- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- 1A-651-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51097-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Arvydas Martinkevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 50 MGL dydžio (2500 Eur) bauda;
pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos, prie bausmės pagal BK 265 straipsnio 1 dalį iš dalies pridedant bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – 75 MGL dydžio (3750 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė bausmė – 50 MGL dydžio (2500 Eur) bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
A. G. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti, o būtent: jis 2019 m. vasario mėn., nakties metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, kultūros bare „Kablys“ Vilniuje, Kauno g. 5, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens už 50 Eur įgijo psichotropines medžiagas – 0,025 g amfetamino ir 0,194 g MDMA, neteisėtai laikė su savimi iki 2019 m. gruodžio 1 d., apie 23.20 val., kol Vilniuje, Ukmergės g. 319, policijos pareigūnai apžiūros metu jo piniginėje rado ir paėmė minėtas psichotropines medžiagas.
Taip pat A. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai augino narkotines medžiagas – kanapes, o būtent: jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių, t. y. iki 2019 m. gegužės mėn. pievose Utenos rajone, pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, augino didelį kiekį – 40,525 kg narkotinės medžiagos kanapių, kol 2019 m. gruodžio 3 d., apie 11.25 val., kratos metu (duomenys neskelbtini), šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį – pripažinus jį kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai atsisakė A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, iš kurių viena nesunki (BK 259 straipsnio 1 dalis), o kita – apysunkė (BK 265 straipsnio 1 dalis) ir, teismo nuomone, šios veikos yra pavienės, neapjungtos bendro nusikalstamo sumanymo bei nesudaro idealios sutapties. Atsižvelgus į faktinių aplinkybių visumą ir teismų praktiką manytina, kad šiuo atveju egzistuoja ideali sutaptis. A. G. veiksmais buvo realizuojamas bendras sumanymas ir tikslas – įgyti narkotines medžiagas savo poreikių tenkinimui, ūkininkavimo tikslų realizavimui. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju padarytas veikas sieja bendra tyčia, veiksmai susideda iš vienarūšių, vienas nuo kito nenutolusių laiko požiūriu, tokiu pačiu būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų. A. G. neteisėtais veiksmais buvo sukurta tam tikra veikimo sistema siekiant bendro nusikalstamo sumanymo. Abi nusikalstamos veikos pagal savo pobūdį priskiriamos tam pačiam BK skyriui – nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
1.2. A. G. yra ūkininkas, pluoštines kanapes augina ne pirmus metus. Užaugintas kanapes (antžemines dalis), kurias policijos pareigūnai išėmė kratos metu, laikė tikėdamasis įstatymų pakeitimo, leisiančio realizuoti produktus (naujas įstatymo pakeitimas šiuo klausimu jau įsigaliojo nuo 2021 m. lapkričio 1 d.). Iš pateiktų specialistų išvadų matyti, kad pas A. G. rastų kanapių THC kiekiai atskirose pakuotėse tik nežymiai viršija leistinus kiekius auginant pluoštines kanapes, o dalyje neviršija leistino THC kiekio, įgytos psichotropinės medžiagos yra nedidelio kiekio. Abiem atvejais nebuvo kėsintasi į kitų žmonių sveikatą, nusikalstamos veikos nebuvo smurtinio pobūdžio, turtinė žala nepadaryta. Taip pat A. G. pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.
1.3. Asmuo, sutinkantis būti laiduotoju – nuteistojo brolis M. G., yra išsilavinęs, dirbantis, gerai charakterizuojamas, pasižymi teigiamomis savybėmis, su juo A. G. palaiko artimą ryšį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės, veikų kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad jam turėjo būti taikomas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas, nes jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė pirmos aptariamo instituto taikymo sąlygos, pagal kurią nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas tik asmuo, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008). Nagrinėjamu atveju A. G. padarė dvi nusikalstamas veikas (BK 259 straipsnio 1 dalis ir 265 straipsnio 1 dalis). Apelianto ir jo gynėjo teigimu, šios nusikalstamos veikos padarytos ne realia, o idealia sutaptimi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė laidavimo instituto dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos nebuvimo.
Pažymėtina, kad reali ir ideali nusikalstamų veikų sutaptis atskiriama įvertinus kaltininko nusikalstamą sumanymą, padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį ir tarpusavio sąsają, jų tikslą, sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą ir nusikalstamų veikų eiliškumą bei kitas sutapčių atskyrimui svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga). Nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (kasacinės nutartys Nr. 2K-207/2013, 2K-98-719/2018), tačiau šioje byloje daryti tokią išvadą nėra pagrindo.
Apeliantas teisingai nurodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priklauso tam pačiam BK skyriui, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šios veikos nėra identiškos, skiriasi jų sudėties požymiai, t. y. dalykas, objektyviosios pusės požymiai. BK 259 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o BK 265 straipsnyje – už neteisėtą aguonų ar kanapių auginimą. Nors abiejų šių veikų objektas yra tas pats – visuomenės sveikata, BK 259 straipsnyje numatytos nusikalstamos dalyku laikytinos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, o BK 265 straipsnyje – aguonos, kanapės ir kiti į narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąrašus įrašyti augalai. Labiausiai skiriasi šių veikų objektyvioji pusė. Pirmu atveju (BK 259 straipsnis) objektyvioji pusė įgyvendinama narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai gaminant, perdirbant, įgyjant, laikant, gabenant ar siunčiant (alternatyvios veikos), o antru atveju (BK 265 straipsnis) – auginant aguonas, kanapes ar kitus į narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąrašus įtrauktus augalus, t. y. atliekant veiksmus, sudarančius auginimo procesą.
Apeliaciniame skunde akcentuojami A. G. padarytų nusikalstamų veikų panašumai. Anot apelianto, jo veiksmais buvo realizuojamas bendras sumanymas ir tikslas – įgyti narkotines medžiagas savo poreikiams tenkinti, ūkininkavimo tikslams realizuoti, šias veikas sieja bendra tyčia, veiksmai susideda iš vienarūšių, vienas nuo kito nenutolusių laiko požiūriu, būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto vertinimu.
Pažymėtina, kad A. G., visų pirma, neteisėtai disponavo psichotropinėmis, t. y. 2019 m. vasario mėn. kultūros bare Vilniuje iš kito asmens atlygintinai (už 50 Eur) įgijo psichotropines medžiagas (amfetaminą ir MDMA) ir laikė jas su savimi, kol 2019 m. gruodžio 1 d. jas atliekant asmens apžiūrą rado policijos pareigūnai Antra, neteisėtai augino narkotines medžiagas – kanapes, t. y. 2019 m. gegužės mėn. pievose Utenos rajone augino narkotines medžiagas – kanapes, kurias 2019 m. gruodžio 3 d. surado policijos pareigūnai. Pagrindiniai šių veikų skirtumai būtų jų padarymo vieta (psichotropinės medžiagos įgytos Vilniuje, kanapės auginamos Utenos rajone), dalykas (amfetaminas ir MDMA – tai psichotropinės medžiagos, o kanapės – augalai, priskirtini prie narkotinių medžiagų), būdas (pirmu atveju – atlygintinis įsigijimas iš kito asmens, antru – auginimas), tikslas (pirmu atveju – psichotropines medžiagas suvartoti pačiam, antru – kanapes auginti kaip skirtas šiaudeliams ir mirkytoms kanapėms, turint tikslą parduoti kaip biomasę, laukiant teisinio reglamentavimo dėl pluoštinių kanapių pakeitimo).
Priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo daryti išvados, kad abiem atvejais jis siekė įgyvendinti bendrą sumanymą ir tikslą. A. G. nuo 2017 m. yra sertifikuotas ūkininkas, tai patvirtina ne tik apelianto parodymai, bet ir baudžiamojoje byloje esantis pažymėjimas (1 t., b. l. 50). Jo ūkinė veikla yra nukreipta į pluoštinių kanapių auginimą. A. G. iš sertifikuotų tiekėjų įsigijus kanapių sėklas ir jas pasėjus įgyvendinamas ne vienas etapas, kurio metu pluoštinės kanapės yra tikrinamos, ištiriamos, taigi, šios kanapės kiekvienais metais yra deklaruojamos ir auginamos laikantis atitinkamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju A. G. nesilaikė šių reikalavimų. Visas šis procesas A. G. svarbus dėl vienintelio tikslo – parduoti kanapes. Kultūros bare ,,Kablys“ psichotropinės medžiagos buvo įsigytos A. G. kitokiems poreikiams tenkinti – jo apsvaigimui. Apelianto tikslas apsvaigti nesutampa su tikslu, kurio jis siekė augindamas kanapes. Dėl to negalima teigti, kad padarytos veikos yra neatskiriamos (būtinos) viso A. G. sumanymo įgyvendinimo dalys.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealią, o realią nusikaltimų sutaptį. Kadangi kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nesvarstė kitų būtinųjų sąlygų (ne)buvimo ir neatleido A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, taip pat subendrinant paskirtas bausmes už kiekvieną iš nusikalstamų veikų ir skiriant subendrintą bausmę, konstatuoja, kad A. G. paskirta bausmė nėra per griežta. Apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.
Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. G. apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. G. apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.