- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-601-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- AB DnB NORD banko
- Ieškovas
- O. S.
- Advokatai
- Kristina Balevičienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB DnB NORD banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-281-592/2010 pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankas dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. S. 2009-02-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2009-11-27 patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo AB DnB NORD bankas ieškovės naudai 700 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2008-01-28 nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovei nuosavybės teise priklausančiai Likviduojamai O. S. įmonei. Teismas nutartyje nurodė ieškovei pateikti savo asmeninio turto sąrašą ir 2005-04-30 nutartimi ieškovės įmonę nutarta pabaigti bei išregistruoti iš registro. Įmonės ir ieškovės turto nepakako, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais, tame tarpe nebuvo atsiskaityta su kreditoriumi – atsakovu. Ieškovė turėjo ir turi atsakovo banke sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), iš kurios buvo pervesta atsakovui 700 Lt, vykdant Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymą. Ieškovė O. S. kreipėsi į atsakovą, prašydama grąžinti 700 Lt. Bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, tame tarpe ir atsakovo kreditorinis reikalavimas į ieškovę, kaip fizinį asmenį, pagal prievolę atsiradusią iš Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymo. Išieškojimas iš ieškovės turto ir įmonės turto buvo vykdomas pagal LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Likvidavus įmonę dėl bankroto, pasibaigė kartu ieškovės ir jos įmonės skolos, tame tarpe ir tos, kurios nebuvo padengtos. Įmonės skolos baigiasi likvidavus įmonę (LR CK 6.128 str.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas (2003-12-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1186/2003) konstatavo, kad įmonės savininko prievolės pasibaigia kartu su įmonės prievolėmis, pasibaigus įmonei. Esant tokiam teisiniam įmonininko ir įmonės atsakomybės reglamentavimui 700 Lt pasisavinimas, vykdant Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymą, laikytinas nepagrįstu praturtėjimu. Ieškovės ir atsakovo sudaryta kredito sutartis yra laikoma nutraukta, nes ieškovei neįvykdžius prievolės, atsakovas kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą išduoti teismo įsakymą. Teismo įsakymas, kaip vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, po to Panevėžio apygardos teismui. Atsakovas savo reikalavimo patenkinimą gali gauti tik laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Ieškovė teigia, kad netaikomos nuostatos, nurodytos kredito sutartyje, tame tarpe ir kredito sutartyje nurodyta kreditoriaus teisę nurašyti skolą nuo ieškovės sąskaitos banke. Atsakovas nurašė iš O. S. sąskaitos sumą, mažesnę negu minimali mėnesio alga. Ieškovė negauna atlyginimo, o tik pašalpas, todėl išieškojimas turi būti vykdomas, laikantis LR CPK 738 str. nustatytos tvarkos. Iš ieškovės negalima išieškoti 700 Lt sumos, remiantis LR CPK 739 str. (LR CPK 135 str., 584 str., 668 str., 689 str., LR CK 6.237 str., LR Įmonių bankroto įstatymas).
Atsiliepimas
Atsakovas AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškovės O. S. ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarp banko ir ieškovės 2003-12-12 buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 573, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 20000 Lt dydžio vartojimo kreditas iki 2006-12-11. Ieškovė, kaip kredito gavėja, sutiko, jog visas pagal kreditavimo sutartį bankui grąžintinas sumas, suėjus šių pinigų sumų mokėjimo terminui, bankas nurašytų nuo jos sąskaitos. Kadangi ieškovė netinkamai vykdė 2003-12-12 Kreditavimo sutartį Nr. 573, bankas kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą dėl skolos iš O. S. priteisimo. Kadangi ieškovei priklausančioje ir banko naudai įkeistoje sąskaitoje buvo 700 Lt, ši suma teisėtai, vadovaujantis 2003-12-12 Kreditavimo sutarties Nr. 573 specialiosios dalies 12 p., bendrosios dalies 19 p., 24 p., LR CK 6.921 str., 6.923 str., 2008-12-09 buvo nurašyta O. S. skolai bankui pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2005-01-07 teismo įsakymą dengti. Pagal LR CK 6.128 str., juridinio asmens prievolė baigiasi, kai juridinis asmuo yra likviduojamas, tačiau išregistravus O. S. individualiąją įmonę iš Juridinių asmenų registro, nepasibaigė O. S. kaip fizinio asmens, prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui, pagal įsiteisėjusį 2005-01-07 teismo įsakymą. Įsitesėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kreditas pagal 2003-12-123 Kreditavimo sutartį Nr. 573 buvo suteiktas ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, todėl išregistravus ieškovės įmonę, nėra pagrindo konstatuoti, kad pasibaigė ir jos asmeninės prievolės bankui. Prievolė baigiasi, kai ji tinkamai vykdoma (LR CK 6.123 str.). Banko reikalavimas ieškovės įmonės bankroto byloje nebuvo patenkintas. 2009-03-03 O. S. skola bankui sudaro 14067,51 Lt negrąžinto kredito ir 4967,48 Lt nesumokėtų palūkanų. Dėl nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos įstatyme įtvirtintos prielaidos, kurias teismas privalo nustatyti ir tik tada taikyti šias materialinės teisės normas. Šiuo atveju nepagrįsto praturtėjimo instituto normos negali būti taikomos, nes 700 Lt lėšos banko naudai buvo areštuotos vadovaujantis 20033-12-12 Kreditavimo sutartimi Nr. 573, dengiant ieškovės skolą bankui pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2005-01-07 teismo įsakymą (LR CK 2.50 str. 4 d., 6.63 str. 2 d., 6.123 str., 6.128 str., 6.256 str. 2 d., 6.237 str., 6.921 str., 6.923 str., LR CPK 142 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-05-24 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovei O. S. 700 Lt, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 700 Lt sumą nuo bylos iškėlimo - 2009-02-06 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 464 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2003-12-12 šalys sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 573 (b.l. 36). Jos tinkamai nevykdant atsakovas kreipėsi į teismą ir Anykščių rajono apylinkės teismas 2005-01-07 išdavė įsakymą kredito sutarties pagrindu išieškoti iš O. S. 15236,15 Lt negrąžintos paskolos, 198,59 Lt palūkanų, 1,43 Lt delspinigių, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 37). Teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti antstoliui, kuris iškėlus O. S. individualiai įmonei bankroto bylą, jį persiuntė Panevėžio apygardos teismui (civilinė byla Nr. B2-160-544/2008 b.l. 46, 47). Panevėžio apygardos teismo 2008-04-30 sprendimu pripažinta, kad bankrutavusios O. S. įmonės veikla pasibaigė dėl bankroto (b.l. 12-13). Minėtos kredito sutarties pagrindu 2008-12-09 atsakovas nusirašė iš ieškovės sąskaitos banke 700 Lt (b.l. 39). Teismas konstatavo, kad išieškojimas buvo pradėtas vykdyti pagal teismo įsakymą. Iškėlus bankroto bylą O. S. individuliai įmonei, antstolis CPK 626 str. 3 p. pagrindu privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą. Tuo atveju, kai pasibaigė po bankroto procedūros pasibaigimo ieškovės prievolė kreditoriui nebuvo visiškai įvykdyta (pagal teismo įsakymą), vykdomoji byla galėjo būti atnaujinta CPK 628 str. pagrindu ir tęsiamas išieškojimas. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad po bankroto bylos ieškovės, kaip fizinio asmens, prievolės atsakovo atžvilgiu nepasibaigė. Tačiau tai nereiškia, kad pats kreditorius (atsakovas) turi teisę vykdyti teismo įsakymo pagrindu išieškojimą. Sutartinis prievolių vykdymo klausimas buvo perduotas teismui, todėl nėra teisinio pagrindo, galiojant teismo procesiniam sprendimui, nusirašyti lėšas iš ieškovės. Tokius atsakovo veiksmus, teismas pripažintino neteisėtais ir nesąžiningais. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju faktiškai atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita ginčijamos pinigų sumos (700 Lt) dydžiu, todėl ieškovė pagrįstai prašo šią sumą priteisti (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.128 str. 1 d., 6.163 str. 1 d., 6.237 str., 6.242 str., CPK 178 str., 185 str., 210 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas AB DnB NORD bankas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – O. S. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui atmesti ir priteisti iš ieškovės banko naudai jo turėtas išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes, kad 700 Lt buvo nurašyti nuo bankui įkeistos ieškovės banko sąskaitos, galiojant banko teisei pagal ieškovės sutikimą - visas atsakovui grąžintinas ir ieškovės bankui mokėtinas sumas nurašyti nuo ieškovės sąskaitos. Pagal banko ieškovės sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 573 specialiosios dalies 12 p. ieškovė sutiko, jog visas pagal kreditavimo sutartį bankui grąžintinas ir mokėtinas pinigų sumas, AB DnB NORD bankas nurašytų nuo jos atidarytos sąskaitos. Pagal 2003-12-12 Kreditavimo sutarties Nr. 573 bendrosios dalies 19 p., 24 p., bankas su ieškove susitarė, kad visos esamos ir būsimos lėšos banko sąskaitoje yra įkeistos bankui, o ieškovė sutiko, kad visas pagal kreditavimo sutartį jos bankui mokėtinas pinigų sumas, suėjus šių pinigų sumų mokėjimo terminui, bankas nurašytų nuo jos banko sąskaitos.
2. Pirmosios instancijos teismas mano, kad kreditorius neturi teisės pats vykdyti išieškojimą pagal teismo įsakymą, tačiau tai yra loginė klaida, kadangi bankas pats skolos išieškojimo veiksmų neatliko. Banko lėšų nurašymo pagal kreditavimo sutartį negalima vertinti kaip išieškojimo vykdymą. Be to, buvo priimtas teismo įsakymas dėl skolos iš ieškovės banko naudai priteisimo ir pradėtas bei sustabdytas vykdymas pagal teismo įsakymą, nepaneigia banko, kaip ieškovės piniginių lėšų įkaito turėtojo, teisių, nes kreditavimo sutarties nutraukimas nepanaikina banko teisės nurašyti pinigines lėšas. Bankas šiuo atveju nevykdė išieškojimą vykdomojoje byloje teismo įsakymo pagrindu, o realizavo kreditavimo sutarties numatytą teisę nurašyti ieškovės pradelstas skolas nuo jos banko sąskaitos.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į banko ir kliento tarpusavio reikalavimų įskaitymo, piniginių lėšų nurašymo pagrindu įstatyminį reglamentavimą. Tai turėjo tiesioginės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. LR CK 6.921 str. reglamentuoja, kad banko ir kliento tarpusavio piniginiai reikalavimai pasibaigia įskaitymo būdu, ir įskaitymą atlieka bankas. Teisės aktai nenumato, kad teismo įsakymo dėl skolos priteisimo priėmimas yra pagrindas pasibaigti kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, ir LR CK 6.921 str., 6.922 str. numatytoms banko teisėms. Tarp banko ir ieškovės sudarytoje 2003-12-12 Kreditavimo sutartyje Nr. 573 numatyta, jog kreditavimo sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių skaičiavimo. Banko teisė nusirašyti ieškovės pinigines lėšas nuo jos banko sąskaitos jos skolai bankui pagal kreditavimo sutartį dengti galiojo tiek nutraukus kreditavimo sutartį, tiek priėmus Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymą dėl skolos iš ieškovės banko naudai priteisimo, likvidavus ieškovės įmonę. Byloje nėra įrodymų, kad kreditavimo sutartyje tarp banko ir ieškovės sutarta banko teisė dėl skolų nuo ieškovės banko sąskaitos nurašymo būtų šalių susitarimu apribota ar panaikinta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, kaip nereikšmingų bylai, nevertino banko pateiktų argumentų dėl kreditavimo sutarties ir LR CK teisės normų pagrindu galiojančios banko teisės nurašyti ieškovės, kaip banko skolininkės, banko sąskaitoje esančias piniginės lėšas jos skolai bankui dengti, nurodydamas, kad byloje esantys šalių įrodymai ir argumentai esminės teisinės reikšmės bylai neturi.
4. Šioje byloje nebuvo prielaidų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, nesant LR CK 6.242 str. įtvirtintų sąlygų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar yra pagrindas vieną asmenį nepagrįstai praturtėjusiai kito sąskaita, reikia nustatyti, ar egzistuoja visi LR CK 6.242 str. 1 d. išvardyti nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtini požymiai (LR CK 6.237 str., 6.242 str., 6.921 str., 6.922 str., LR CPK 80 str., 330 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-23 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2010).
Atsiliepimas
Ieškovė O. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo kredito sutartis yra nutraukta, teismo įsakymu iš ieškovės yra priteista konkreti suma. Teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui, po to, perduotas Panevėžio apygardos teismui. Tokiu būdu atsakovas savo reikalavimo patenkinimą gali gauti tik laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir netaikomos nuostatos, nurodytos kredito sutartyje, tame tarpe ir kredito sutartyje nurodyta kreditoriaus teisė nurašyti skolą nuo ieškovės sąskaitos banke. Sprendimus vykdo tik antstolis. Ta aplinkybė, kad lėšos yra įkeistos kreditoriui, neleidžia kreditoriui savavališkai šių lėšų nurašyti, tokiam nurašymui yra būtinas antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos atnaujinimo (LR CPK 584 str. 1 p., 586 str., 587 str. 2 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, atmetant ieškinį (LR CPK 7 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Pagal šią įstatymo nuostatą yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sandorio pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sandorį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo.
2003-12-12 šalys sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 573 (b.l. 27 - 36). Anykščių rajono apylinkės teismas 2005-01-07 išdavė įsakymą šios kredito sutarties pagrindu išieškoti iš O. S. 15236,15 Lt negrąžintos paskolos, 198,59 Lt palūkanų, 1,43 Lt delspinigių, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 37). Teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti antstoliui, kuris, iškėlus O. S. individualiai įmonei bankroto bylą, jį persiuntė Panevėžio apygardos teismui (civilinė byla Nr. B2-160-544/2008 b.l. 46, 47). Panevėžio apygardos teismo 2008-04-30 sprendimu pripažinta, kad Bankrutavusios O. S. įmonės veikla pasibaigė dėl bankroto (b.l. 12-13). Minėtos kredito sutarties pagrindu 2008-12-09 atsakovas nusirašė iš ieškovės sąskaitos banke 700 Lt (b.l. 39).
Šiuo atveju byloje nėra įrodymų dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ieškovės turto sąskaita, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neįrodė, kad patyrė nuostolius, todėl negalimas nepagrįsto praturtėjimo priteisimas. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovės įvardijamo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo buvimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti, pareiškiant ieškinį. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas yra praturtėjęs neteisėtu būdu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad reikalaujama pinigų suma atsakovas praturtėjo be pagrindo ir nepagrįstai taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą grąžinti kaip be pagrindo įgytą turtą, kurį atsakovas gavo pagal galiojančią kreditavimo sutartį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šalių sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 573 specialiosios dalies 12 p. ieškovė sutiko, jog visas pagal kreditavimo sutartį bankui grąžintinas ir mokėtinas pinigų sumas, AB DnB NORD bankas nurašytų nuo jos atidarytos sąskaitos. Pagal 2003-12-12 Kreditavimo sutarties Nr. 573 bendrosios dalies 19 p., 24 p., šalys susitarė, kad visos esamos ir būsimos lėšos banko sąskaitoje yra įkeistos bankui, o ieškovė sutiko, kad visas pagal kreditavimo sutartį jos bankui mokėtinas pinigų sumas, suėjus šių pinigų sumų mokėjimo terminui, bankas nurašytų nuo jos banko sąskaitos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalykui teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad 700 Lt buvo nurašyti nuo bankui įkeistos ieškovės banko sąskaitos, galiojant banko teisei pagal ieškovės sutikimą - visas atsakovui grąžintinas ir ieškovės bankui mokėtinas sumas nurašyti nuo ieškovės sąskaitos.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad bankas pats skolos išieškojimo veiksmų neatliko ir banko lėšų nurašymo pagal kreditavimo sutartį negalima vertinti kaip priverstinio išieškojimo vykdymą. Aplinkybės, kad buvo išduotas teismo įsakymas dėl skolos iš ieškovės banko naudai priteisimo ir pradėtas bei sustabdytas vykdymas pagal teismo įsakymą, nepaneigė banko, kaip ieškovės piniginių lėšų įkaito turėtojo teisių, nes kreditavimo sutarties nutraukimas nepanaikino banko teisės nurašyti pinigines lėšas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bankas, kaip kreditorius, realizavo kreditavimo sutarties numatytą teisę nurašyti ieškovės pradelstas skolas nuo jos banko sąskaitos ir nevykdė priverstinio išieškojimo teismo įsakymo pagrindu. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai priklausančios banko sąskaitos įkeitimas yra pasibaigęs įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad likviduota ieškovės įmonė dėl bankroto, savaime nepanaikina ieškovės, kaip fizinio asmens, skolų ir prievolių.
Įstatymai nenumato, kad teismo įsakymo dėl skolos priteisimo išdavimas panaikina kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, ir LR CK 6.921 str., 6.922 str. numatytas banko teises. Šalių sudarytoje 2003-12-12 Kreditavimo sutarties Nr. 573 Bendrosios dalies 19 punkte numatyta banko teisė nusirašyti ieškovės pinigines lėšas nuo jos banko sąskaitos jos skolai bankui pagal kreditavimo sutartį dengti galiojo tiek nutraukus kreditavimo sutartį, tiek priėmus Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymą dėl skolos iš ieškovės banko naudai priteisimo, tiek likvidavus ieškovės įmonę. Byloje nėra įrodymų, kad kreditavimo sutartyje tarp šalių sutarta banko teisė dėl skolų nuo ieškovės banko sąskaitos nurašymo būtų nustatyta tvarka nuginčyta, apribota ar panaikinta, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad bankas turėjo teisę nusirašyti ieškovės pinigines lėšas nuo jos banko sąskaitos jos skolai bankui pagal kreditavimo sutartį dengti (LR CK 1.5 str., 1.138 str., 4.198 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.922 str., LR CPK 7 str., 177 str. -179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, apeliantui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl advokato teisinių paslaugų pirmosios instancijos teisme 605 Lt (b.l. 77) sumai, dėl žyminio mokesčio 66 Lt (b.l. 109) už apeliacinį skundą. Už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovė prašė priteisti 1000 Lt sumą (b.l. 126). Šių išlaidų dydis nėra mažinamas, nes neviršija maksimalios priteistinos sumos už advokato teisines paslaugas (LR CPK 79 str., 80 str., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p., 8.18 p., 9 p.). Atmetus ieškinį, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ieškovė įgijo pareigą atlyginti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas: 2,30 Lt (b.l. 1) pirmosios instancijos teisme ir 7,05 Lt (b.l. 124) apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš O. S. 605 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme už advokato teisines paslaugas, 66 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už advokato teisines paslaugas AB DnB NORD bankas naudai.
Priteisti iš O. S. 9,35 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė