Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fes Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-11370-905/2021 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Fes Baltic“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius G. V., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Naisita“ dėl netesybų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. kovo 2 d. buvo gauti atsakovės prieštaravimai dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, sutartyse įtvirtinti darbų atlikimo terminai keletą kartų keitėsi ir ji įvykdė savo įsipareigojimus atsižvelgusi į pasikeitusias aplinkybes. Ieškovė ėmė atidėlioti jai pateiktų atsakovės atliktų darbų aktų ir sąskaitų pasirašymą, taip pat atsisakė pasirašyti, kad gavo atsakovės 2020 m. liepos 15 d. pranešimą apie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą. Dėl ieškovės pažadų nesilaikymo atsakovė atsisakė atlikinėti dalį darbų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakove sudarė 2020 m. sausio 21 d. darbo projekto parengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis1) ir 2020 m. sausio 23 d. darbo projekto parengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis2), kuriomis ieškovė užsakė, o atsakovė įsipareigojo atlikti administracinių pastatų, atitinkamai, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), pastatų gaisrų gesinimo sistemos darbo projektus. Pagal 2020 m. sausio 21 d. sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovei už atliktus darbus sumokėti iš viso 4 000,00 Eur, o pagal 2020 m. sausio 23 d. sutartį – iš viso 750,00 Eur sumą.

17. Vykdytojo (atsakovės) darbų sudėtis buvo detaliai nurodyta šalių pasirašytos Sutarties1 1.2.1- 1.2.12 punktuose. Pagal Sutarties1 2.2.1.3 punkto nuostatas ieškovė įsipareigojo sumokėti vykdytojui (atsakovei) 500,00 Eur avansą iki 2020 m. vasario 3 d. Pagal Sutarties1 2.3 punkto nuostatas ieškovė įsipareigojo vykdytojui (atsakovei) įvykdžius įsipareigojimus pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą. Pagal Sutarties1 3.1 punkto nuostatas vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo atlikti visus šios sutarties 1.1-1.2 punktuose nurodytus darbus. Galutiniai darbų atlikimo terminai šalių buvo suderinti ir sulygti Sutarties1 3.3; 3.3.2; 3.3.2.1; 3.3.2.2; 3.3.2.3 punktuose, t. y. pirmas projekto etapas iki 2020 m. kovo 16 d.; antras projekto etapas iki 2020 m. balandžio 16 d.; visa projekto byla – iki 2020 m. gegužės 16 d.; pridavimui visa dokumentacija iki 2020 m. lapkričio 5 d.).

18. Iš atsakovės kartu su prieštaravimais byloje pateiktų projektuotojų pasitarimo protokolų matyti, kad kas savaitę vyko projektavimo pasitarimai, kuriuose būdavo aptariama darbo projekto rengimo situacija, kiekvienas sprendimas ir pastabos buvo fiksuojamos protokoluose, kurie parodo darbo projekto rengimo procesą, problemų sprendimą ir kiekvieną projekto dalį. Šiuose pasitarimuose dalyvavo visi projektuotojai.

19. Taip pat pagal Sutartį2 vykdytojo (atsakovės) darbų apimtis buvo detaliai nurodyta šios sutarties 1.2.12 punkte. Pagal Sutarties2 3.1 punkto nuostatas vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo atlikti visus Sutarties2 1.1-1.2 punktuose nurodytus darbus. Galutiniai darbų atlikimo terminai šalių buvo suderinti ir sulygti Sutarties2 3.3; 3.3.2.1-3.3.2.5 punktuose, t. y. pirmas projekto etapas iki 2020 m. sausio 27 d.; antras projekto etapas iki 2020 m. vasario 7 d.; trečias projekto etapas iki 2020 m. vasario 7 d.; visa projekto byla – iki 2020 m. vasario 11 d.; pridavimui visa dokumentacija iki 2020 m. vasario 7 d.

20. Ieškovė nurodo, jog atsakovė nustatytais terminais neįvykdė savo prievolių pagal šalių sudarytas darbo projekto parengimo sutartis, todėl iš atsakovės turi būti priteistinos sutartinės netesybos. Atsakovės teigimu, sutartyse įtvirtinti darbų atlikimo terminai keletą kartų keitėsi, t. y. terminai buvo pratęsti ir ji įvykdė savo įsipareigojimus atsižvelgusi į pasikeitusias aplinkybes.

Dėl sutartyse numatytų terminų (ne)pratęsimo

21. Apeliantės teigimu, teismas visiškai ignoravo sutarčių 3.3.2. punktų sąlygas, pagal kurias manydama, kad sutarčių laiku negalės įvykdyti, atsakovė privalėjo kreiptis į ieškovę ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki sutarčių nurodytų datų ir pateikti ieškovei raštu argumentus dėl darbo projekto parengimo terminų pratęsimo.

22. Iš atsakovės pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad ieškovės darbuotoja – projektų inžinierė R. R. siuntė atsakovės atstovui projektavimo grafikus su naujais (pakeistais) atitinkamų darbų atlikimo terminais (toliau – elektroniniai laiškai) (atsakovės prieštaravimų priedai Nr. 37-39). Be to, minėtuose elektroniniuose laiškuose pati ieškovė nurodė, jog būtina laikytis šių grafikų, o atsakovė parašu turėjo patvirtinti, kad laikysis grafike nurodytų terminų bei persiųsti patvirtintus grafikus ieškovei. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, pati ieškovė savo iniciatyva pakeitė minėtus terminus, todėl atsakovei nebuvo pagrindo pagal sutarčių 3.3.2. punktų sąlygas kreiptis į ieškovę ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki sutarčių nurodytų datų ir pateikti ieškovei raštu argumentus dėl darbo projekto parengimo terminų pratęsimo.

23. Apeliantė taip pat nurodo, jog vien aplinkybė, kad elektroninius laiškus siuntė ieškovės darbuotoja, visiškai nereiškia, jog buvo tariamasi būtent dėl sutartyse numatytų darbų pratęsimo. Pažymėjo, jog elektroninių laiškų formatas apskritai neleidžia spręsti, jog jais buvo pratęsiami darbų terminai, o jei taip – pagal kurią sutartį ir kokiomis aplinkybėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiais ieškovės teiginiais pažymi, jog minėtuose elektroniniuose laiškuose pateiktuose grafikuose su pratęstais terminais nurodytas objektas yra (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo nustatyta, pagal Sutarties1 1.1 punkto nuostatas atsakovė įsipareigojo parengti ieškovei administracinio pastato (duomenys neskelbtini), pastato gaisrų gesinimo sistemos darbo projektą. Taigi, tiek ieškovės elektroniniuose laiškuose esančiuose grafikuose nurodytas objektas, tiek Sutartyje1 nurodytas objektas sutampa. Be to, kaip jau buvo minėta, pati ieškovė pakeisdama sutarties grafikus reikalavo atsakovės patvirtinimo parašu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės argumentai, jog elektroniniais laiškais galimai ne pagal sutartis buvo pratęsti terminai yra visiškai atmestini kaip nepagrįsti.

24. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos argumentais, jog ieškovė, ignoruoja 2020 m. sausio 21 d. sutarties 3.3.2.1 punkte įtvirtintą nuostatą pagal kurią nors antro etapo projektas turi būti ieškovei pateiktas iki 2020 m. balandžio 16 d., bet ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo aukšto nuomininkų išplanavimo gavimo dienos. Ieškovė taip ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei iš viso buvo pateikti tam tikrų pastato aukštų minėti nuomininkų išplanavimai ir kada jie buvo pateikti atsakovei, t. y. nuo kada turi būti skaičiuojamas aptariamas 30 dienų terminas (CPK 178 straipsnis).

25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šalys, nepaisydamos rašytinės sutarties nuostatų, vis dėlto susitarė dėl sutartyje tiksliomis datomis apibrėžtų terminų pratęsimo.

Dėl šalių bendradarbiavimo ir sutarčių nutraukimo

26. Apeliantės teigimu, elektroniniuose laiškuose galimai minimas birželio mėnesis, o darbai nebuvo atlikti ir iki rugpjūčio mėnesio, kai ieškovė nutraukė sutartis. Taip pat apeliantė nurodo, jog teismas taip pat nepagrįstai sutelkė dėmesį darbų atlikimo faktą, o ne į savalaikiškumą.

27. Iš minėtų elektroninių laiškų turinio matyti, kad tam tikri darbai (jų atlikimo terminiai) buvo pratęsti iki 2020 m. birželio 25 d.

28. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė nesilaikė su mokėjimu susijusių sutarties sąlygų, t. y. pagal Sutarties1 2.2.1.3 punkto nuostatas ieškovė buvo įsipareigojusi sumokėti atsakovei 500,00 Eur avansą iki 2020 m. vasario 3 d., tačiau ieškovė 2020 m. vasario 4 d. pranešė atsakovei, kad turi finansinių problemų ir pagal sutartį negali sumokėti minėto avanso (atsakovės prieštaravimų priedas Nr. 40). Atsakovė, negavusi sutarto avanso tęsė darbus ir išrašė sąskaitą už savo darbą pagal pirmąjį projekto etapą 2020 m. balandžio 24 d., tačiau ieškovė sąskaitą – faktūrą pasirašė ir apmokėjo tik 2020 m. gegužės 22 d. (atsakovės prieštaravimų priedai Nr. 41 – 42). Taip pat 2020 m. birželio 19 d. atsakovė išsiuntė sąskaitas – faktūras ir aktus už savo atliktą darbą pagal Sutartį1 ir Sutartį2 (atsakovės prieštaravimų priedai Nr. 43 – 46, Nr. 63 – 64).

29. Pažymėtina, kad pagal Sutarties1 ir Sutarties2 2.3 punktų nuostatas, ieškovė įsipareigojo atsakovei įvykdžius įsipareigojimus pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą. Byloje duomenų, jog ieškovė gavusi aukščiau minėtus dokumentus iš atsakovės teikė nesutikimus ar prieštaravimus dėl atliktų darbų aktų, nei dėl sąskaitų – faktūrų, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė ėmė vengti bendradarbiauti su atsakove, t. y. pagal abi sutartis vengė priimti atliktus darbus, pasirašyti atliktų darbų aktus, apmokėti pateiktas sąskaitas – faktūras.

30. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

31. Nors apeliantė nurodo, jog darbai nebuvo atlikti iki rugpjūčio mėnesio, todėl jos iniciatyva sutartys buvo nutrauktos, tačiau atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą bei nustačius ieškovės vengimą bendradarbiauti su atsakove vykdant sutartis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, būtent atsakovė jau 2020 m. liepos 15 d. pranešimu nutraukė 2020 m. sausio 21 d. sutartį su ieškove (atsakovės prieštaravimų priedas Nr. 48). Pažymėtina, jog nors atsakovė nepateikė įrodymų apie 2020 m. liepos 15 d. pranešimo įteikimą ieškovei, tačiau atsakovės kiti patiekti duomenys yra nuoseklūs bei atitinkantys vieni kitus bei šiuo aspektu atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog minėtą pranešimą ji siekė ieškovei įteikti asmeniškai, tačiau ieškovė atsisakė šį dokumentą priimti. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie šalių tolimesnį, t. y. po atsakovės 2020 m. liepos 15 d. pranešimo apie Sutarties1 nutraukimą, bendradarbiavimą pagal Sutartį1. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina šalių vėlesnį susirašinėjimą tik dėl Sutarties2 vykdymo (atsakovės prieštaravimų priedai Nr. 61 – 62).

32. Taigi, nagrinėjamu atveju ne atsakovės veiksmai lėmė šalių sutartinės prievolės pažeidimą, t. y. nustačius, kad būtent ieškovė ėmė vengti bendradarbiavimo, vengė priimti atliktus darbus, pasirašyti darbų aktus, apmokėti pateiktas sąskaitas – faktūras, nereikšdama jokių prieštaravimų dėl aktų ir/ar dėl sąskaitų - faktūrų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, atsakovės pareigos mokėti netesybas bei atsakovės teisėtą pagrindą sulaikyti savo prievolių vykdymą dėl ieškovės prievolių nevykdymo (CK 6.46 straipsnio 2 dalis, 6.58 straipsnio 3 dalis, 6.64 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo iš atsakovės šiuo atveju nėra.

33. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie sutarčių vykdymo sustabdymo peržengia bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Pažymėtina, jog priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė atsikirsdama į ieškovės ieškinyje esančius reikalavimus savo pateiktuose prieštaravimuose ir teigė, jog ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, vėlavo atsiskaityti su atsakove, nepriėmė 2020 m. birželio 19 d. atliktų darbų aktuose nurodytų darbų (sutarčių 2.3 punktai) ir už juos neatsiskaitė, nepareiškė atitinkamų prieštaravimų ir pan. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė turėjo teisę sulaikyti savo sutartinių prievolių vykdymą.

34. Kiti ieškovės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

36. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau pažymėtina, jog atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą bei neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl to šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

39. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.