Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ atstovui advokatui Arvydui Aranauskui, atsakovui M. V. ir jo advokatui Artūrui Vaišvilai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovui M. V. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, nesutikdama su 2019-06-18 Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-3528, kuriuo nuspręsta išieškoti M. V. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Plieninis skydas“ 38 359,50 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir prašydama priimti naują sprendimą – priteisti iš UAB „Plieninis skydas“ atsakovo naudai 10 175,08 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, bei panaikinti minėtą DGK sprendimą dalyje dėl 5 344,76 Eur netesybų arba sumažinti priteistinų netesybų sumą iki protingo dydžio, panaikinti sprendimą dalyje dėl 10 689,51 Eur išeitinės išmokos ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, pasinaudodama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 229 str. nustatyta teise, teikia teismui ieškinį.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2004-11-04 šalys sudarė darbo sutartį Nr. 127, pagal kurią M. V. pradėjo eiti (duomenys neskelbtini), o nuo 2005-06-06 – (duomenys neskelbtini). 2019-04-12 darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta darbuotojo prašymu. Teigia, kad 2019-04-10 šalys pasirašė susitarimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei nepanaudotų atostogų išmokėjimo už du mėnesius. Šalys susitarė, kad susitarta kompensacija turi būti išmokėta per 20 darbo dienų po atleidimo datos – iki 2019-05-14, tačiau ieškovė laiku šios kompensacijos nesumokėjo, todėl atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais išieškojimo. Teigia, kad dviejų mėnesių dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas susitarime buvo numatyta dėl to, kad tokio dydžio yra faktinė atsakovo neišnaudotų atostogų, skaičiuojant darbo dienomis suma, kas sudarė 10 175,08 Eur. Nurodo, kad atsakovas, išvykdamas atostogauti ar dėl kitų asmeninių priežasčių nebūnant darbe, ne visuomet savo poilsio laiką oficialiai įformindavo kaip kasmetines atostogas. Dėl šios priežasties susikaupė itin didelis atsakovo kasmetinių oficialiai nepanaudotų atostogų kiekis. Vien sukauptų atsakovo nepanaudotų kasmetinių atostogų kiekis (150 darbo dienų) rodo, jog objektyviai nėra įmanoma, kad atsakovas neatostogavo dirbdamas pas ieškovą 7 su puse metų. Pabrėžia, kad ieškovė siekė sąžiningai vykdyti tarp šalių pasirašytą 2019-04-10 susitarimą, teigia, jog pervedė sumas bankiniu pavedimu, bei perdavė 2 400 Eur sumą atleidimo dieną, o kitas sumas bankiniu pavedimu (2019-04-15 (585,88 Eur), 2019-04-17 (1 500 Eur), 2019-04-26 (1 000 Eur)). Nurodo, kad atsakovui išėjus iš darbo paaiškėjo, kad jis galimai sąmoningai neatlikdavo savo pareigų, siekdamas sukelti kuo didesnius darbdavio nuostolius, pvz. nepadarydavo ar nepasirašydavo atliktų darbų užbaigimo aktų, tyčia gamino ir montavo brokuotus gaminius dėl ko ieškovė iki šiol iš užsakovų negavo didelių sumų už atliktus darbus, dėl atsakovo netinkamo bendravimo ar nebendravimo su klientais, atitinkamai tinkamo darbų neatlikimo UAB „Plieninis skydas“ pastaruoju metu gavo daug baudinių sankcijų iš užsakovų. Dėl šių priežasčių ieškovė susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais. Ieškovė nesutinka, jog atleidimo iš darbo pagrindas, kaip nurodo Darbo ginčų komisija, buvo DK 56 str. 1 d. 2 p. (darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos – kreiptis į darbdavį dėl darbo sutarties nutraukimo), teigia, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas buvo LR DK 55 str. – darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Pabrėžia, kad atsakovas patvirtino šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą parašu, todėl darbo ginčų komisijos sprendimas pripažinti, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu, yra nepagrįsta. Teigia, kad sutartis nutraukta ne DK 56 str. pagrindu, kas patvirtina, kad darbo sutarties nutraukimui neturėjo įtakos atlyginimo vėlavimas. Pagal LR DK 147 str. 2 dalį apskaičiuotų netesybų už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis – 5 856,22 Eur (255,76 Eur x (20,9 d. d. + 2 d. d.). Darbo ginčų komisija sprendime netesybų dydį sumažino iki 5 344,76 Eur. Sprendimo dalis dėl 5 344,76 Eur išieškojimo turėjo būti vykdoma skubiai, teigia, kad antstolis šią sprendimo dalį jau įvykdė neatskaičiavęs darbdavio jau sumokėtų mokesčių, todėl dabar atsakovas yra skolingas ieškovei 2271,52 Eur (el.b.l. 1-5, 77-78, 181, t.I).

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį pripažįsta, jog šalys 2019-04-10 pasirašė susitarimą. Atsakovas papildomai nurodo, jog susitarimu ieškovė pripažino, kad atsakovo išėjimo iš darbo priežastys yra svarbios (daugiau nei 3 mėnesiai nemokamas darbo užmokestis), ir patvirtino, jog atsakovui priklauso kompensacija už 150 darbo dienų nepanaudotų atostogų, kas sudaro 22 817 Eur į rankas, bei dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka už daugiau nei du mėnesius vėluojantį atlyginimą pagal DK 56 str. 2 d. (susitarimo 2 p.). Atsakovas, vadovaudamasis 2019-04-10 susitarimu nurodo, jog ieškovei išmokėjus atsakovui visą neišmokėtą darbo užmokestį iki atleidimo dienos (pagal susitarimo 3 p.), bei kompensaciją už du mėnesius nepanaudotų kasmetinių atostogų (pagal susitarimo 4 p.), atsakovas atsisakys ir nereikš pretenzijų dėl likusių neišmokėtų kompensacijų, kurios jam priklauso pagal DK (t. y. nepanaudotos likusios kasmetinės atostogos, bei dviejų mėnesių kompensacija už vėluojantį daugiau nei du mėnesius išmokėti darbo užmokestį) (susitarimo 5 p.). Ieškovei neįvykdžius įsipareigojimų, numatytų susitarimo 5 p., atsakovas turi teisę reikalauti viso neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už visą nepanaudotų kasmetinių atostogų laikotarpių, t. y. 150 darbo dienų, bei dviejų mėnesių kompensacijos už vėluojantį daugiau nei du mėnesius išmokėti darbo užmokestį (susitarimo 6 p.). Teigia, kad susitarimu prisiimtų įsipareigojimų ieškovė neįvykdė. Atsakovas nesutinka su reikalavimu mažinti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kadangi 2019-04-10 susitarimu pati ieškovė pripažino kompensacijos dydį ir sąlygas (sutarties 2 p., 3 p., 4 p.). Teigia, kad ieškovė jokiais įrodymais ar skaičiavimais nepagrindžia savo teiginio, esą faktiškai atsakovui priklauso ne 150 darbo dienų atostogų, o tik du mėnesiai. Ieškovės argumentas, kad atsakovas pats neformindavo savo atostogų laiko yra nepagrįstas, nes darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis (DK 21 str. 3, 4 d.), įmonės vadovas yra atsakingas už atostogų darbuotojams suteikimą ir įforminimą. Atsakovas neturėjo jokių įgaliojimų atlikti darbdavio įgalioto asmens funkcijas, juo labiau – santykyje su savimi. Jis neturėjo įgaliojimų spręsti dėl savo paties atostogų suteikimo ar įforminimo. Duomenų, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir atsisakė bendradarbiauti su ieškove dėl atostogų suteikimo, nėra. Atsakovas nurodo, kad nepanaudotos atostogos nėra kaupiamos, darbuotojas tik įgyja ar išlaiko (nepraranda) teisę į kalendoriniais vienetais (kalendorinėmis ar darbo dienomis ar kt.) apibrėžtos trukmės poilsį – atostogas, kurios apmokamos atostoginiais, apskaičiuotais pagal jų išmokėjimo dieną galiojančių teisės aktų nuostatas. Atostoginiai apskaičiuojami vadovaujantis Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 „Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintu Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu (toliau – aprašas). Pagal šį aprašą skaičiuojamasis laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas VDU, yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (aprašo 5.1 p.). Taigi, niekuo nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl netinkamai apskaičiuotos nepanaudotų kasmetinių atostogų trukmės ir priteistos kompensacijos už jas dydžio. Ieškovės reikalavimas panaikinti sprendimo dalį dėl netesybų už vėlavimą išmokėti darbo užmokestį ir nepriteisti netesybų arba jas sumažinti „iki protingo dydžio“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kodėl sprendimo dalis dėl netesybų dydžio nustatymo yra neteisėta ir nepagrįsta, netesybų sumažinimo iki „protingo dydžio“ pagrindų ieškinyje ieškovė taip pat nepateikė. Nurodo, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl prašo skirti baudą, teigdamas, jog ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas prašo ieškinį atmesti, skirti 5 000 Eur baudą atsakovui, pusę sumos skiriant ieškovei ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 60-69, t.I).

Teisme gauti ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad ieškovė teikia į bylą dokumentus, pagrindžiančius, kodėl nebuvo laiku mokamas atlyginimas. Paaiškina, kad du ieškovės darbuotojai, t. y. atsakovas ir V. B. įkūrė naują įmonę ir teigia, jog jie ėmėsi konkuruojančio verslo ir atliko neleistinus veiksmus prieš ieškovę (el. b. l. 77-78, t.I).

Teisme gauti atsakovo papildomi rašytiniai paaiškinimai. Teigia, kad 2019-12-19 pažyma nepatvirtina ieškovės sunkios finansinės padėties ginčo laikotarpiu ir, juo labiau, nesudaro pagrindo atleisti ieškovę, kaip darbdavį, nuo pareigos atsiskaityti su atsakovu, kaip darbuotoju, neįrodžius atsakovo kaltės dėl vėlavimo atsiskaityti, taip pat nurodo, jog nei sutartimi, nei įstatymo pagrindu nėra apribota atsakovo teisė į darbą ar verslą, ir nėra apribota atsakovo teisė konkuruoti su ieškove (el. b. l. 193-197, t.I).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas, bei ieškovo vadovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė atmesti visus darbuotojo M. V. reikalavimus, teiktus darbo ginčų komisijai, panaikinti Komisijos sprendimą. Vadovas R. G. paaiškino, kad susitarimą su M. V. pasirašė praktiškai jo neskaitęs, aptaręs su M. V. jo atleidimo iš darbo sąlygas. Tačiau tik vėliau suprato, kad M. V. susitarimą parengė siekdamas pasipelnyti iš bendrovės, jau veikdamas kitoje įmonėje, nesąžiningais būdais perviliojęs dalį žmonių, bei su V. B. vykdydamas konkurencinę veiklą. Susitarime nurodytos nerealios išmokos ir sąlygos, ieškovė nesutinka, kad M. V. dirbo be atostogų, jis imdavo poilsio dienas, atostogos nebuvo forminamos. Teigė, jog įmonė 2019 m. balandžio mėnesį buvo blogoje finansinėje situacijoje, daug darbuotojų išeidinėjo ir tada nebuvo tiesiog galimybių atsiskaityti su M. V., jį atleidžiant iš darbo. Reikėjo spręsti, ar atsiskaityti tik su vienu M. V., ar išmokėti proporcingai ir kitiems darbuotojams. M. V. tada sutiko palaukti galutinio atsiskaitymo. Po M. V. išėjimo išėjo dar apie 20 darbuotojų, su jais buvo pilnai atsiskaityta. M. V. buvo informuotas, kad atleidimas bus įformintas „savo noru“, dviejų mėnesių užmokesčio dydžio kompensacija per didelė išmoka būtų tokiu atveju, todėl atleidimas iš darbo buvo įformintas DK 55 str. pagrindu. Prašo kompensaciją už nepanaudotas atostogas priteisti ne 38359,50 Eur, o 10175,08 Eur dydžio, bei panaikinti DGK sprendimo dalį dėl išeitinės išmokos ir nepriteisti netesybų arba jas sumažinti iki minimalaus dydžio.

Atsakovas ir jo atstovas su ieškovės reikalavimais nesutiko. Palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, bei paaiškino, kad buvo sudarytas 2019-04-10 susitarimas ir kadangi darbdavys jo nesilaikė, turi sumokėti visas sumas, kokias ir buvo aptarę tam atvejui, jei neatsiskaitys per susitartą terminą. Darbdavys turi pareigą teisingai įforminti darbo sutarties nutraukimą, to neįvykdęs, turi prisiimti pasekmes.

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas pas ieškovę pradėjo dirbti 2004 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini), o nuo 2005 m. birželio 6 d. – (duomenys neskelbtini) (el.b.l.8-11, t.I).

Nustatyta, jog M. V. 2019-04-05 pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2019-04-12 pagal DK 56 str., bei prašant išmokėti atlyginimą, dviejų mėnesių kompensaciją, bei kompensaciją už nepanaudotas 156 darbo dienas kasmetinių apmokamų atostogų (el. b. l. 43, 70, t.I).

2019 m. balandžio 12 d. ieškovės direktoriaus įsakymu M. V. atleistas iš darbo pagal DK 55 straipsnį, nurodant išmokėti kompensaciją už 40 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų (el.b.l.20, t.I).

Vadovaujantis DK 56 str. 1 d., darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu: 1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių; 2) darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos; 3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį, kuriam teises aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.

Ieškovas savo prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo nekonkretizavo, kuriuo būtent DK 56 str. 1 d. nurodytu pagrindu prašo būti atleidžiamas iš darbo, tačiau iš to, kad prašyme nurodo, kad jau trečią mėnesį negauna darbo užmokesčio, bei matydamas blogėjančią įmonės finansinę padėtį, vertintina, kad atsakovas prašė atleisti jį iš darbo DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu – kai du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Tokį darbuotojo pasirinkimą (atleidimo pagrindui) patvirtina ir tai, kad prašo išmokėti dviejų mėnesių kompensaciją, kurios mokėjimas numatytas DK 56 str. 2 dalyje.

To paties DK 56 straipsnio 3 dalis numato, kad darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad dėl tokio atleidimo pagrindo būtų buvęs atskiras darbuotojo pareiškimas ar šalių susitarimas. Vertintina, kad darbdavys savavališkai atleidimą įformino ne darbuotojo nurodytu pagrindu, o DK 55 str. pagrindu, nors buvo visos sąlygos atleisti atsakovą iš darbo DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 414 str. 3 d., teismo sprendimu keičia atsakovo atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 55 straipsnio į DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Atsakovas M. V. ir ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Plieninis skydas“, atstovaujama generalinio direktoriaus R. G., 2019 m. balandžio 10 d. sudarė susitarimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei nepanaudotų atostogų išmokėjimo (el.b.l.17, t.I). Būtent iš šio susitarimo matyti, kad darbdavys, praėjus 5 dienoms nuo darbuotojo parašyto prašymo atleisti iš darbo DK 56 straipsnio pagrindu, siekė atleidimą įvykdyti geranoriškai darbuotojui ir darbdaviui susitariant ir įtvirtinant susitarime abipusius įsipareigojimus ir atsiskaitymo sąlygas. Teismas pripažįsta šį susitarimą kaip atitinkantį tikrąją buvusią situaciją, todėl kritiškai vertina ieškovės vadovo argumentus, kad jis pasirašė susitarimą jo neskaitęs, patikėjęs darbuotoju ir buvęs apgautas. Vertinant susitarimą pagal DK 24 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus, pripažintina, kad kiekviena darbo santykių šalis privalo siekti kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. 2019-04-10 susitarime aiškiai nurodytas (2 p.) patvirtinimas apie tai, kad atsakovui priklausė dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka už daugiau nei du mėnesius vėluojantį darbo užmokestį. Taip pat buvo patvirtinta, kad M. V. turi 150 darbo dienų nepanaudotų atostogų (4 p.). Atsakovas sutiko nereikalauti visų jam priklausančių išmokų tik su tokia sąlyga, jei neišmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už du mėnesius nepanaudotų atostogų būtų sumokėta per 20 darbo dienų nuo atleidimo datos, t.y. iki 2019-05-14 (5 p.). 6 punktu šalys susitarė, jei įsipareigojimai nebus įvykdyti, M. V. įgyja teisę reikalauti ne tik viso neišmokėto darbo užmokesčio, bet ir kompensacijos už 150 dienų nepanaudotų atostogų, bei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos.

Nustatyta, kad atsakovo darbdavys UAB „Plieninis skydas“ atsakovą atleido iš darbo - (duomenys neskelbtini) pareigų 2019-04-12 DK 55 straipsnio pagrindu (el. b. l. 20, t.I). Į bylą pateiktas kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimas, kad 2019-04-12 dienai kompensacija už 40 darbo dienų nepanaudotų atostogų sudaro 10 175,08 Eur reiškia, kad M. V. sutiko, laikantis 2019-04-10 susitarimo sąlygų, jog toks kompensacijos dydis jį tenkina, jei ji sumokama per dvidešimt dienų nuo atleidimo (el. b. l. 17, 19, t.I).

Tarp šalių nėra ginčo, kad atleidimo dieną 2019-04-12 buvo sumokėta 2400 Eur grynais, taip pat 2019-04-15 pervesta į atsakovo banko sąskaitą 585,88 Eur, 2019-04-17 – 1500 Eur ir 2019-04-26 – 1000 Eur darbo užmokesčio (el.b.l.40, t.I).

Pripažintina, kad toks dalinis atsiskaitymas su atsakovu nereiškia Susitarimo 5 punkto sąlygos laikymosi. Vadinasi, vykdant minėtą susitarimą, ieškovei kilo pareiga sumokėti atsakovui visas sutartas sumas pagal Susitarimo 2 punktą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punktu, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, uždarbio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką.

Ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudaro 255,73 Eur (5285,00 Eur x 3 mėn. : 62 d.d.) neatskaičius mokesčių); piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas – 38 359,50 Eur (255,73 Eur x 150 d.d.), neatskaičius mokesčių; dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 10 689,51 Eur (255,73 x 20,9 (metinis vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį 2019 m.) x 2 mėn.), neatskaičius mokesčių.

Išnagrinėjus ginčą teisme, dėl ieškovės sumokėtų sumų bei darbo ginčų komisijos išvados dėl atsakovo darbo užmokesčio 3038,88 Eur (po atskaitymų) ir vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio 255,73 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio ginčo tarp šalių nekilo. Ieškovė, pateikdama įrodymus, kaip kito atsakovo darbo užmokesčio dydis ir kad paskutiniais mėnesiais iki atleidimo jis buvo didžiausias, argumentavo, kad būtų nesąžininga ir neatitiktų protingumo ir teisingumo principų, jei kompensacija už 150 darbo dienų nepanaudotų atostogų būtų skaičiuojama iš paskutiniųjų trijų mėnesių darbo užmokesčio (el.b.l.134, t.I). Vienok, teismas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais, kadangi darbo užmokesčio vidurkio skaičiavimas kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas atliekamas remiantis Vyriausybės nutarimu, ir šiuo atveju, kompensacija susidarė tokio dydžio pagal apskaičiuotą vidutinį darbo užmokesčio vienai darbo dienai dydį skaičiuojant pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo Aprašą.

Taigi, vykdant šalių sudaryto susitarimo sąlygas, bei nustačius, jog darbdavys visiškai neatsiskaitė su darbuotoju jo atleidimo dieną, nei pagal sudarytą susitarimą – per 20 darbo dienų nuo jo atleidimo, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina neišmokėta darbo užmokesčio už 2019 m. vasario mėnesį dalis - 538,88 Eur (3038,88 Eur - 2500,00 Eur), atskaičius mokesčius, taip pat darbo užmokestis už 2019 m. kovo mėnesį 4 858,87 Eur (neatskaičius mokesčių), 2 557,3 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis už balandžio mėnesį ir piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas - 38 359,50 Eur (neatskaičius mokesčių), bei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka - 10 570 Eur (neatskaičius mokesčių).

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojui išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019-04-10 susitarimu susitarė dėl kitokios atsiskaitymo atleidžiant iš darbo tvarkos ir terminų. Tačiau darbdavys nesilaikė ir sudaryto susitarimo ir neatsiskaitė pagal susitarimo sąlygas. Vadinasi, yra pagrindas pripažinti, kad darbo santykiams pasibaigus, darbdavys su darbuotoju – M. V. neatsiskaitė (DK 147 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs ieškovės nurodomas neatsiskaitymo su atsakovu priežastis, pateiktus įrodymus apie M. V. bendradarbiavimą su kitu iš UAB „Plieninis skydas“ išėjusiu darbuotoju, galimai įsteigtą konkuruojančią įmonę ir dėl to mažėjusias ieškovės pajamas, nevertina šių aplinkybių, kaip pagrindo nepriteisti iš darbdavio darbuotojo naudai netesybų dėl pavėluoto atsiskaitymo atleidžiant iš darbo. Teismas konstatuoja, kad visi pateikti ieškovės argumentai ir įrodymai nepatvirtina būtent atsakovo – darbuotojo kaltės dėl darbdavio uždelsimo atsiskaityti. Dar sudarydamas 2019-04-10 susitarimą darbdavys turėjo suprasti ir įvertinti galimas pasekmes nesilaikant susitarimo atsiskaityti per dvidešimt darbo dienų nuo atleidimo. Tačiau neatsiskaitęs su darbuotoju, darbdavys turi prisiimti tiek paties pasirašyto susitarimo, tiek DK 147 str. 2 d. numatomas pasekmes – mokėti netesybas. Teismui yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai netesybas. Darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, bei atsižvelgiant į atsakovui priteistas išmokėjimui ir jau išieškotas sumas, bei įvertinant aplinkybes apie ieškovės nurodomą įmonės sudėtingą situaciją, pripažintina, kad šiuo atveju, priteistinos netesybos tvirta suma, jų dydį imant 3038,88 Eur (vidutinis darbo užmokesčio dydis atskaičius mokesčius) dauginant iš 6 mėnesių, kas sudarytų 18 233,28 Eur. Vis dėlto, tokia suma būtų neadekvati sankcija darbdaviui, kaip neproporcinga padarytam teisės pažeidimui (vėlavimui atsiskaityti). Neadekvačios sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo, teisingumo, protingumo principus, bei darytų žalą ieškovės kitų darbuotojų ir kreditorių interesams. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovo naudai priteistų visų išmokų dydį, laikantis proporcingumo principo, pripažintina pagrįstu ir teisingu sumažinti atsakovo naudai priteistinas netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką iki 9 000 Eur.

Vertinant į bylą pateiktus įrodymus ir susirašinėjimą su antstoliu D. Blizniku dėl Darbo ginčų komisijos nurodytos skubaus vykdymo sumos, laikytina, kad šiuo teismo sprendimu nėra pagrindo atskirai įskaityti jau išmokėtos 5344,76 Eur sumos, kadangi tai susiję su vykdymo proceso specifika ir darbdavio skaičiuotinais mokesčiais nuo priteistų sumų, nurodžius, jog priteisiama neatskaičius mokėtinų mokesčių. Kaip ir nurodė antstolis ieškovei savo raštu, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 21 punktu, „vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui, kartu pateikdamas skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją. Apskaičiavimo originalas paliekamas vykdomojoje byloje“. Taigi, ieškovės kaip darbdavio pareiga išlieka bendradarbiauti tiek su darbuotoju, kuriam išmokamos susijusios su darbo santykiais sumos, tiek su Socialinio draudimo fondo valdyba, nurodant, patikslinant atleidimo iš darbo pagrindą, bei apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, tiek su darbo ginčų komisijos sprendimą, teismo sprendimą vykdančiu antstoliu, kad darbuotojo naudai išieškomos sumos būtų tokios, kokios nurodytos vykdomuosiuose dokumentuose, bei atitinkamai sumokėjus darbdaviui privalomus mokesčius.

Dėl baudos skyrimo

Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis nustato, kad teismas dalyvaujantį byloje asmenį, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali įpareigoti atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius arba paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Atsakovo atstovas prašo ieškovei skirti 5000 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant atsakovui. Baudą prašoma skirti, nes atsakovo vertinimu, ieškovė veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (el.b.l.68, t.I).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju yra būtinos dvi sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. CPK 95 straipsnio prasme, esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejui, gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė. Sprendžiant nuostolių vienai šaliai dėl kitos šalies paduoto procesinio dokumento, kitos šalies sugaištas dėl bylinėjimosi laikas, su tuo susiję nepatogumai ir teisinis neapibrėžtumas nelaikytini aplinkybėmis, pačiomis savaime darančiomis reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagrįstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224).

Vertinant atsakovo prašyme išdėstytas aplinkybes, surinktą rašytinę bylos medžiagą, darbo ginčų komisijos medžiagą, teisme duotus ieškovės atstovų paaiškinimus, teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovė būtų sąmoningai klaidinusi proceso dalyvius ar teismą, veikusi prieš greitą bylos išnagrinėjimą, dėl ko atsakovas būtų patyręs papildomas bylinėjimosi išlaidas, ar keitęs savo poziciją dėl ieškinio dalyko. Teismas išsprendė šalių ginčą dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, priteisė atsakovui neišmokėtas darbo užmokesčio sumas. Atsakovas papildomų nuostolių dėl ieškovės pozicijos ar paaiškinimų teismo posėdžio metu nepatyrė, apie tai byloje įrodymų nėra. Tai, kad nepasitvirtino ieškovės ieškinio reikalavimų pagrindą pagrindžiančios aplinkybės, savaime nereiškia, kad ieškovė, pareikšdama reikalavimą, elgėsi nesąžiningai, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Byloje nesant akivaizdžių įrodymų, leidžiančių konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nustatyta, kad ieškovė patyrė ir prašo priteisti 1000 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas byloje (el.b.l. 188, t.I, .zip laikmenoje esantys priedai Nr. 1-4)

Atsakovas patyrė 5112,25 Eur išlaidų už jį atstovavusio advokato teisines paslaugas byloje. Atsakovas pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidų ataskaitas, sąskaitas-faktūras, mokėjimo nurodymų kopijas, t.y. dokumentus, pagrindžiančius susidariusių išlaidų advokato pagalbai byloje pagrįstumą ir ryšį su byla (el.b.l.73-74, 114, 132, 190-194, t.I).

Pagal teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pagal bylos nagrinėjimo metu buvusius vidutinio darbo užmokesčio dydžius šalies ūkyje, bei vertinant advokatų įkainius ir suteiktas paslaugas, atsižvelgiant į bylos trukmę, klausimų sudėtingumą, medžiagos apimtį, reikalavimų skaičių, vertintina, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą byloje viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius ir tenkintinos 4000 Eur ribose.

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str.).

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., 414 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad darbo sutartis tarp UAB „Plieninis skydas“ ir M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukta 2019 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Priteisti atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Plieninis skydas“, įm. k. 126053826, 538,88 Eur (penki šimtai trisdešimt aštuoni eurai 88 euro ct, atskaičius mokesčius), neišmokėto darbo užmokesčio už 2019 m. vasario mėnesį.

Priteisti atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Plieninis skydas“, įm. k. 126053826, 7416,17 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų 17 euro ct, neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. kovo ir balandžio mėnesius.

Priteisti atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Plieninis skydas“, įm. k. 126053826, 38 359,50 Eur (trisdešimt aštuoni tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt devyni eurai 50 euro ct neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Priteisti atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Plieninis skydas“, įm. k. 126053826, 10 570 Eur (dešimt tūkstančių penki šimtai septyniasdešimt eurų, neatskaičius mokesčių) išeitinės išmokos.

Priteisti atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Plieninis skydas“, įm. k. 126053826, 9 000 Eur (devynis tūkstančius eurų, atskaičius mokesčius) netesybų.

Priteisti atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Plieninis skydas“, įm. k. 126053826, 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti UAB „Plieninis skydas“, įm. k. 126053826, per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui patikslintus duomenis dėl M. V. atleidimo iš darbo pagrindo ir draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.