- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- ATP-517-300/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-01090-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 3.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininko (toliau – institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria P. P. (P. P.) skundas tenkintas ir panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato vyresniosios specialistės L. J. 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 40-AT1-1284 (12.24), o medžiaga grąžinta papildomam aplinkybių tyrimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja L. J. 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 40-AT1-1284 (12.24), nustačiusi, kad P. P. ir V. M. kūne sužalojimų nenustatyta, kad eismo įvykio vietoje tarp eismo dalyvių buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, o sužalotų asmenų nenustatyta, atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
2016 m. lapkričio 2 d. Raseinių rajono apylinkės teisme buvo gautas P. P. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato vyresniosios specialistės L. J. 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo panaikinimo ir medžiagos grąžinimo organui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus; bei prašymas atnaujinti minėto nutarimo apskundimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi, nurodęs, kad byloje nėra duomenų, kada skundžiamas nutarimas buvo įteiktas pareiškėjui, be to, kaip nurodo pareiškėjas, jis gavęs nutarimą susinervino, jautėsi sutrikęs, pajuto sveikatos pablogėjimą, jis nėra turėjęs reikalų su teisėsauga, atnaujino terminą skundui paduoti. Kartu teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad iš bylos medžiagos bei papildomai P. P. pateiktų įrodymų (medicininės pažymos ir pacientų, patyrusių traumą, apžiūros lapų), matyti, kad į gydymo įstaigą dėl blogos savijautos po eismo įvykio kreipėsi V. M. ir P. P., o tai rodo, kad gali būti ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnyje, požymiai, todėl būtina atlikti išsamesnį ir didesnės apimties aplinkybių tyrimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui institucijos įgaliotas asmuo prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį ir P. P. prašymo netenkinti.
Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįsigilino į surinktos medžiagos turinį, nesiaiškino jau išsiaiškintų bylos aplinkybių ir priėmė nepagrįstą nutartį. Įgalioto asmens teigimu, pablogėjus tiek P. P., tiek kartu su juo važiavusios keleivės V. M. sveikatos būklei, buvo priimtas sprendimas abiem asmenims paskirti užduotį atlikti objektų tyrimą, siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastus, o siunčiant medicininius dokumentus atlikti objektų tyrimą, iš gydymo įstaigos buvo gautos nukentėjusių asmenų sveikatos istorijos, rentgenogramų kopijos, disketės, bei tie dokumentai, kurie papildomai buvo pateikti teismui, dėl to, kad būtų atnaujintas tyrimas. Institucijos įgalioto asmens teigimu, iš gautų Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvadų Nr. G 199/2016(10) ir G 198/2016(10) matyti, kad P. P. ir V. M. kūne sužalojimai nenustatyti. Taigi teigia, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Be to, nurodo ir tai, kad P. P., kreipdamasis į Raseinių rajono apylinkės teismą dėl tyrimo atnaujinimo, pateikė jau iki tol vykusio tyrimo metu turimus medicininius dokumentus, kuriais vadovaujantis buvo atlikta teismo medicininė specialisto išvada, taigi dar ir dėl to nėra pagrindo atnaujinti apskundimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).
ATPK 256, 257 straipsniai, reglamentuojantys įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose, reikalauja, kad aiškinantis, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-49-2014).
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismo sprendimą atlikti išsamesnį ir didesnės apimties aplinkybių tyrimą dėl galimo pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnyje, požymių šioje medžiagoje buvimo, lėmė papildomi P. P. pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai apie jo sveikatos būklę, tai – medicininė pažyma ir pacientų, patyrusių traumą, apžiūros lapai.
Vis dėlto iš byloje esančios medžiagos Nr. 40-G-51343-(1.19E) matyti, kad P. P. kreipiantis į Raseinių rajono apylinkės teismą dėl tyrimo atnaujinimo pateikti dokumentai, kurie apylinkės teismo buvo įvertinti kaip nauji įrodymai, jau buvo byloje, ir jie jau buvo įvertinti Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos eksperto A. J. specialisto išvadose Nr. G 199/2016(10) bei G 198/2016(10) (31-32, 34 b. l.), kuriose aiškiai nurodyta, kad, remiantis medicinos dokumentų duomenimis, nei P. P., nei V. M. kūne sužalojimų nenustatyta.
Esant aptartoms aplinkybėms, t. y. nenustačius, kad P. P. ar V. M. eismo įvykio metu būtų buvęs padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas), nėra ir teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnyje, sudėties.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas nėra tapačios sąvokos, o atsakomybę pagal ATPK 127 straipsnį atsiranda tik tada, kai padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukelia kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, o ne fizinį skausmą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja L. J., priimdama 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti P. P. skunde nurodytais argumentais pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo.
Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis yra naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.