- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 1-34-519/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00307-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Bronius Zalaga, Vaclovas Iždonas
- Nukentėjusysis
- J. N., Stefanijai J
- Kaltinamasis
- S. L.
- Advokatai
- Vidas Peikštenis, Algimantas Pileckis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš pirmininkaujančio Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L. dėl asmeninių paskatų, kilus tarpusavio konfliktui su S. S. 2011-05-06 apie 17:40 val., tikslus laikas nenustatytas, būdamas neblaivus, viešoje vietoje - prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau 9 smūgių nukentėjusiajam S. S. kumščiais ir spardydamas jį kojomis į galvą: abu smilkinius, dešinės akies viršutinį voką, viršutinės lūpos abi puses, bei kairės rankos dilbio sritį, ir kitas kūno vietas, padarė jam netaisyklingos formos poodines kraujosruvas kaktos vidurinėje dalyje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose viršugalvio kairės pusės viršutinėje srityje, poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, dešinio antakio išorinėje srityje, dešiniame smilkinyje ir dešinės akies viršutiniame voke su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose ir kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine, nosies sumušimą su odos nubrozdinimu nosies nugarėlės viršuje bei nedidele kraujo išlaja po kairės akies obuolio jungine vidinėje srityje, poodines kraujosruvas abiejose lūpose su odos nubrozdinimu viršutinės lūpos dešinėje pusėje pigmentinės odos srityje ir atitinkamai esančiomis kraujosruvomis abiejų lūpų gleivinėse, abipusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudusį galvos smegenis ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos sumušimo židinius su kraujosruvomis kairio galvos smegenų pusrutulio branduolių srityje bei galvos smegenų kamiene, su ryškiais židininės neurologiniais požymiais sukėlę gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio dilbio viršutinio – vidurinio trečdalių ribos išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą pilvo viršutinės dalies kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame klubo šone, netaisyklingos formos odos nubrozdinimą dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje. Nuo stipraus galvos sumušimo pasėkoje padaryto kraujo išsiliejimo abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudusio galvos smegenis bei galvos smegenų sumušimo kairio smegenų pusrutulio ir galvos smegenų kamieno srityje sukėlė ryškius neurologinius židininius požymius ir gyvybei pavojingą būseną - smegenų komą, dėl ko S. S. nuo suduotų smūgių į galvą visumos 2011-05-12 01:11 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, ir taip tyčia jį nužudė.
Apklaustas kaltinamuoju S. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011-05-06 su bendradarbiais po darbo prie miško, esančio (duomenys neskelbtini), šventė Stasines. Buvo susirinkę apie 10–11 bendradarbių, visi bendrai išgėrė litrą, gal pusantro degtinės ir grįžo. Jis gėrė nedaug, buvo apsirengęs darbiniais rūbais. Jį pavežė iki namų ir prie (duomenys neskelbtini) išleido. Grįžo namo į nuomojamą butą ir ten rado E. K. su D. L.. Jis kiek pamiegojo ir po to pasiūlė E. K., nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Kartu ėjo ir D. L.. Parduotuvėje jis nusipirko butelį alaus, o E. K. ir D. L. - energetinių gėrimų. Parduotuvėje prie jų pristojo nukentėjusysis, kad nupirktų jam išgerti. Jo nepažinojo, tada jį pirmą kartą matė. Jis priėjo, kai stovėjo prie kasų. Kadangi jis nebuvo nusiteikęs su nukentėjusiuoju bendrauti, tai pasakė, kad atstotų. Jie su E. K. ir D. L. namo iš parduotuvės išėjo pirmiau nei nukentėjusysis. Kai išėjo iš parduotuvės nepamena, ar matė nukentėjusįjį, taip pat ar matė muštynes, kurių metu kas nors muštų nukentėjusįjį. Parėjęs namo išgėrė alaus ir žiūrėjo televizorių. Bebūnant namuose pas jį dar atėjo bendradarbis V. L., jis atsinešė dar alaus, kartu jį išgėrė. Kai atėjo bendradarbis, namuose E. K. ir D. L. nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes kai jį sulaikė tyrėjas, kabinete buvo dar kiti kriminalistai, jie grasino, kad jį primuš, sakė, kad nepamatys dienos šviesos, taip pat nurodė prisipažinti bei sakyti ką jis padarė. Pirmieji parodymai buvo gauti naudojant psichologinį spaudimą. Šios apklausos metu tyrėjos kabinete gynėjo nebuvo. Jis nepamena tokių įvykio aplinkybių, kurios užfiksuotos apklausos protokole. Po to kai jis mėgino nusižudyti, jam buvo paskirti vaistai ir dėl jų poveikio jis nieko neprisimena, todėl nepamena savo pirminių parodymų. Dėl patirto spaudimo prisipažinti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jis skundų niekam nerašė, nes bijojo. Apie grasinimus jis nieko nesakė ir teisėjui kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės klausimas, nes irgi bijojo. Šiuo metu dirba statybose. Yra ramaus būdo, sutaria su bendradarbiais, nėra nieko sumušęs.
Nukentėjusioji S. J. S. apklausiama liudytoja paaiškino, kad žuvusysis buvo jos sūnus. Gegužės 6 d. sūnus grįžo namo blaivus. Apie 17 val. sūnus pasakė, kad išeina. Paprašė jo ilgai nebūti, nes reikės maisto parnešti. Jai bekalbant rožančių paskambino į duris, o jas atidarius, pamatė moterį, kuri sakė bėgti žiūrėti, nes jos sūnų užmušė prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Tai išgirdusi, ji sutriko, nubėgo prie prekybos centro. Tuo metu jau buvo atvažiavusi greitoji pagalba, viena moteris pasakė, kad sūnų jau įkėlė į greitosios pagalbos automobilį. „(duomenys neskelbtini)“ nuo jos namų yra netoli, už kelių namų. Nuo tada, kai sūnus išėjo iš namų, iki tol, kol jai pranešė, kad sūnų užmušė, praėjo apie 10–15 minučių. Sūnus nors ir išgerdavo, tačiau padėdavo jai gyventi, namus tvarkydavo, grindis plaudavo, prekių iš parduotuvės parnešdavo. Sūnus girtas triukšmo nekeldavo, galėdavo jam pinigus patikėti, jis nupirkdavo produktų, grąžą atiduodavo. Sūnus dirbo atsitiktinius darbus, plyteles klodavo. Jis ir oficialiai dirbo, ir samdomus darbus. Vasarą ir uogų, grybų pririnkdavo, tačiau prieš mirtį niekur nedirbo. Ji pati turi problemų dėl sveikatos, pripažino kataraktą, reikia operuotis, vaistus reikia pirkti. Visos ligos po šio įvykio paaštrėjo. Ji prašo tenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį tiek kiek tai liečia turtinę, tiek neturtinę žalą. Paminklas šiuo metu dar nepastatytas, tačiau bendrovė pateikė paminklo sąmatą apie septynis tūkstančius du šimtus litų. Gauna dvi pensijas, nes buvo ištremta su tėveliais. Iš viso gauna 810 Lt pensiją. Prašo kaltinamąjį pripažinti kaltu ir jam skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Nukentėjusioji J. N. apklausiama liudytoja paaiškino, kad šeimoje ji yra vyriausia sesuo, žuvusysis jai buvo brolis. Apie įvykį nieko nežino, viską jai papasakojo mama. Turėjo išlaidų laidotuvėms, taip pat reikėjo vežti į (duomenys neskelbtini) reanimobiliu, samdyti transportą, mokėti gydytojui, tačiau už tai kvitų neišdavė. Dėl salės nuomos ir kitas išlaidas patvirtinančius kvitus pateikė. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Laidotuvių išlaidos bendrai sudaro kaip nurodyta ieškinyje. 1040 Lt gavo iš „Sodros“, todėl galima ta suma mažinti ieškinį. Dar prašo priteisti penkis šimtus tūkstančių litų neturtinės žalos. Šiuo metu dar nepastatė paminklo, reikės vėliau ir kapines tvarkyti. Brolis jai padėdavo, nes nuo jos jis gyveno už kelių namų. Jis padėjo dirbti visus ūkio darbus, vyriškus darbus, remontus, nes ji yra išsituokusi, gyvena viena. Brolio mirtis ją labai paveikė, iki šiol negali atsigauti, po brolio mirties bijo viena išeiti į gatvę, į darbą bijo eiti, nes pro parką reikia eiti. Iki šiol vartoja vaistus. Po brolio mirties mama visai pasiligojo, be vaistų negali gyventi. Alkoholinių gėrimų kainos į civilinį ieškinį neįrašė. Brolis vartodavo alkoholį, tačiau tai jam netrukdė padėti mamai.
Liudytoju apklaustas E. K. paaiškino, kad S. L. yra jo draugas, jų santykiai draugiški. Žuvusiojo nepažinojo. Įvykio dieną, gegužės 6 d., kartu su drauge D. L. laukė grįžtant iš darbo S. L.. Jie visi kartu nuomojosi butą, kartu gyveno. S. L. grįžo apie pusę šešių ir paprašė, kad jie palydėtų jį iki „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi planavo eiti pas D. mamą, tai sutiko jį palydėti į „(duomenys neskelbtini)“. Prie „(duomenys neskelbtini)“ sutiko S. S.. Jis prašė leisti kartu išgerti, tačiau S. L. nesutiko, nes S. S. neturėjo pinigų prisidėti. Tada nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, kur S. L. nuėjo prie alaus, o jie su D. L. irgi netoliese buvo. Tada vėl atėjo S. S., prašė kartu leisti išgerti, bet S. L. nesutikus, Saulius išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“. S. L. pasiėmė alaus, ir jie nuėjo prie kasos. Išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“ S. L. su S. S. apsistumdė, nes S. S. laukė prie „(duomenys neskelbtini)“ netoli laiptų. Kaltinamasis porą kartų pečiu pastūmė S. S.: užkliudė jį pečiu, porą kartų rankomis pastūmė, smūgių nesudavė. S. S. nenugriuvo nuo pastūmimo, jie abu tik apsistumdė ir tada jis, S. L. ir D. L. nuėjo tolyn. Nueinant, jiems visiems trims namų link, matė, kad prie S. S. buvo pribėgę trys asmenys iš (duomenys neskelbtini) banko pusės. Jie pribėgę šaukė: „Ko lindai prie mano šuns“ ir taip toliau, taip pat matė, kad jie sudavė S. S. smūgius, nuo kurių jis nugriuvo prie aikštelėje stovėjusio automobilio priekio ir pradėjo jį spardyti. Kai kažkokia iš parduotuvės išėjusi moteris pradėjo šaukti, šie trys asmenys pabėgo. Visa tai jis matė maždaug iš aštuonių metrų atstumo. Šie asmenys buvo už jį aukštesni, tamsiai apsirengę, juodomis kelnėmis, jam nematyti. Tuo metu jie S. L. vedė namo, nes jis buvo neblaivus, norėjo jį užrakinti, nes tik vieną raktą nuo buto turi. S. L. nusipirktą alų netoli banko, ant suolelio, išgėrė. Kai buvo atsisėdę ant suoliuko, matė, kaip greitoji atvažiavo. Tuo metu S. L. paprašė nupirkti dar alaus. Jis nuėjo ir paėmė „(duomenys neskelbtini)“ alaus bei girdėjo, kaip apsauginis su pardavėja kalbėjosi apie tą įvykį. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, apkaltino S. L., nes tyrėja jam pasakė, kad S. L. verčia kaltę ant jo. Šiandien teisme teisybę pasakoja, o tyrėjai melavo.
Liudytoja apklausta D. L. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jų tarpusavio santykiai normalūs, tačiau po to įvykio nebendrauja. Tikslios datos nepamena, tačiau tądien buvo Stasinės ir tai įvyko prie „(duomenys neskelbtini)“. Ji, S. L. ir E. K. ėjo į „(duomenys neskelbtini)“ apsipirkti. Tuo metu ji ir E. K. buvo blaivūs, o S. L. truputį išgėręs. Prie jų parduotuvėje priėjo vyras. Jis S. L. pasiūlė išgerti vyno, pasakė, kad jis už vieną butelį mokės, o už kitą – S. L.. Prie kasos tas vyras paklausė S. L., ar jis sumokės už jo butelį. S. L. atsakė, kodėl kabinėjasi prie žmonių, jei negali sumokėti. Jie su E. K. pirko po kokteilį „Bode light“. Ką pirko S. L., ji nepamena. Matė, kaip tas vyras kabinėjosi prie kitų parduotuvėje buvusių žmonių. Jiems išeinant iš „(duomenys neskelbtini)“, tas vyras jau stovėjo lauke, prie mašinų aikštelės. Jie pradėjo eiti link namų, link „(duomenys neskelbtini)“ banko. Paėjus apie 20 žingsnių, atsisukę pamatė, kad prie to vyro pribėgo trys stambūs jaunuoliai ir nukentėjusiajam sudavė smūgius, nuo ko jis nukrito ant mašinos. Dar girdėjo, kaip tie vyrai jam sakė, kad daugiau šuns nemuš ar kažkaip panašiai. Moteris, kuri pardavinėjo gėles, juos išvaikė. Tada jie nuėjo namo. Tuo metu gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Gal iš laikraščių po trijų dienų sužinojo, kad tas vyras gulėjo ligoninėje ir mirė. Parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu teisme ji keičia, nes, kai pasakojo pirmą kartą, tyrėjas R. ja nepatikėjo. Jis sakė nemeluoti, kad ji jų nedangstytų, nes pati gali nukentėti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos pagarsino teismo posėdžio metu, davė, kai tyrėja pasakė, kad S. L. prisipažino ir kad filmuotoje medžiagoje matyti, kad jie prie to vyro kabinėjasi. Po įvykio su kaltinamuoju neteko bendrauti. Su E. K. bendrauja, anksčiau buvo artimi draugai, dabar šiaip bendrauja. Tiesą sako šiandien, nes tyrėjas norėjo juos apgauti.
Liudytoja apklausta L. B. paaiškino, kad ji yra žuvusiojo sesuo. Jai paskambino sesuo J. N. ir pranešė, kad brolį sumušė ir jis yra ligoninėje. Anksti ryte nuvyko į ligoninę, gydytojai sakė, kad brolis labai smarkiai sumuštas, kad suspardytas galvos kamienas. Brolis buvo komos būsenos, kūnas buvo stipriai sumuštas, apibintuota galva. Iki mirties sąmonės neatgavo ir nekalbėjo.
Liudytoja apklausta V. B. paaiškino, kad yra kaltinamojo sesuo. Apie patį įvykį ji nieko negali nurodyti, tačiau gali charakterizuoti brolį. Švenčiant Kūčias įvyko toks įvykis, kurio metu jos su mama suprato, kad broliui reikalinga psichiatro pagalba, kad reikia jį gydyti. Brolis S. L. elgėsi agresyviai. Pasilenkęs per stalą prie kito brolio šaukė jam išeiti į lauką, nes nori išsiaiškinti, bandė jį pagriebti, bet jos suėmė jį ir išvedė, užrakino, kad aprimtų. Pakvietė policiją, kad jį kažkiek nuraminti. Tada brolis buvo išgėręs, nors dar pastovėjo. Po to įvykio kalbėjo su mama, kad jį reikia išvežti gydytis. Kai jis užsipuolė, prašė jo aprimti, tačiau jis nekreipė dėmesio į mamos raminimus. Jis žiūrėjo į šeimos narius kaip į svetimus žmones. Po tų Kūčių vakaro yra buvę ir daugiau incidentų. Švenčiant gimtadienį, atvažiavus į svečius, teko jiems išeiti, nes brolis buvo agresyviai nusiteikęs. Jai nežinoma ar brolis S. yra kreipęsis į gydytojus psichiatrus. Kalbėjosi su broliu apie jo elgesį, kai jis yra blaivus, bet jis sako, kad išgėręs savęs nevaldo. Žino, kad brolis vartoja vaistus, tačiau nežino nuo kokios ligos. Jis yra patyręs traumų, yra buvęs stipriai primuštas, jam buvo sumušta galva, tuo metu jo nepriėmė gydyti ligoninėje, nes išorinių sumušimų nebuvo, leido jam gydytis namuose. Blaivus brolis yra neagresyvus, jį yra auklėjusi, kad negertų, mėgino jį išsivežti pas save, kad suprastų, kaip smagu gyventi be alkoholio, tačiau kai grįžo, mamai sakė, kad tokio gyvenimo jis nenori.
Liudytoja apklausta J. N. paaiškino, kad atliko ikiteisminį tyrimą, bet jį baigė kita tyrėja, nes ji pakeitė darbą ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) VPK kriminalistinių tyrimų poskyrio specialiste. Ji apklausė liudytoją E. K.. Jis pirma, dalyvaujant advokatui, buvo apklaustas kaip įtariamasis. Parodymus davė savo valia, jokio poveikio apklausų metu ji nedarė, jam negrasino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodymų nekeitė ir nenorėjo keisti. Buvo atliktas tyrimas, peržiūrėta filmuota medžiaga, tačiau nebuvo užfiksuota kitų asmenų. Jų versija nepasitvirtino. Jis pas ją ateidavo ir ne dėl apklausų, konsultuodavosi, tačiau tuo metu neišreiškė noro keisti parodymus, nors galėjo taip padaryti. Apklausų metu jis minėjo, kad bijo S. L., todėl mano, kad dėl to gali keisti parodymus. E. K. sakė, kad išgėręs S. L. būdavo agresyvus. Sprendimą nutraukti tyrimą prieš E. K. priėmė ne tyrėja, o prokuroras.
Liudytoja apklausta E. A. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, įvykio metu dirbo trečioje kasoje kasininke. Nukentėjusysis, kuris nieko nepirko, praėjo pro jos kasą, šalia stovėjo, bendravo su moterimis, mama ir dukra. Ji girdėjo, kad nukentėjusysis sakė, kad jos yra jo kaimynės. Mano, kad jis buvo truputį išgėręs, tai matėsi iš jo kalbos, kai bendravo su moterimis. Su jomis nekonfliktavo, tik garsiai kalbėjo, juokavo. Po to jis išėjo į lauką. Nematė, kas jį užpuolė, su kuo jis konfliktavo. Vėliau, kai moteris su gėlėmis lauke pradėjo šaukti, atsisukusi pamatė, kad nukentėjusiajam du vaikinai sudavė du smūgius – vienas sudavė ranka, kitas spyrė į koją. Iš nugaros matė tuos vaikinus, neprisimintų, kaip jie atrodo, nei anksčiau, nei dabar jų neatpažintų, tik prisimena, kad tie jaunuoliai stovėjo už jos ir taip pat buvo parduotuvėje, o iš jos išėjo kartu. Kiek pamena, tai parduotuvėje nukentėjusiojo nematė kabinėjantis prie tų dviejų vaikinų.
Liudytoju apklaustas M. Ž. paaiškino, kad įvykio metu dirbo tyrėju. Teko dalyvauti atliekant procesinius veiksmus šioje baudžiamojoje byloje, tą parą buvo atsakingas už smurtinius įvykius. Gali būti, kad apklausė liudytoją D. L., tačiau tiksliai dabar nepamena. Visada liudytojus apklausia, surašydamas jų pasakojimą pagal jų žodžius, o jie perskaito, pasirašo. Jeigu liudytoja buvo apklausta, tai turi būti pasirašiusi protokole, kad protokolas surašytas iš jos žodžių teisingai. Kiek pamena, filmuotoje medžiagoje pagal liudytojų parodymus buvo nustatyti kalti asmenys, ir tą pačią dieną pristatyti ir apklausti. Jis atliko tik priminius veiksmus, po to perėmė kitas tyrėjas. Gali būti, kad „karštais pėdsakais“ po liudytojos D. L. parodymų važiavo į butą ir paėmė daiktus, tiksliai dabar nepamena, nes praėjo daug laiko, viskas yra surašyta byloje. Kiek pamena, sulaikė du įtariamuosius, vienas sėdi šiandien salėje, kito nėra. Buvo du vaikinai įtariamieji, o merginos nesulaikė, nes ji įvykyje nedalyvavo, tik matė. Oficiali D. L. apklausa galėjo būti viena, tačiau gali būti, kad su ja bendravo, neoficialiai kalbėdamas kaip su žmogumi.
Liudytoja apklausta D. U. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiojo tai pat nepažinojo. Įvykio dieną dirbo „(duomenys neskelbtini)“, pirmoje kasoje, esančioje arčiausiai įėjimo. Dienos nepamena, ji teisingai nurodyta jos pradinėje apklausoje, tačiau įsidėmėjo, kad du neblaivūs vaikinai pirko kasoje, jai sakė greičiau dirbti. Kaip šie vaikinai buvo apsirengę, ji nepamena. Atleidinėjo žmones, kai išgirdo lauke šaukiančią moterį ir pasilenkusi pamatė, kad lauke prie automobilių aikštelės stovėjo vyras, šalia šaukė moteris ir dar du vaikinus. Matėsi, kad tie du vaikinai bėgo link to žmogaus, link šio vyro. Tai buvo tie patys du vaikinai, kurie pirko jos aptarnaujamoje kasoje. Visą veiksmą ji matė per langą. Nepamena, prie kokio automobilio vyko veiksmas. Gerai matė tik vyrą ir tuos du vaikinus, o šaukiančią moterį užstojo (duomenys neskelbtini). Vėliau nežiūrėjo, nematė kaip viskas vyko, dirbo toliau. Tą dieną, po įvykio, geriau prisiminė įvykio aplinkybes, todėl prašo vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie yra teisingi.
Liudytoja apklausta J. F. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusįjį pažinojo iš matymo kaip pirkėją, nes jis netoliese gyvena. Įvykio metu parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyr. kasininke. Matė, kad įvykio dieną nukentėjusysis vaikščiojo po parduotuvę, nes ji tvarkėsi parduotuvėje. Su nukentėjusiuoju nebendravo, tačiau matė, kad jis buvo neblaivus. Parduotuvėje jis su kažkuo kalbėjo, bet nepamena, su kuo. Kaltinamojo parduotuvėje ir muštynių lauke, nematė. Po sąmyšio pro langą aikštelėje prie mašinos matė gulintį nukentėjusįjį, kuris atsisėdo ir vėl nugriuvo. Tuo metu parduotuvėje buvo vienas apsaugos darbuotojas. Nepamena ar jis buvo išėjęs į lauką aiškintis dėl įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes ir teisingai nurodė laiką, todėl prašo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Liudytoju apklaustas V. L. paaiškino, kad 2011-05-06, po darbo, (duomenys neskelbtini), bendradarbiai šventė Stasines. Jų buvo apie 10 bendradarbių. Nepamena, kokio ir kiek alkoholio jie išgėrė, tačiau patvirtina, kad tiek, kiek nurodyta jo ankstesniuose parodymuose. Gėrė visi, kartu ir S. L. vartojo alkoholį. Išsiskyrė apie 17 val. Su S. L. sutarė, kad po poros valandų ateis. Atėjęs pas S. L. į namus, jį rado belaukiantį. Jis namuose buvo vienas. Gėrė alų, nes L. L. turėjo namuose, taip pat ir jis dar atsinešė, tačiau kiek alaus išgėrė, nepamena. S. L. nepasakojo, ką jis veikė prieš jam ateinant. Nepamena, kad kartu būtų į parduotuvę ėję. Nakvojo pas S. L.. S. L. gali charakterizuoti kaip ramų, uždarą, lėtą žmogų bei pasakyti, kad ir išgėręs jis būna ramus.
Liudytoja apklausta S. S. paaiškino, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio dieną, 2011 m. gegužės mėnesio pradžioje, galėjo būti iki 9 dienos, nes po to išvyko, prie „(duomenys neskelbtini)“ buvo palikusi savo automobilį. Išėjusi iš „(duomenys neskelbtini)“ banko, nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Parduotuvėje buvo labai trumpai, gal apie 10 min. Išėjusi iš parduotuvės pamatė į savo automobilio, kuris stovėjo priekiu į parduotuvę, keleivio pusės priekinį ratą atsirėmusį vaikiną, jis atrodė miegantis, šnopavo. Vaikinas atrodė be sąmonės, tačiau išorinių sumušimo žymių nesimatė, tik, atrodo, dešinė ranka buvo kruvina. Jį kalbino moteris, kuri rankose turėjo gėles. Ji jo klausinėjo, ar šis suprato, už ką jį mušė. Ta moteris papasakojo, kad ji matė, kaip du jaunuoliai mušė šį žmogų. Sakė, kad tokie jauni ir taip žiauriai mušė. Sakė, kad, kai ji pradėjo šaukti, tai jie nubėgo. Ta moteris pasakojo, kad tie, kurie mušė, buvo jauni. Rodė, kad tie vaikinai užlindo į dešinę pusę, o „(duomenys neskelbtini)“ bankas yra kairėje pusėje. Buvo kartu ir to vaikino draugas, bandė nukentėjusįjį kelti, bet šis nesikėlė, nugriuvo, atsigulė. Tas draugas vėliau išėjo, jis buvo išgėręs. Jis buvo apie 40 m. amžiaus, aukštesnio ūgio, šviesia stiuke, tačiau tai buvo ne kaltinamasis, visai nepanašus į jį. Pamatė, kad tam vaikinui yra blogai, iškvietė greitąją pagalbą ir apsaugos darbuotoją. Pro šalį ėjo dvi moterys, sakė, kad vaikiną pažįsta, kad šalia jo mama gyvena, tai mergaitė nuėjo pasakyti jo mamai. Atvykusi greitoji pagalba, išvežė vaikiną. Po įvykio ji buvo išvykusi, nežinojo, kad ieškomi įvykį matę asmenys.
Liudytoju apklaustas R. B. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Įvykio metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju. Kiek pamena, 2011-05-06 nukentėjusysis du kartus buvo atėjęs į parduotuvę. Šiaip jis gyveno netoliese pas motiną, buvo išleistas iš kalėjimo, ateidavo išgėręs į parduotuvę, kabinėdavosi prie žmonių, prašydavo nupirkti alaus, tai dar ko, keikdavosi. Išprašydavo jį iš parduotuvės, kad netrukdytų žmonėms. Tą dieną apsaugos kamerų monitoriuje matė, kaip į parduotuvę atėjo du vaikinai, panašūs į sėdinčius salėje (rodo į salėje esančius kaltinamąjį ir liudytoją V. L.) su spec. rūbais, tačiau ar tai tikrai buvo jie, negali užtikrintai pasakyti. Kiek pamena, vieno kelnės buvo žalios, o gal džinsai. Tai prie jų prisikabino nukentėjusysis. Ką kalbėjo, negirdėjo, nes monitoriuose garso nėra, tik vaizdas matosi. Stebėjo juos, kad ko neįvyktų. Po to tie vyrukai ir nukentėjusysis išėjo į lauką. Kamerų lauke nėra, apsaugos kameromis yra stebimas tik parduotuvės vidus. Po kiek laiko, maždaug po 10-15 min. kai išėjo vaikinai, atbėgusi kasininkė, pasakė, kad primušė žmogų prie parduotuvės. Išėjęs lauk, pamatė prie automobilio, kurio markės neprisimena, gulintį žmogų. Jis gulėjo aukštielninkas, karkavo, tačiau išoriškai jokių sumušimo žymių nesimatė. Apie įvykį pranešė 112, sakė, kad reikalinga greitoji pagalba. Atvažiavus greitajai, padėjo įkelti nukentėjusįjį ir jį išsivežė.
Liudytoja apklausta S. R. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo mama. Apie įvykį žino tik iš E. K. pasakojimų, nes jie kartu gyveno su sūnumi S. L.. E. K. sakė, kad S. dėl šio įvykio nekaltas. Po to, kai jį išleido iš areštinės, jis pasakojo, kad trys vaikinai vedėsi šuniuką, o pro šalį ėjo nukentėjusysis ir spyrė jų šuniukui. Tada du vaikinai jį primušė. Tą patį jai patvirtino ir E. K. draugė D., kuri irgi buvo kartu. Skambino E. K. mamai, klausė, ką jai pasakojo. V., jo mama, dabar jau mirusi, sakė, kad jos sūnus tikrai nekaltas. Pats sūnus irgi sakė, kad nieko nepadarė. Jis nelįsdavo į konfliktus, nebūdavo agresyvus. Prieš penkerius, gal šešerius metus prigėrė vaistų, buvo reanimacijoje, jam buvo depresija. Sūnus gali iškeikti, apšaukti, išjuokti, bet tikrai nesimuša. Tokie išpuoliai apie kuriuos pasakojo jos dukra V. B. buvo po vaistų vartojimo. Sūnus taip pat buvo patyręs galvos traumą. Sūnus tris kartus gulėjo psichiatrijos ligoninėje dėl depresijos, nes jam sunku iškentėti, sako, kad geriau jau būčiau taip padaręs, nei dabar kad reikia kentėti už tai, ko nesu padaręs. Vakar vakare parašė žinutę, kad negali iškentėti to, ko nėra padaręs, rašė, kad nusižudys. Yra tekę rasti jį bandantį žudytis. Prieš pusmetį buvo užsimetęs diržą, vežė į ligoninę. Sūnus retkarčiais išgeria, tačiau nebūna agresyvus. Tai ji mato, nes sūnus gyvena su ja. Vienu metu nuomojosi butą, bet grįžo pas ją gyventi po nusikaltimo. Sūnus išgėręs nebūna agresyvus.
Liudytoja apklausta S. A. paaiškino, kad peržiūrėjusi vaizdo įrašą iš parduotuvės jame atpažino save. Ėjo į parduotuvę pirkti maisto ir matė muštynes. Matė, kad dviese vyrukai mušėsi susikibę, kad spardė vyrukas darbiniu tamsiai mėlynu kombinezonu. Datos, kada tai buvo, nepamena, buvo pavakarė. Veiksmas vyko netoli „(duomenys neskelbtini)“ durų. Įsidėmėjo du, kurie buvo susikibę, buvo ir daugiau žiūrovų. Vyrai buvo susikibę, vienas stambokas, o kitas – su mėlynu darbiniu kombinezonu. Susikibę buvo vyrai, stambesnysis nugriuvo, o vyrukas su mėlynu kombinezonu kelis sykius jam spyrė. Nugriuvo stambesnysis, tas, kuris mirė. Matė, kaip spyrė, du, gal tris kartus, tikrai ne vieną kartą. Nepažinojo muštynėse dalyvavusių asmenų. Tų asmenų pagal veidus negali prisiminti po tiek metų. Nematė, kad tą stambų asmenį muštų kokie trys vaikinai. Nežino, ar muštynės buvo tik prasidėjusios, pamatė, kad mušasi ir viskas, nestebėjo muštynių iki galo, nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Pro parduotuvės langą irgi matė, kaip stambusis vyras guli nugriuvęs. Kai išėjo iš parduotuvės, tas žmogus tebegulėjo ten, kur nukrito, o vyruko su mėlynais rūbais nebebuvo. Nepamena, kiek minučių užtruko parduotuvėje. Negali pasakyti ar įvykio vietoje buvo kokia moteris. Moteris su gėlėmis buvo išėjusi prie jų, priėjusi sakė jiems, ką daro. Kai išėjo, greitosios dar nebuvo, žmonės kalbėjo, kad iškvietė greitąją. Matė jį nukritusį ir gulintį prie mašinų, arčiau vienos, jis, matyt, buvo be sąmonės. Matė, kad jis griūdamas atsitrenkė į mašiną. Šias muštynes matė atsitiktinai, taip pat nematė skelbimo laikraštyje, jog ieškomi šio įvykio liudytojai. Su nukentėjusiojo mama pažįstamos iš matymo, su ja tik pasilabina, o jos paprašė paliudyti, kai nukentėjusiojo mama ją atpažino iš vaizdo įrašo. Tiksliai ji negali apibūdinti nukentėjusįjį mušusio asmens rūbų, tačiau vieno iš asmenų darbiniai rūbai yra panašūs į dalyvavusio muštynėse.
Iš 2011-05-06 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Prie pastato virš įėjimo yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Ties įėjimu priešais laiptus, (duomenys neskelbtini) gatvės kairėje pusėje ant šaligatvio, yra automobilių stovėjimo aikštelė. Įėjimas ir aikštelė grįsta betonine danga. Apžiūrėjus laiptus ir aikštelės betoninės dangos paviršių, pėdsakų ar daiktų reikšmingų bylai nerasta. (19-20 b. l., 1 tomas).
Iš 2011-05-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas daiktas - kompaktinis diskas CD-ROM, kurį daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2011-05-10 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. G.. Apžiūrimas daiktas – kompaktinis diskas CD-ROM „MEDIART“ 700 MB, peržiūrimame diske yra informacijos 46,4MB, diske yra įrašyti 6 video klipai pavadinimais: “išeina vaikiukai”, “išeina žmogelis”, “kasininkė žiūri”, “pašnekesys prie alaus”, “pašnekesys prie alkoholio”, ”švaistosi”, visi jie įrašyti 2011-05-10. Atidarius failą- “vaikiukai išeina”, matoma data 5/6/2011 laikas nuo 17.31, peržiūrint stebima mergina prie pirmos kasos nuo įėjimo į parduotuvę, kuri vilki languotu paltuku, juodos spalvos kelnėmis, batais, kurių priekis šviesus, per petį užsidėjusi rankinę, rankoje laiko butelį gaiviųjų gėrimų, šalia vaikinas apsirengęs mėlynos spalvos kelnėmis su petnešomis, juodos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, su kepure su snapeliu, šis vaikinas vis stabdo už savęs stovintį vaikiną, jam delnu tapšnodamas per kairį petį, antrasis vaikinas vilki juodos spalvos striuke su margomis rankovėmis, kelnėmis juodos spalvos, šonuose baltos spalvos juostomis, avi sportiniais batais baltai juodos spalvos. Jie 17.31.50 išeina iš parduotuvės. Jiems išėjus už jų stovėjusi moteris pasideda supakuotas gėles į popierių ant prekių takelio, ji vilki šviesios spalvos striuke yra šviesių plaukų, ši moteris iš parduotuvės išeina 17.32.44 ir jai išėjus, pirmos kasos pardavėja ir pirkėja prie kasos pasisuka į išėjimo pusę, kažką stebi. Peržiūrint failą: “išeina žmogelis”, data 5/6/2011, nuo 17.29 stebima kaip išeina iš parduotuvės vyriškis mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, striuke medžiagine mėlynos ir pilkos spalvų, su sportine kepure su snapeliu ir 17.30 pasirodo prie kasos minėti mergina su dviem vaikinais. Peržiūrint failą: “kasininkė žiūri” data 5/6/2011 stebima kaip 17.31.50 kasininkė trečioje kasoje nuo įėjimo pasukusi galvą žiūri į išėjimo pusę, dviejų minučių laikotarpyje ji pasisuka ir pažiūri dar keletą kartų. Peržiūrint failą: ”pašnekesys prie alaus” stebima, kad stovi aukščiau minėti vaikinai prie gaiviųjų gėrimų lentynų, prie jų prieina minėtas vyriškis laiku 17.24.50, jis kalba stovėdamas už nugaros vaikinui vilkinčiam mėlynomis kelnėmis su petnešomis, vaikinas į jį neatsisuka, nors kažką matosi kalba. 17.25.18 vaikinas mėlynomis kelnėmis neatsisukdamas sukioja galvą į šonus, ir 17.25.24 vyriškis nuo jo nueina. Peržiūrint failą: ”pašnekesys prie alkoholio” 17.23.50 matosi, kad vyriškis ir vaikinas mėlynomis kelnėmis kalbasi prie alkoholinių gėrimų lentynos, 17.24.26 vyriškis rodo į gėrimus kiek pasilenkdamas prie jų, 17.24.38 vaikinas vilkintis mėlynomis kelnėmis nueina, o vyriškis jam iš paskos. Peržiūrint failą: ”švaistosi” 17.26.53 vaikinas vilkintis mėlynomis kelnėmis mosikuoja dešinės rankos kumščiu vaizduodamas smūgiuojantis, 17.27.02 rodo šalia stovinčiam vaikinui dešinės rankos kumščiu mostą imituodamas smūgį, 17.27.03 jis sau dešiniu kumščiu smūgiuoja keletą kartų į kairį delną, 17.28.08 nueina nuo lentynų (77-78 b.l., 1 tomas).
Iš 2011-05-16 apžiūros protokolo matyti, kad atžiūrėtas daiktas - kompaktinis diskas DVD-RW kurį daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas daiktas – kompaktinis diskas DVD-RW „VERBATIM“ 4,7 GB, peržiūrimas „Intellex Player“ programos pagalba. Kompaktiniame diske yra įrašytos bylos pavadinimais: „bbb-im“, kurios dydis – 10,9MB, įkelta 2011-05-13 11:53; įrašo data 2011-05-06, vieta (duomenys neskelbtini), pradžia 17:15, peržiūrint įrašą, įrašo laiku 17:15:32 matosi, kad nuo “ (duomenys neskelbtini)” pusės ateina du vaikinai ir mergina, vienas vaikinas apsirengęs mėlynos spalvos darbinėmis kelnėmis su petnešomis (kombinezonu), vilki juodos spalvos trumpomis rankovėmis sportiniais marškinėliais, užsidėjęs tamsios spalvos sportinę kepuraitę su snapeliu, avi sportiniais batais pilkšvos spalvos, antras vaikinas yra žemesnio ūgio, jis vilki juodos spalvos striuke, ant kurios rankovių matomi baltos spalvos užrašai, vilki tamsios spalvos kelnėmis šonuose šviesios spalvos raštai, avi sportiniais batais baltos juodos spalvų, mergina apsirengusi margu pilkos, juodos spalvų paltuku su ornamentais, vilki juodos spalvos kelnėmis, avi batais, kurių priekis šviesus, per petį ji užsidėjusi rankinę rusvos spalvos. Vaizdo stebėjimo įrašo 17:15:48, vaikinas mėlynomis kelnėmis stabteli, kartu stabteli ir žemesnysis vaikinas. Vaikinas mėlynomis kelnėmis kalbasi telefonu ir kalbėdamas 17:16:15 praeina. 17:26:11 praeivis-vaikinas, einantis kryptimi link “ (duomenys neskelbtini)” pusės, pasuka galvą atgal, kažką stebi. 17:26:31 minėti vaikinas vilkintis juoda striuke ir mergina-paltuku eidami šaligatviu į “ (duomenys neskelbtini)” pusę, stabteli ir atsisuka, tuo pačiu metu, ta pačia kryptimi, iš už automobilio galo, stovinčio automobilių stovėjimo aikštelėje eina vaikinas mėlynomis kelnėmis su petnešomis, kuris 17:26:42 prieina prie vaikino ir merginos į šaligatvį. Taip iki 17:26:53 vis stabtelėdami sustojęs atsisuka ir žiūri atgal, t. y. į parduotuvės “ (duomenys neskelbtini)” pusę. Tada jie nueina iki gatvės 17:27:13 stovi ir 17:27:21 eina per (duomenys neskelbtini) gatvę link “ (duomenys neskelbtini)” pastato (81-82 b.l., 1 tomas).
Iš 2011-05-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas daiktas – S. S. rūbai, kuriuos 2011-05-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė J. N.. Apžiūrimi daiktai – yra rūbai: marškinėliai ilgomis rankovėmis, dryžuoti, mėlynos pilkos spalvų, striukė užtraukiama, užsegama spaudėmis, pamušalas mėlynos spalvos, striukė medžiaginė, tamsiai mėlynos spalvos, priekyje ir nugaroje, šonuose šviesiai mėlynos spalvos, nugaroje viduryje tamsiai mėlynos spalvos įsiuvas. Kepuraitė sportinė nublukusios spalvos, vidinė jos dalis tamsiai mėlynos spalvos, su snapeliu, virš snapelio yra užrašas (duomenys neskelbtini). Trumpikės pilkos spalvos, su užrašu (duomenys neskelbtini). Kojinių pora pilkos spalvos, padai melsvai žali (nuo dėvėjimo), ant jų yra juodos spalvos raidė (duomenys neskelbtini). Pusbačiai juodos spalvos 44 dydžio, užvarstomi, ant vidpadžio ir ant pado yra užrašas (duomenys neskelbtini). Džinsinės kelnės šviesiai mėlynos spalvos, dydis (duomenys neskelbtini), kelnėse yra įvertas juodos spalvos diržas, odinis, su pilkos spalvos metaline sagtimi (88-89 b.l., 1 tomas).
Iš 2011-05-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas daiktas – S. L. rūbai, kuriuos 2011-05-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė S. L.. apžiūrimi daiktai- yra rūbai: kepuraitė sportinė, juodos spalvos su snapeliu. Švarkelis mėlynos spalvos, pečių srityje oranžinis, su 5 sagomis, 4 kišenėmis priekyje, ant nugaros užrašas UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Kombinezonas (kelnės) mėlynos spalvos, viršuje krūtinės srityje yra 5 cm pločio oranžinės spalvos juosta, priekyje šlaunų srityje yra dvi kišenės, dešinėje pusėje mažesnė (siaura, ilga). Nugaros pusėje yra viena kišenė. Kelnės susegamos dešiniame šone dviem sagomis. Kelnės su petnešomis, kairės pusės petneša susegimo vietoje yra nutrūkusi. Juodos spalvos marškinėliai yra trumpomis rankovėmis, priekyje yra užrašas (duomenys neskelbtini), dydis L. Batai sportiniai pilkos spalvos pusiau medžiaginiai, padai kiauri, dydis 44, vitpadžiai įdėti mažesni, skirtingų spalvų, mėlynos ir pilkos, ant pado užrašas (duomenys neskelbtini) (94-95 b.l., 1 tomas).
Iš 2011-05-11 surašytos užduoties matyti, kad pavesta atlikti S. S. kūno sužalojimų tyrimą, (21 b.l.,1 tomas). Vykdant šį pavedimą gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. S. patirta galvos trauma – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto (26-27 b.l., 1 tomas).
Iš 2012-05-12 surašytos užduoties matyti, kad pavesta atlikti lavono tyrimą (31-32 b.l., 1 tomas). Vykdant šį pavedimą, gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog S. S. mirė nuo stipraus galvos sumušimo pasėkoje padaryto kraujo išsiliejimo abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudusio galvos smegenis bei galvos smegenų sumušimo kairio smegenų pusrutulio ir galvos smegenų kamieno srityje sukėlė ryškius neurologinius židininius požymius ir gyvybei pavojingą būseną - smegenų komą, kas remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2., 6.6.4., ir 6.6.15. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. S. S. mirė 2011-05-12 01:11 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje. 2011-05-06 (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo paimtas S. S. kraujas alkoholio kiekio nustatymui, kurį 2011-05-10 ištyrus VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus toksikologijos laboratorijoje, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kraujyje rasta 3,03%o etilo alkoholio, kas rodo, kad atvežus į (duomenys neskelbtini) ligoninė S. S. buvo neblaivus. Toks kiekis etilo alkoholio kraujyje atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. S. S. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalozacija: netaisyklingos formos poodinės kraujosruvas kaktos vidurinėje dalyje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose viršugalvio kairės pusės viršutinėje srityje, poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, dešinio antakio išorinėje srityje, dešiniame smilkinyje ir dešinės akies viršutiniame voke su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose ir kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine, nosies sumušimas su odos nubrozdinimu nosies nugarėlės viršuje bei nedidele kraujo išlaja po kairės akies obuolio jungine vidinėje srityje, poodinės kraujosruvos abiejose lūpose su odos nubrozdinimu viršutinės lūpos dešinėje pusėje pigmentinės odos srityje ir atitinkamai esančiomis kraujosruvomis abiejų lūpų gleivinėse, abipusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudusį galvos smegenis ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos sumušimo židiniai su kraujosruvomis kairio galvos smegenų pusrutulio branduolių srityje bei galvos smegenų kamiene, su ryškiais židininės neurologiniais požymiais sukėlę gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio dilbio viršutinio – vidurinio trečdalių ribos išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva pilvo viršutinės dalies kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame klubo šone, netaisyklingos formos odos nubrozdinimas dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginio kietų bukų daiktų poveikio, tikėtina sudavus smūgius. Remiantis poodinių kraujosruvų spalva, ribomis, odos nubrozdinimų šašų prisitvirtinimo ir jų paviršiaus savybėmis bei atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, visi sužalojimai yra vienodo senumo, gyjantys, padaryti maždaug prieš savaitę laiko iki mirties, anksčiau kaip 2011-05-06 17.37 val., todėl jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Galvos smegeninės dalies sričių (abiejų smilkinių, dešinės akies viršutinio voko-antakio, kaktos vidurio ir dešinės pusės, viršugalvio kairės pusės) sužalojimų sunkumo mastas nurodytas išvados 1-ame punkte, visų kitų kūno sričių sužalojimai (tame tarpe ir veido-burnos-nosies) yra nežymūs, neturintys įtakos mirčiai. Kadangi nėra galimybės nustatyti nuo kurio tikėtina suduoto smūgio į galvą pasėkoje buvo sumuštos galvos smegenys ir išsiliejo kraujas abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu, todėl galima teigti, kad kraujo išsiliejimas abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimas gavosi nuo suduotų smūgių į galvą visumos. Nors visų S. S. padarytų kūno sužalojimų sritys yra pasiekiamos paties nukentėjusiojo ranka, atsižvelgiant į padarytų sužalojimų sunkumą neįtikima, kad šiuos sužalojimus būtų pasidaręs pats S. S. savo ranka. Kraujosruva kairėje rankoje (pagal savo lokalizaciją) galėjo būti patirta ir pasyvios savigynos pasekmėje – S. S. ranka dengiantis nuo jį žalojusio traumuojančio poveikio. Dėl galvos sumušimo pasėkoje įvykusio kraujo išsiliejimo abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudusio galvos smegenis ir galvos smegenų sumušimo, kurie sukėlė gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą S. S. atlikti kokius tai savarankiškus veiksmus negalėjo, tai patvirtina ir pateiktų medicininių dokumentų duomenys (nustatyta Mažeikių GMP diagnozė: galvos trauma, koma). S. S. po sužalojimų padarymo gyveno iki 2011-05-12 01.11 val. (konstatuotas (duomenys neskelbtini) ligoninėje biologinis mirties laikas). Kadangi sužalojimai yra išsidėstę skirtingose kūno srityse bei plokštumose (galva, pilvas, abi rankos, kairysis klubo šonas), todėl sužalojimų padarymo metu S. S. galėjo būti įvairiose padėtyse (tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje). Nukentėjusiojo kūne yra devynios trauminių kontaktų žymės, kurios buvo padarytos tiesiogiai kontaktuojant su kietais bukais daiktais, tikėtina sudavus ne mažiau kaip po vieną smūgį į kiekvienos iš jų sritį. Tyrimo metu turimi duomenys neįgalina pateikti ekspertinės išvados labiau detalizuojant traumavusius daiktus, įrankius, kadangi sužalojimuose yra užsifiksavę tik bendrinės rūšinės priklausomybės požymiai nurodantys į kietų bukų daiktų poveikį. Sužalojimai buvo padaryti jėga pakankama jų padarymui. Jėgos nustatyti teismo ekspertas neturi galimybės, kadangi jėgos panaudojimas fizinis veiksmas apskaičiuojamas dinamometru, o jėgos stiprumas turi išraišką matuojamą džiauliais. Kadangi visi sužalojimai remiantis kraujosruvų spalva, ribomis, odos nubrozdinimų šašų prisitvirtinimu ir paviršiaus savybėmis bei atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis yra vienodo senumo, todėl sužalojimų padarymo sekos nustatymas yra negalimas. Tyrimo metu mirusiojo S. S. kūne rasti šie patologiniai organų pakitimai: Plaučių antrakozė. Nedidelio laipsnio kepenų lipidozė. Lėtinė išeminė širdies liga: aterosklerozė širdies vainikinėse arterijose, stenozė 75%, išeminė miokardo distrofija, nutukimas (38-41 b.l., 1 tomas).
Iš 2012-03-12Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad S. L. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, ekspertizės atlikimo metu jam konstatuojamas psichikos sutrikimas – Adaptacijos sutrikimai (F 43.2), tačiau jis gali visiškai pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, jis gali įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, gali duoti parodymus, dalyvauti atliekant proceso veiksmus, dalyvauti teismo procese, psichikos sutrikimas jam konstatuojamas po nusikalstamos veikos padarymo, jis atsižvelgiant į jo psichikos būklę, savo elgesiu ir veiksmais nekelia pavojaus visuomenei, jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga, o ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu jis gebėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus (49-51 b.l., 2 tomas).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo
Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog S. L. kaltė nužudžius S. S. visiškai įrodyta. Nors kaltinamasis S. L. teisiamojo teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė jokių smūgių, galėjusių sukelti mirtį, nukentėjusiajam nesudavęs, tačiau jo kaltė yra patvirtinama kitais byloje esančiais įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį įtariamuoju kaltinamasis 2011-05-11 apklausos metu, dalyvaujant gynėjui advokatui A. J., nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, kurio metu, jis automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ stovėjusio automobilio, nukentėjusiajam jo atžvilgiu pavartojus įžeidžiantį necenzūrinį žodį, jis supyko ir nukentėjusįjį pastūmė, nuo ko nukentėjusysis griuvo ant stovėjusio automobilio variklio dangčio ir juo palei automobilio sparną nuslydo ant žemės. Tada kaltinamasis nurodė jį pradėjęs spardyti bei pamena spyręs mažiausiai tris kartus, tačiau nepamena ar sudavęs smūgius rankomis ir nukentėjusįjį nustojęs mušti, kai išgirdo šaukiant moterį, kad baigtų mušti (97-98 b.l., 2 tomas). 2011-05-12 įtariamojo apklausos metu, dalyvaujant gynėjui advokatui A. J., patikslino, kad nukentėjusysis jį išprovokavo savo elgesiu ir tada jis sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius ranka ir kojomis (101 b.l., 2 tomas). Šiuos savo parodymus kaltinamasis patvirtino atliekant jo, kaip įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje veiksmą 2011-05-18, dalyvaujant gynėjui advokatui A. J. bei detaliai nurodė, kurioje vietoje prie parduotuvės jis sutiko ir pastūmė nukentėjusįjį, kaip šis parkrito ant automobilio variklio dangčio, kokioje padėtyje liko sėdėti ant žemės, nuslydęs nuo automobilio (103-108 b.l., 2 tomas). Įtariamojo papildomos apklausos metu 2012-05-15 kaltinamasis S. L., dalyvaujant gynėjui advokatui V. P., nurodė, kad jis neatsimena, jog būtų mušęs nukentėjusįjį, todėl savo kaltės nepripažįsta, tačiau paaiškino, jog prisimena, kad nukentėjusįjį po to kai šis jam pasakė įžeidžiantį necenzūrinį žodį, pastūmė nuo ko šis nukrito ant stovėjusio automobilio variklio dangčio ir atsitrenkęs į jį, nuslydo ant žemės. Kas vyko po to kaltinamasis nurodė neprisimenąs (113 b.l., 2 tomas). Tuo tarpu jį apklausiant teisiamajame teismo posėdyje, jis taip pat savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog nukentėjusysis prie jo buvo priėjęs tik parduotuvėje, kai stovėjo prie kasų, o ar jį matė išėjęs iš parduotuvės ir ar matė, kad nukentėjusįjį kažkas mušė, jis neprisimena. Taip pat paaiškino, jog jo atmintis labai pablogėjo, kai po mėgino nusižudyti pradėjo vartoti jam paskirtus vaistus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuosekliai vertinant visus kaltinamojo duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme galima daryti išvadą, jog apklausiant jį iš karto po įvykio jis aiškiai ir detaliai paaiškino padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (2011-05-11, 2011-05-12 apklausos, 2011-05-18 parodymų patikrinimas vietoje), tuo tarpu jį apklausiant papildomai nuo įvykio praėjus daugiau nei vieniems metams – 2012-05-15 – jis jau paaiškino, kad įvykio aplinkybių dalinai neprisimena, tačiau kategoriškai neneigė sudavęs nukentėjusiajam smūgius bei nurodė prisimenąs, jog nukentėjusįjį pastūmė, nuo ko šis griuvo ant automobilio variklio dangčio ir po to nuslydo ant žemės, o tuo tarpu apklausiant jį teisiamojo teismo posėdžio metu, jis nurodė neprisimenąs ir pastūmimo fakto bei paaiškino, kad jo atmintis yra pablogėjusi dėl po pasikėsinimo nusižudyti jam skirtų ir vartotų vaistų. Toks parodymų kitimas sietinas su dideliu laikotarpiu nuo nusikalstamos veikos padarymo, taip pat kaltinamojo gydymo, vaistų vartojimo kas patvirtinama ir bylos medžiagoje esančiu Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (49-51 b.l., 2 tomas) ir tai galėjo turėti tiesioginės įtakos kaltinamojo parodymų kitimui. Nors kaltinamasis apklausiamas teisme nurodė, kad jis parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė dėl jam daromo psichologinio spaudimo ir grasinimų, jo pirminių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą patvirtina teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų J. N. ir M. Ž. paaiškinimai, jog joks poveikis kaltinamajam nebuvo daromas, jis parodymus davė laisva valia, pats pasakodamas apie nusikaltimo aplinkybes ir detales, kurios tuo metu ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nebuvo žinomos. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais aiškinimais, nes pirminė kaltinamojo apklausa, kurios metu jis detaliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, buvo atlikta 2011-05-11 nuo 11:55 iki 12:50 val., kai tuo tarpu visi bylos tyrimui reikšmingi veiksmai ir liudytojų apklausos buvo atliktos vėliau. Prieš šią kaltinamojo apklausą, 2011-05-10 nuo 13:45 iki 14:36 val. liudytoja buvo apklausta tik D. L. (71 b.l., 1 tomas), tačiau lyginant jos apklausoje nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo S. L. minėtoje apklausoje užfiksuotus parodymus, akivaizdžiai matyti, kad jis daug detaliau ir konkrečiau nurodo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kalba apie tai, ko savo apklausoje nenurodė D. L..
Apklausiant teismo teisiamojo posėdžio metu liudytojais D. L. ir E. K. jie pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, jog nematė, kad išėjus iš parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje nukentėjusiajam smūgius būtų sudavęs kaltinamasis. E. K. paaiškino, jog matė, kad kaltinamasis ir nukentėjęs susistumdė – užkliudė pečiu ir pora kartų pastūmė rankomis, tačiau nuo to nukentėjusysis nenugriuvo. Taip pat abu nurodė, jog jiems paėjus, toliau, prie nukentėjusiojo pribėgo kažkokie trys asmenys, kurie ir sudavė smūgius nukentėjusiajam. Abu patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai davė neteisingus parodymus, nes tyrėjai netikėjo jų parodymais, sakė, kad yra nufilmuota kaip jie kimba prie nukentėjusiojo. Teisėjų kolegija vertindama šiuos liudytojų parodymus, konstatuoja, jog jie ne tik neatitinka šių liudytojų duotų ikiteisminio tyrimo metu parodymų, kurie yra nuoseklūs, detalūs, atitinkantys vieni kitus bei kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems pirminiams parodymams, tačiau lyginant jų teisiamajame teismo posėdyje duotus parodymus matyti, kad jie yra prieštaringi, nors abu šie liudytojai buvo įvykio vietoje toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu. Taip teisme liudytojas E. K. nurodė, jog jis matė kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis prie parduotuvės laiptų susistumdė – kaltinamasis jį pastūmė pečiu ir pora kartų stūmė rankomis, tuo tarpu liudytoja D. L. paaiškino, kad nukentėjusįjį išeidami iš parduotuvės matė stovint prie „(duomenys neskelbtini)“, tačiau prie jo nepriėjo ir su juo nebendravo. Abu liudytojai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu neteisingus parodymus davė dėl tyrėjų, kurie ir nurodė apklausos protokoluose užfiksuotą įvykių eigą, daromo poveikio, tačiau teisėjų kolegija tokius aiškinimus laiko nepagrįstais ir neatitinkančiais bylos medžiagos, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal bylos duomenis pirmoji liudytoja šioje byloje buvo apklausta D. L., t.y. ji buvo apklausta tuo metu, kai byloje nebuvo jokių duomenų apie tai kokiu būdu buvo padaryta nusikalstama veika ir kas konkrečiai ją padarė. Taip pat ir E. K. įtariamuoju buvo apklaustas 2011-05-11 nuo 10:34 iki 11:50 val., t.y. prieš kaltinamojo, kaip įtariamojo apklausą (97-98 b.l., 2 tomas) ir davė detalius ir liudytojos D. L. parodymus atitinkančius parodymus (126-127 b.l., 1 tomas). Teisėjų kolegijos nuomone, lyginant šiuos ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus parodymus – S. L., kaip įtariamojo apklausos (97-98, 101 b.l., 2 tomas), jo parodymų patikrinimas vietoje (103-108 b.l., 2 tomas), E. K., kaip įtariamojo apklausa (126-127 b.l., 1 tomas), jo, kaip liudytojo apklausa (154-156 b.l., 1 tomas), liudytojos D. L. apklausos (71, 72 b.l., 1 tomas) – akivaizdžiai matyti, kad jie atitinka bei logiškai papildo vieni kitus, yra nuoseklūs ir detalūs, patvirtinantys, jog smūgius nukentėjusiajam sudavė būtent kaltinamasis ir būtent nuo šių smūgių nukentėjusysis patyrė specialisto išvadoje aprašytus sužalojimus (38-41 b.l., 1 tomas). Minėtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumas patvirtinamas ir kita bylos medžiaga: apsaugos vaizdo kamerų įrašais iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose yra užfiksuota, jog nukentėjusysis parduotuvėje bendrauja su kaltinamuoju, kad kaltinamasis po šio bendravimo, kalbėdamas su E. K., dešinės rankos kumščiu imituoja smūgius, kas visiškai atitinka E. K. parodymus, jog po pokalbio su nukentėjusiuoju, kai šis siūlėsi kartu nusipirkti alkoholinių gėrimų, kaltinamasis „barėsi man, kad reikia tam vyrui duoti į kramę, jis net rankomis rodė, mosikavo, imituodamas smūgių sudavimą“ (155 b.l., 1 tomas). Apklausiama liudytoja teisme E. A. nurodė, jog ji dirbdama įvykio metu trečioje kasoje, kilus triukšmui pasisukusi matė, kaip aikštelėje prie parduotuvės nukentėjusiajam, kuris prieš tai prie jos aptarnaujamos kasos kalbėjo su dviem moterimis, smūgius sudavė, kaip jai atrodo, du vaikinai (90-91 b.l., 3 tomas) ir šiais parodymais paneigiamas E. K. ir D. L. tvirtinimas, jog nukentėjusįjį sumušė trys pribėgę jaunuoliai, nes smūgių sudavimo metu prie nukentėjusiojo stovėjo būtent kaltinamasis ir E. K.. Liudytojos E. A. parodymus, savo parodymais teisme patvirtino ir liudytoja D. U. patvirtinusi, jog dirbant pirmoje kasoje, ji aptarnavo du vaikinus – vienas aukštesnysis ir stambesnis, vilkėjo kombinezonu ir buvo neblaivus. Jie abu ją skubino greičiau aptarnauti, todėl juos ir įsidėmėjo. Jiems išėjus ir praėjus keik tai laiko, ji išgirdo moterį šaukiant „baikit muštis“ ir pasisukusi pamatė moterį, kuri prieš tai pirko jos kasoje ir į ją veidu atsisukusį tą vaikiną su kombinezonu. Vėliau vėl atsisukusi, ji pamatė prie automobilio gulintį žmogų, tačiau tuo metu prie jo jokių žmonių nematė (73 b.l., 1 tomas, 92 b.l., 3 tomas). Minėtus liudytojų parodymus patvirtina ir liudytojos S. A. parodymai teisiamojo teismo posėdžio metu (147-148 b.l., 3 tomas) apie tai, kad ji nieko nežinojo apie tai, jog ieškomi įvykio liudytojai ir pakviesta liudyti buvo nukentėjusiojo motinos, kurią pažįsta iš matymo, po to kai ši ją atpažino vaizdo įraše. Teismo posėdžio metu peržiūrėjusi vaizdo įrašą iš parduotuvės jame taip pat Ji paaiškino, kad muštynes prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ matė atsitiktinai, kai ėjo apsipirkti. Matė, kad dviese vyrukai mušėsi susikibę, kad stambesnį vyriškį spardė vyrukas darbiniu tamsiai mėlynu kombinezonu. Vyrai buvo susikibę, vienas stambokas, o kitas – su mėlynu darbiniu kombinezonu. Matė, jog stambesnysis nugriuvo, o vyrukas su mėlynu kombinezonu kelis sykius jam spyrė du, gal tris kartus. Nematė, kad tą stambų asmenį muštų kokie trys vaikinai. Taip pat nurodė, kad tų asmenų pagal veidus negali prisiminti po tiek metų. Liudytoja taip pat paaiškino, kad tiksliai ji negali apibūdinti nukentėjusįjį mušusio asmens rūbų, tačiau jai pasiūlius peržiūrėti byloje esantį parduotuvės stebėjimo vaizdo kamerų įrašą sąlyginai pavadintą „pašnek prie alaus“, ji nurodė, jog vieno iš asmenų darbiniai rūbai yra panašūs į dalyvavusio muštynėse. Pagal bylos medžiagą šio asmens rūbai atitinka iš kaltinamojo paimtus, apžiūrėtus ir prie bylos pridėtus jo rūbus, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu (90-95 b.l., 1 tomas).
Minėtų įrodymų pagrindu, teisėjų kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtinama, kad nukentėjusiajam smūgius sudavė būtent kaltinamasis, o specialisto išvadoje (38-41 b.l., 1 tomas) yra užfiksuota, jog nukentėjusiajam užfiksuotos devynių trauminių kontaktų žymės buvo padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais, sudavus ne mažiau kaip po vieną smūgį į kiekvienos iš jų sritį, visi sužalojimai yra vienodo senumo ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai yra išsidėstę skirtingose kūno srityse bei plokštumose, todėl sužalojimų padarymo metu nukentėjęs galėjo būti įvairiose padėtyse (tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje). Ši išvada patvirtina anksčiau minėtus liudytojų parodymus, kad kaltinamasis smūgius nukentėjusiajam sudavė tiek jam stovint, tiek jau jam nugriuvus ant žemės.
Taigi įvertinusi šiuos įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis S. L. nukentėjusiajam S. S. sudavė į galvos sritį ne mažiau kaip devynis kartus, ko pasėkoje buvo sumuštos galvos smegenys ir kraujas išsiliejo abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu ir atsižvelgdama, jog tokios pasekmės atsirado nuo suduotų smūgių į galvą visumos, todėl tarp S. L. smurtinių veiksmų ir S. S. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas S. L. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip nužudymą.
Kaltinimas S. L. buvo pareikštas ir teismui jis buvo perduotas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. kaip nužudymą padarius iš chuliganiškų paskatų. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą su tokia kaltinamojo veiksmų kvalifikacija nesutinka, nes kaltinamojo veikos kvalifikavimui pagal nurodytą kaltinimą būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Veiką kvalifikuojant pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne tiek vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama. Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Šiuo konkrečiu atveju chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai nužudymas padaromas nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nužudymas padaromas BK 129 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų bei nesant kitų šios dalies punktuose numatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais – ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamojo S. L., liudytojų E. K., D. L. parodymais, byloje esančiais vaizdo stebėjimo kamerų įrašais nustatyta, kad S. L. neteisėtus veiksmus lėmė pyktis dėl nukentėjusiojo S. S. primygtinio siūlymo S. L. kartu nusipirkti alkoholinių gėrimų bei nenoro prisidėti prie šio pirkinio, kas, kaip matyti iš minėtų įrodymų, iššaukė kaltinamojo pyktį ir agresiją. Toks nukentėjusiojo elgesys teisėjų kolegijos nuomone, negali būti pripažintas mažareikšme dingstimi, nes nukentėjęs, būdamas neblaivus – po mirties jo kraujyje rasta 3,03% (promilės) etilo alkoholio (43 b.l., 1 tomas) – ne vieną kartą parduotuvėje buvo priėjęs su šiuo pasiūlymu prie kaltinamojo, kuris įvykio metu irgi buvo neblaivus, taip pat mėgino ir fiziškai kontaktuoti – paliesti – kaltinamąjį. Teisėjų kolegija įvertinusi šiuos veiksmus, taip pat atsižvelgdama ir į tai, kad nukentėjusysis išėjęs iš parduotuvės, nenuėjo, o pasiliko laukti prie durų, konstatuoja, jog kaltinamojo nusikalstamą veiką po anksčiau nurodytų nukentėjusiojo veiksmų įtakojo ne chuliganiškos paskatos, t. y. nėra būtinojo požymio, kad jo padaryta nusikalstama veika būtų kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Ši nuteistojo veika kvalifikuotina kaip nužudymas dėl asmeninių priežasčių pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegijos nuomone atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus ir jų vertinimą dėl nukentėjusiojo elgesio betarpiškai prieš nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu panaudojimą, negalima daryti išvados, kad jo veiksmai kaltinamajam sukėlė didelį susijaudinimą, nes jis nei neteisėtu, nei itin įžeidžiančiu nelaikytinas. Kaip jau minėjo teisėjų kolegija, toks nukentėjusiojo elgesys konkrečioje situacijoje buvo netinkamas, nepriimtinas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų įtakojęs nužudymo padarymą kaltinamajam didžiai susijaudinus ir todėl nėra pagrindo kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį.
Vertinant, kad S. L. nukentėjusiajam sudavė smūgius į galvos sritį, t. y. į gyvybei pavojingą vietą, smūgius sudavė kumščiu ir kojomis, rodo, jog kaltinamasis, atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirtį ir amžių, suprato, kad nuo jo suduotų smūgių S. S. gali mirti, bet galimoms tokioms pasekmėms jis buvo abejingas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad S. L. nužudė S. S. veikdamas netiesiogine tyčia, nes suprato, kad savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad atims jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.
Dėl bausmės
S. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamajam būtų tikrintas ir nustatytas blaivumas, nes jis sulaikytas buvo tik 2013-05-10, t.y. nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus keturioms dienoms, tačiau liudytojas V. L. paaiškino, kad po darbo S. L., kartu su kitais bendradarbiais vartojo alkoholinius gėrimus, o apklausta liudytoja V. B. nurodė, kad S. L. blaivus būna ramus, o išgėręs tampa agresyvus, konfliktuoja netgi su artimais giminaičiais. Šių įrodymų pagrindu teisėjų kolegija ir daro išvadą dėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo.
Skiriant bausmę S. L. atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiojo netinkamas elgesys (girtas primygtinai prašė prisidėti prie alkoholinių gėrimų pirkimo) turėjo įtakos nusikalstamam S. L. elgesiui. Be to, atsižvelgiama į S. L. asmenybę – nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, yra neteistas (1 b. l., 2 tomas), anksčiau baustas administracine tvarka ir duomenų apie skirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (3-4 b. l., 2 tomas), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (58 b. l., 2 tomas ), atkliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad S. L. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, ekspertizės atlikimo metu jam konstatuojamas psichikos sutrikimas – Adaptacijos sutrikimai (F 43.2), tačiau jis gali visiškai pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga, o ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu jis gebėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus (49-51 b. l., 2 tomas). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, S. L. skiriama BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji S. J. S. teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 000 Lt neturtinės žalos ir dėl 15623 Lt turtinės žalos atlyginimo bei prašė iš kaltinamojo priteisti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki jos gyvos galvos. Nukentėjusioji J. N. teisme pareiškė ieškinį dėl 4023 Lt turtinės žalos ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. S. J. S. nurodė, kad turtinę žalą vertina nurodytai sumai, nes dėl paminklo mirusiam S. S. pastatymo, numato patirti 7623 Lt išlaidų (17 b. l., 3 tomas), dėl patirto streso ir išgyvenimų vartojo ir vartoja vaistus bei maisto papildus ir dėl to yra patyrusi 8000 Lt išlaidų. J. N. nurodė, kad jos prašoma priteisti turtinė žala susideda iš mokėjimo gedulo namams 1988 Lt (23 b.l., 3 tomas), mokėjimo už gedulingus pietus 486,40 Lt (24 b.l., 3 tomas), duobkasių paslaugos – 400 Lt (25 b.l., 3 tomas), muzikantų paslaugos – 500 Lt (26 b.l., 3 tomas), karsto nešėjų paslaugos – 350 Lt (27 b.l., 3 tomas), maisto laidojimo namuose išlaidos – 196,07 Lt (28 b.l., 3 tomas) bei kitos su laidojimu susiėjusios išlaidos bendrai 5423 Lt (29 b.l., 3 tomas). Taip pat nurodė, kad yra gauta 1040 Lt laidojimo pašalpa, kuri nebuvo išskaičiuota iš prašomos priteisti sumos, todėl sutinka šia suma ieškinį sumažinti.
Kadangi ieškovėms turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl sūnaus ir brolio S. S. mirties, žalos atlyginimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. nuostatomis, priteistinas iš S. S. nužudžiusio S. L.. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. S. L. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovėms S. J. S. ir J. N. neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus ir brolio netekties. Įvertindama jai padarytos neturtinės žalos dydį ieškovė S. J. S. nurodė, kad su sūnumi S. S. jos santykiai buvo artimi, jis gyveno jos namuose, padėdavo nudirbti ūkio darbus, padėdavo jai pragyventi, teikdamas kas mėnesį bendram pragyvenimui apie 400 Lt ir ji dėl netikėtos sūnaus mirties patyrė didelę moralinę žalą, labai pablogėjo jos sveikata dėl ko turėjo vartoti vaistus. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes, apibūdinančias žuvusiojo S. S. ir ieškovės santykius, taip pat į tai, kad ieškovė gyveno kartu su S. S., nuolat su juo bendravo, jis padėdavo jai nudirbti ūkio darbus, tačiau ir vertina paties nukentėjusiojo elgesį betarpiškai prieš nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymą.
Įvertindama padarytos neturtinės žalos dydį ieškovė J. N. nurodė, kad nors su broliu S. S. gyveno atskirai, tačiau su juo nuolat bendravo, nuolat matėsi, nes jis gyveno netoli jos, per kelis namus, kadangi ji yra išsituokusi, tai brolis padėdavo jai nudirbti ūkiškus darbus, todėl dėl brolio mirties patyrė didelį šoką, pablogėjo sveikata, dar ir šiuo metu viena bijo išeiti į gatvę, vartoja vaistus.
Teisėjų kolegija vertindama ieškovių išsakytus argumentus bei pateiktos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą S. L. padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, taip pat į kaltinamojo S. L. turtinę padėtį – byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokio nors nekilnojamojo turto, tačiau yra darbingas, palyginti jauno amžiaus, atsižvelgdama į teisminę praktiką neturtinės žalos pritesimo bylose, nustatytą paties nukentėjusiojo netinkamą ir neatsargų elgesį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, S. J. S. padarytą neturtinę žalą vertina 50 000 litų, o J. N. – 15 000 Lt, todėl jų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies.
Tuo tarpu S. J. S. ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas, nes prašoma priteisti 7623 Lt suma paminklo pastatymui, planuojama išleisti tik ateityje ir šiuo metu teismui nepateikta jokių įrodymų, jog šiuo metu ji jau yra patyrusi tokias išlaidas ir tuo pačiu nurodyto dydžio žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, neesant pagrįstų duomenų apie patirtą žalą, ieškinys šioje dalyje atmestinas, kartu atkreipiant civilinės ieškovės dėmesį, kad ateityje jai realiai patyrus išlaidų dėl paminklo pastatymo, jai įstatymas suteikia teisę dėl jų atlyginimo kreiptis į teismą atskiru civiliniu ieškiniu. Taip pat atmestina ir S. J. S. ieškinio dalis dėl turtinės žalos – 8000 Lt atlyginimo, kurią ji patyrė pirkdama vaistus, maisto papildus, kreipdamasi į gydytojus dėl papildomo gydymo, nes teismui kartu su civiliniu ieškiniu nepateikta jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegijos nuomone atmestina ir ieškovės reikalavimo dalis, dėl periodinių išmokų po 400 Lt kas mėnesį iki jos gyvos galvos, priteisimo iš kaltinamojo, nes bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad būtent tokia suma nukentėjusysis kas mėnesį prisidėdavo prie bendro pragyvenimo, tuo labiau, kad pagal bylos duomenis jis niekur nedirbo, be to tokių periodinių išmokų priteisimas tiesiogiai nenumatytas įstatymo ir gali būti atlyginama tik realiai patirta ir įrodyta materialinė žala.
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės J. N. pateiktas ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies – civiliniame ieškinyje nurodytos išlaidos patirtos dėl nukentėjusiojo laidojimo ir prašoma priteisti suma – 5423 Lt, iš dalies yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, pripažintina protinga ir atitinkančia realias laidojimo išlaidas. Tik, atsižvelgiant į bylos duomenis iš priteistinos sumos išskaičiuotina nukentėjusiojo laidojimo pašalpa – 1040 Lt ir alkoholinių gėrimų laidojimo namuose pirkimo išlaidos – 42,26 Lt (28 b.l., 3 tomas). Bendrai J. N. priteistina 4340,74 Lt turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje jos reikalavimai (dėl vaistų, maisto papildų, kredito palūkanų, važiavimo išlaidų lankant nukentėjusįjį) atmestini kaip nepagrįsti, nes jie yra neįrodyti rašytiniais įrodymais.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinyje pateiktame teisme buvo nurodytos dvi ieškovės – J. N. ir L. B., tačiau pastaroji nurodė civilinio ieškinio nereiškianti, todėl ieškovei J. N. vienai priteistinos patirtos laidojimo išlaidos, juo labiau, kad byloje esančiais, anksčiau minėtais dokumentais patvirtinama, jog būtent ji patyrė šias išlaidas.
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam S. L. yra paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Iš bylos medžiagoje esančių policijos įstaigos pranešimų matyti, kad kaltinamasis griežtai nesilaiko jam skirto įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje (154, 155 b.l., 3 tomas), jį pažeidinėja, o šiuo nuosprendžiu jis pripažįstamas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, todėl siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str. nurodytus tikslus – nuosprendžio vykdymą, šiuo skirtina pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (BPK 122 str. 7 d.), kaltinamąjį suimant teismo salėje.
Dėl proceso išlaidų
Liudytojui R. B. iš teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos, iš viso 40,95 Lt (158 b. l., 3 tomas).
Vadovaujantis BPK 103 - 105 str. nuostatomis liudytojui apmokėtos kelionės išlaidos – pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos valstybei iš kaltinamojo S. L..
Dėl byloje saugomų daiktinių įrodymų
Prie bylos pateiktas, apžiūrėtas ir saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašas kompaktiniame diske CD-ROM paliktinas saugoti byloje (76-79 b.l., 1 tomas).
Prie bylos pateiktas, apžiūrėtas ir saugomas AB banko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo vaizdo stebėjimo kamerų įrašas kompaktiniame diske DVD-RW paliktinas saugoti byloje (80-83 b.l., 1 tomas).
Prie bylos pateikti, apžiūrėti ir 2012-01-26 saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugyklą saugojimui pateikti S. S. rūbai: striukė, batai, džinsinės kelnės, marškinėliai, trumpikės, kojinės, diržas, kepuraitė – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, S. L. rūbai: sportiniai batai, kelnės (kombinezonas), švarkelis, marškinėliai, sportinė kepuraitė – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini S. L., metalinė teleskopinė lazda grąžintina ją pateikusiai D. L..
Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, S. L. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. gegužės 21 d.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
S. L. kardomąją priemonę pakeisti į suėmimą ir jį suimti teismo salėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Priteisti iš S. L. J. N. 4340,74 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt litų 74 centų) turtinės žalos ir 15 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui, bendrai 19 340,74 Lt (devyniolika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt litų 74 centų),
Priteisti iš S. L. Stefanijai J. S. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui, o ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo - atmesti.
Liudytojui R. B. išmokėtus 40,95 Lt, pripažintus proceso išlaidomis, išieškoti iš S. L. valstybės naudai.
Daiktinius įrodymus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašą kompaktiniame diske CD-ROM, AB banko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo vaizdo stebėjimo kamerų įrašą kompaktiniame diske DVD-RW palikti saugoti byloje; Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugykloje saugojimui pateiktus S. S. rūbus: striukę, batus, džinsines kelnes, marškinėlius, trumpikes, kojines, diržą, kepuraitę – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, S. L. rūbus: sportinius batus, kelnes (kombinezoną), švarkelį, marškinėlius, sportinę kepuraitę – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini S. L., metalinę teleskopinę lazdą grąžintina D. L..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.