Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. K. dėl 474,40 Eur negrąžinto kredito, 1340,67 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei V. K. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 142 straipsnių tvarka įteikus pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, teisme atsiliepimas iš atsakovės negautas, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, pateiktas ieškinys laikytinas iš dalies pagrįstu, todėl tenkintinas iš dalies.

Ieškovė nurodo ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ ir atsakovės V. K. 2015 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 189061 (toliau – Sutartis), kuria Atsakovei buvo suteiktas 500,00 Eur vartojimo kreditas, bei pagal kurią Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Sutartimi sulygtas galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2016 m. lapkričio 20 d., tačiau Atsakovė savo įsipareigojimų Sutartyje nustatytais terminais neįvykdė. 2016 m. liepos 22 d. tarp Pradinio kreditoriaus ir UAB „Ferratum Finance“ (toliau – Pradinis kreditorius2), buvo sudaryta Sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria Pradinis kreditorius2 perėmė visą Pradinio kreditoriaus paskolų sutarčių portfelį, tarp jų ir Atsakovės Sutartį. 2019 m. gegužės 9 d. tarp Pradinio kreditoriaus2 ir UAB „Credit day“ (toliau – Pradinis kreditorius3) buvo sudaryta Subrogacijos sutartis, kurios pagrindu Pradinis kreditorius2 perleido reikalavimo teises Pradiniam kreditoriui3 į Pradiniam kreditoriui2 skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į Sutarties pagrindu susidariusią Atsakovės skolą. 2019 m. gegužės 10 d. Pradinis kreditorius3 ir Ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ str. 1 d. bei nepažeidžiant kredito gavėjų teisių, Pradinis kreditorius3 perleido reikalavimo teises Ieškovei į Pradiniam kreditoriui3 skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į Sutarties pagrindu susidariusią Atsakovės skolą. Perėmusi reikalavimo teises į Atsakovės skolą, Ieškovė, atsižvelgdama į CK 6.109 str. 1 d., 2019 m. birželio 25 d. Atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Tiek pradiniai kreditoriai, tiek Ieškovė ne vieną kartą kreipėsi į Atsakovę bandydami taikiai susitarti dėl skolos padengimo, mėgino kilusį ginčą spręsti derybų būdu, tačiau Atsakovė piktybiškai iki šios dienos neatsiskaito. Atsižvelgdama į tai, Ieškovė sprendžia, kad Atsakovė ir neketina atsiskaityti, todėl kreipiasi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš Atsakovės 474,40 Eur negrąžinto kredito, 1340,67 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 41 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidų.

Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė įsipareigojimų pagal su pradine kreditore 2015 m. lapkričio 26 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 189061 tinkamai nevykdė, laiku nustatytų įmokų nemokėjo, į ieškovės siųstą raginimą atsiskaityti nereagavo, prieštaravimų per nustatytą terminą dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 474,40 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1340,67 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Nurodytos palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 17 d., iš viso už 1000 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies, taikant 103,15 proc. metinę palūkanų normą. Ieškovė nurodo, kad vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktu, bendrųjų sąlygų 10.1 punktu šalys susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo pradelstos vartojimo kredito grąžinimo dienos iki faktinio vartojimo kredito sumos grąžinimo. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito sutarties Nr. 189061 bendrųjų sąlygų 10.1 punkte numatyta, kad, jeigu suėjus kredito terminui, kredito gavėjas vėluoja grąžinti kreditą, palūkanas už kreditą ar jų dalį ir (ar) kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sutartį, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui už juos mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų.

Pagal aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, pelno palūkanų skaičiavimas už naudojimąsi kredito suma po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje, kaip šiuo atveju po 2016 m. lapkričio 20 d., nebegalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52, 54 punktai). Nors ieškovė palūkanas įvardina kaip atliekančias kompensuojamąją funkciją, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumos per dieną (kompensacinių prievolių skaičiavimo laikotarpis – ne ilgiau 180 dienų), nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti.

Teismas pažymi, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju šalių teisė susitarti dėl netesybų, kurios apima ir kompensacines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, į šiuos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus ribojimus nebuvo atsižvelgiama ir nepaneigti ankstesnėje praktikoje pateikti išaiškinimai nurodytu klausimu. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, prašymas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 43,20 Eur (474,40 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. palūkanos x 180 d.) palūkanų (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Likusioje dalyje prašymas dėl kompensacinių palūkanų atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Tenkinant ieškinį iš dalies (? 29 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos ir teismui pateiktais dokumentais pagrįstos, bylinėjimosi išlaidos, proporcingos teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė byloje sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur už teisinę pagalbą, iš viso: 162 Eur, todėl ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 46,98 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (162 Eur x 29 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1,90 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Likusi ieškinio dalis netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 474,40 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 40 ct) negrąžinto kredito, 43,20 Eur (keturiasdešimt tris eurus 20 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,98 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai.

Likusios ieškinio dalies netenkinti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.