- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- 2-1100-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Ieškovas
- E. K., I. K.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus energija“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. K. ir I. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti jų patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir 2015 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas panaikinti teismo paskirtą baudą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą – šilumos tiekėją perskaičiuoti šilumos paskirstymą ir ištaisyti klaidingas sąskaitas už šildymą pagal bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, taikant nulinį koeficientą, taip pat priskiriant dalį šilumos asmeninio naudojimo šiltoms patalpoms rūsyje (sandėliukams) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį dalyje dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šildymą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka dėl šios reikalavimo dalies. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovai 2014 m. lapkričio 21 d. pateikė patikslintą ieškinį, prašydami įpareigoti atsakovą perskaičiuoti šilumos paskirstymą ir ištaisyti klaidingas sąskaitas už šildymą pagal bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, taikant nulinį koeficientą, taip pat priskiriant dalį šilumos asmeninio naudojimo šiltoms patalpoms rūsyje (sandėliukams) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją išnagrinėti ginčą dalyje dėl šilumos paskirstymo nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., jei teismas laikytų šią ginčo dalį ne fakultatyviu (išvestiniu), bet savarankišku reikalavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi patikslintą ieškinį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad pirmasis patikslinto ieškinio reikalavimas yra tapatus pradinio ieškinio reikalavimui, kurio priėmimas išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi; antrasis patikslinto ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovai 2015 m. kovo 13 d. dar kartą pateikė patikslintą ieškinį, prašydami įpareigoti atsakovą perskaičiuoti šilumos paskirstymą ir ištaisyti klaidingas sąskaitas už šildymą pagal bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, taikant nulinį koeficientą, taip pat priskiriant dalį šilumos asmeninio naudojimo šiltoms patalpoms rūsyje (sandėliukams) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. Nurodė, kad Valstybinei energetikos ir kainų kontrolės komisijai (toliau – Komisija) atsisakius nagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ieškovų ieškinį už minėtą laikotarpį, laikytina, kad ieškovai jau pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka už minėtą laikotarpį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi patikslintą ieškinį atsisakė priimti ir skyrė ieškovams 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teismas pažymėjo, kad ieškovų pateikto patikslinto ieškinio pagrindas yra tapatus pirminiam ieškiniui, kurio priėmimas išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi; pakeistas ieškinio dalykas – papildytas nauju ieškinio reikalavimu – įpareigoti atsakovą perskaičiuoti šilumos paskirstymą ir ištaisyti klaidingas sąskaitas už šildymą pagal bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, taikant nulinį koeficientą, taip pat priskiriant dalį šilumos asmeninio naudojimo šiltoms patalpoms rūsyje (sandėliukams) už laikotarpį nuo 2009 metų gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. Tačiau klausimas dėl ieškinio reikalavimų dalyje dėl atsakovo įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šildymą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d. jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria minėtą ieškinio reikalavimą atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi ieškovai nepateikė duomenų apie tai, kad dėl šio reikalavimo pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, tuo tarpu patikslinto ieškinio reikalavimai kitoje apimtyje jau yra nagrinėjami. Atsižvelgdamas į tai, teismas patikslintą ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu.
Teismo vertinimu, ieškovai nesąžiningai, neatsižvelgdami į teismų išaiškinimus reiškia nepagrįstus procesinius dokumentus, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas skyrė ieškovams baudą (CPK 95 str. 2 d.).
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo panaikinti baudą.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad prašydami panaikinti teismo paskirtą baudą, ieškovai vėl kartoja argumentus, jog jie pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir per įstatymo nustatytą terminą teismui pateikė papildytą ieškinį. Pasak teismo, kartu su prašymu pateiktas Komisijos 2015 m. kovo 10 d. raštas nelaikytinas įrodymu, jog ieškovai pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, nes šiuo raštu buvo atsisakyta priimti ieškovų 2015 m. vasario 8 d. skundą.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Ieškovai E. K. ir I. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde nurodo, kad ieškovai, vykdydami Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties nurodymus, kreipėsi į Komisiją su ieškiniu dėl įpareigojimo perskaičiuoti šilumos paskirstymą ieškovų daugiabučiame name nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., prašydami išnagrinėti vartotojo ir energetikos įmonės ginčą išankstine privaloma tvarka. Komisijai 2015 m. kovo 10 d. sprendimu nutraukus ieškovų ieškinio nagrinėjimą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka už minėtą laikotarpį, laikytina, kad ieškovai pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka už minėtą laikotarpį ir turi teisę kreiptis į teismą (Energetikos įstatymo 34 str. 16 d.). Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio papildymą dėl įpareigojimo perskaičiuoti šilumos paskirstymą ieškovų daugiabučiame name nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., kuriuo buvo ne tikslinamas jau pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas, o tiesiog buvo pareikšti papildomi išvestiniai ir susiję ieškinio reikalavimai atsakovui, kurie turėjo būti nagrinėjami vienoje byloje, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotume principais. Teismas klausimą, ar dalyvaujantis byloje asmenys tikslina pirminius reikalavimus, keičia ieškinio pagrindą ar dalyką, ar reiškia naują ieškinį, turi spręsti ne pagal procesinio dokumento pavadinimą, o pagal jo turinį. Šiuo atveju ieškovų pateikto teismui procesinio dokumento turinio nepakeičia ta aplinkybė, kad tame pačiame procesiniame dokumente išdėstyti anksčiau pareikšto ieškinio patikslinimai bei kartu pateikti nauji (papildomi) ieškinio reikalavimai (CPK 115 str. 4 d.). Teismas ginčo santykiui netaikė ieškinio dalyko ir pagrindo patikslinimą reglamentuojančių teisės normų.
Kitame atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas panaikinti baudą, ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi paskirtą baudą, nurodydami, kad jų veiksmuose nėra jokių piktnaudžiavimo požymių dėl tų pačių argumentų, kuriais grindžiamas jų skundas dėl 2015 m. kovo 30 d. nutarties, bei papildomai nurodydami, kad paskirta bauda yra neadekvati ieškovų tariamai padarytam pažeidimui ir nėra teisinga, nes ieškovams skirta jų mėnesio pajamų dydžio bauda, kai tie patys tikslai galėjo būti pasiekti ieškovams skiriant įspėjimą, jei būtų įrodyta, kad ieškovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkintini.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti patikslintą ieškinį bei atmestas ieškovų prašymas panaikinti teismo paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl patikslinto ieškinio priėmimo
Kaip minėta, pradiniame ieškinyje ieškovai prašė įpareigoti atsakovą – šilumos tiekėją perskaičiuoti šilumos paskirstymą ir ištaisyti klaidingas sąskaitas už šildymą pagal bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, taikant nulinį koeficientą, taip pat priskiriant dalį šilumos asmeninio naudojimo šiltoms patalpoms rūsyje (sandėliukams) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjusi, atsisakė priimti ieškovų ieškinį dalyje dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šildymą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka dėl šios reikalavimo dalies.
Apeliantų skundžiama 2015 m. kovo 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti jų pateiktą patikslintą ieškinį, kuriame suformuluotas reikalavimas yra tapatus pradinio ieškinio reikalavimui. Teismas, konstatavęs, kad tokio ieškinio priėmimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, t. y. reikalavimo dalį dėl mokėjimų už šildymą perskaičiavimo nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d. atsisakyta priimti, o kita reikalavimo dalis yra nagrinėjama, patikslintą ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kartu su patikslintu ieškiniu ieškovai pateikė Komisijos 2015 m. kovo 10 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti ieškovų skundą dėl įpareigojimo skundžiamą įmonę (UAB „Vilniaus energija“) perskaičiuoti šilumos paskirstymą pagal pastato bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., taikant tik šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, arba taikant kartu ir metodą Nr. 5, tačiau bendrojo naudojimo patalpoms priskiriant koeficientą, lygų nuliui. Iš šio Komisijos sprendimo turinio matyti, kad Komisija ieškovų skundą atsisakė priimti, nustačiusi, kad išnagrinėjus ankstesnįjį ieškovų skundą yra priimtas Komisijos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimas dėl šilumos paskirstymo perskaičiavimo už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. Pastaruoju sprendimu, kurį ieškovai buvo pateikę teismui kartu su ankstesniuoju, t. y. 2014 m. lapkričio 20 d. patikslintu ieškiniu, Komisija netenkino ieškovų reikalavimo įpareigoti skundžiamą įmonę atlikti šilumos energijos perskaičiavimą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. lapkričio 31 d. taikant koeficientą, lygų nuliui, ir priskiriant dalį šilumos asmeninio naudojimo šiltoms patalpoms rūsyje (sandėliukams); skundo nagrinėjimą dalyje dėl skundžiamos įmonės taikomų šilumos paskirstymo metodų pagrįstumo ir skaičiuojamų mokėjimų už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. nutraukė, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4282-566/2014 pagal skundžiamos įmonės ieškinį pareiškėjams dėl skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., už šildymą priteisimo bei į tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5726-340/2014, kurioje pareiškėjai prašo perskaičiuoti mokesčius už šildymą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. Taigi byloje pateikti Komisijos 2014 m. rugsėjo 19 d. ir 2015 m. kovo 10 d. sprendimai patvirtina, kad ieškovai yra pasinaudoję privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka dėl reikalavimo dalies perskaičiuoti mokėjimus už šildymą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d.
Pažymėtina, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovai, įvykdę reikalavimą laikytis įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismui pateikė ne kitą ieškinį, kurio pagrindu būtų iškelta atskira civilinė byla, o patikslintą ieškinį jau nagrinėjamoje byloje, iškeltoje pagal priimto pradinio ieškinio reikalavimo dalį. Vien ta aplinkybė, kad šio patikslinto ieškinio reikalavimai yra tapatūs pradinio ieškinio ir kito anksčiau pateikto patikslinto ieškinio reikalavimams, kurių priėmimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškovų patikslintą ieškinį, juolab, kad ieškovai pateikė teismui įrodymus, jog išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pradinio ieškinio reikalavimo dalį.
Patikslindami ieškinį, apeliantai siekia, kad visas jų pradinio ieškinio reikalavimas, kurio dalį teismas yra atsisakęs priimti, būtų išnagrinėtas vienoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentu, kad ieškinio patikslinimas šioje byloje atitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.). Iš Liteko duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas dar nėra pradėjęs nagrinėti bylą iš esmės. Pateikdami patikslintą ieškinį, apeliantai papildo teismo priimto nagrinėti ieškinio reikalavimą (dalyką), t. y. papildomai prašo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti šilumos paskirstymą už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2-76-330/2015) yra konstatavęs, kad nors ieškinio reikalavimai tiek dėl skaičiuojamojo laikotarpio nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., tiek nuo 2011 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. susiję su netinkamai taikytu šilumos paskirstymo metodu, tačiau jie grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi priešingai nei teigia apeliantai, patikslintu ieškiniu yra tikslinamas, t. y. papildomas ne tik ieškinio dalykas, bet ir jo pagrindas. Kita vertus, toks ieškinio patikslinimas (papildymas) šiuo atveju nelaikytinas ieškinio dalyko ir pagrindo keitimu, kas reikštų naują ieškinį (CPK 141 str.).
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovų patikslintą ieškinį, neįvertino byloje pateiktų Komisijos 2014 m. rugsėjo 19 d. ir 2015 m. kovo 10 d. sprendimų turinio. Pastarasis Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti ieškovų skundą, yra procedūrinio pobūdžio, todėl gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalį, o ne 16 dalį, kaip kad teigia apeliantai. Tačiau, kaip minėta, tiek iš šio Komisijos sprendimo turinio, tiek iš 2014 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimo, kuris byloje taip pat buvo pateiktas, turinio akivaizdu, kad ieškovai yra pasinaudoję išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl reikalavimo dalies perskaičiuoti mokėjimus už šildymą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d. Todėl konstatuotina, kad skundžiama 2015 m. kovo 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų pateiktą patikslintą ieškinį. Dėl to ši nutarties dalis naikintina ir ieškovų patikslinto ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo
Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi skyrė ieškovams 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo panaikinti baudą. Pastarojoje nutartyje teismas konstatavo, kad kartu su prašymu pateiktas Komisijos 2015 m. kovo 10 d. raštas nelaikytinas įrodymu, jog ieškovai pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, nes šiuo raštu buvo atsisakyta priimti ieškovų 2015 m. vasario 8 d. skundą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas jau prieš tai išdėstyta, su tokia teismo išvada nesutinka. Nors, jau minėta, Komisijos 2015 m. kovo 10 d. sprendimas yra procedūrinis, kuriuo ginčas iš esmės nėra išspręstas, tačiau šio sprendimo turinys rodo, kad toks ginčas iš esmės buvo išspręstas (skundo nagrinėjimas dalyje nutrauktas) ankstesniu, t. y. 2014 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimu. Tai, kad ieškovai, vykdydami teismo nurodymus, kreipėsi į Komisiją su skundais, ir po Komisijos sprendimų priėmimo per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pateikdami Komisijos sprendimą, negali būti pripažįstama piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Ieškovai siekia, kad teismas jų ginčą su atsakovu UAB „Vilniaus energija“ išspręstų iš esmės. Pirmiau konstatavus, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų patikslintą ieškinį, konstatuotina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo panaikinti baudą. Juolab, kad paskirtos baudos dydis (300 Eur), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pernelyg didelis, atsižvelgiant į ieškovų kaip vartotojų statusą šiame ginče, jų gaunamų pajamų dydį (b. l. 57-58).
Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą ir panaikinti jiems teismo paskirtą 300 Eur baudą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovų E. K. ir I. K. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovų E. K. ir I. K. prašymą ir panaikinti jiems teismo paskirtą 300 Eur baudą.