juosta ir prie perėjos nepraleido pėsčiųjų. Be to, liudytojas paaiškino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslesni ir juos patvirtino (b. l. 148–149). Pažymėtina, kad šiuos R. D. paaiškinimus patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. G., kuri nurodė, jog būdama prie parduotuvės „Maxima“ pamatė vyrą, kuris vaikščiojo kreivai, atsitrenkė į kitą automobilį ir atrodė girtas. Grįžusi į savo automobilį kartu su R. D. pamatė, jog automobilio „VW Touran“ vairuotojas įsėdo į savo transporto priemonę ir tada pradėjo važiuoti, dėl ko jie nusprendė apie tai pranešti policijai bei sekti paskui šią mašiną. Paaiškino, kad vairuotojas neišlipo iš savo automobilio (b. l. 147–148). Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmiau aptarti liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, tarpusavyje vienas kito nepapildantys ar kaip kitaip nepatikimi. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog R. D. ar G. G. turėtų kokį nors suinteresuotumą nagrinėjama byla arba kokią kitą priežastį apkalbėti E. T. – tokių duomenų nenurodė ir apeliantas, abstrakčiai teigdamas, jog šie parodymai nepatvirtina vairavimo fakto.

13.3. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, jog nors R. D. ir G. G. nurodė, kad buvo trumpam pasišalinę nuo E. T. automobilio tam, kad parodytų pareigūnams, kurioje vietoje sustojo galimai neblaivus vairuotojas, tai niekaip nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų, jog būtent šiuo momentu E. T. galėjo vartoti alkoholį bei nuo jo apgirsti. Tai taip pat savaime nenuneigia fakto, jog būtent E. T. įvykio dieną vairavo automobilį „VW Touran“. Kaip ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje nurodė pats nuteistasis (b. l. 50–51, 102), automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam ir iš esmės yra jo gyvenamoji vieta. Taigi nėra pagrindo sutikti su keliama versija, jog automobilį vairuoti galėjo koks nors kitas asmuo, o ne E. T., be to, tokią versiją pagrindžiančių duomenų nenurodė ir nuteistasis. Nors nuteistasis teigė, kad alkoholį vartojo jau pastatęs automobilį toje vietoje, kur vėliau jį rado policijos pareigūnai, tačiau teisėjų kolegija atmeta šią versiją, kaip paneigtą byloje surinktų įrodymų visuma. Kaip yra patvirtinta objektyvių bylos duomenų, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko maždaug per 5 minutes nuo gauto pranešimo apie galimai neblaivų asmenį (b. l. 9), be to, apie galimai neblaivų vairuotoją buvo pranešta dar automobiliams važiuojant (b. l. 30–31), taigi darytina išvada, jog E. T. turėjo itin trumpą laiką suvartoti pakankamą kiekį alkoholio tam, kad praėjus 15 minučių jo kraujyje nustatytų 2,27 promilės etilo alkoholio. Be to, minėtai versijai prieštarauja ir liudytojų V. K., R. D. ir G. G. duoti parodymai, iš kurių matyti, jog visi liudytojai susidarė įspūdį, kad E. T. buvo galimai neblaivus iki įsėdimo į automobilį VW Touran“ prie parduotuvės „Maxima“. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, jog asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kurie teismo pripažįstami įrodymais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-387/2023). Nors nuteistasis paaiškino, kad jis yra neįgalus ir jam sunku vaikščioti, dėl ko jis dažnai šlubuoja ir neturi koordinacijos (b. l. 50–51, 102), tai savaime nenuneigia R. D. nurodytų aplinkybių dėl nesaugaus pavojingo nuteistojo vairavimo, kas jam sudarė įspūdį, jog automobilį vairavo neblaivus asmuo (b. l. 148–149). Dėl pirmiau išvardintų aplinkybių atmetami skundo argumentai dėl neva nepagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų apie E. T. neblaivumą bei versiją, jog alkoholį nuteistasis vartojo po vairavimo fakto.

14. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažinta, kad E. T. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šią išvadą patvirtina liudytojų V. K., R. D. ir G. G. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamuosiuose posėdžiuose duoti parodymai, taip pat specialisto Sauliaus Statulevičiaus tarnybinis pranešimas (b. l. 10). Liudytojų parodymai yra išsamūs ir konkretūs bei tarpusavyje vienas kitą papildantys dėl E. T. aiškaus neblaivumo bei automobilio vairavimo esant neblaiviam fakto. Dėl to nėra ir pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog E. T. pripažintas kaltu nepagrįstai.

15. Įvertinus tai, jog apeliacinis skundas yra paduotas prašant priimti išteisinamąjį nuosprendį, privalu papildomai pasisakyti ir dėl E. T. paskirtos bausmės bei jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino nuteistojo E. T. bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių; padarytas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas; jis yra praeityje teistas 6 kartus; per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas vieną kartą, jam paskirta bauda sumokėta; turi nustatytą 45 procentų neįgalumo lygį bei gauna neįgalumo pašalpą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad realus bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas, taigi nėra jokio pagrindo vertinti, jog paskirta bausmė yra per griežta. Tas pats pasisakytina ir vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus dėl skirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) bei turto konfiskavimo. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir visapusiškai įvertintos visos minėtų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui reikšmingos aplinkybės, kurių vertinimas nekelia jokių abejonių apeliacinį skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis yra teisingas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas teisės aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko pagrįstai ir teisėtai pripažino E. T. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. T. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.