Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo O. D. ieškinį atsakovei A. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovui buvo smarkiai nubrozdintas kaklas, todėl ieškovas kreipėsi į medicinos stacionarą, kur ieškovui buvo padarytas skiepas nuo pasiutligės ir nuo stabligės bei paskirtas apie mėnesį trunkantis skiepų kursas Vilniaus Centro poliklinikoje, tai patvirtina medicininė pažyma. Ieškovas patyrė krūtinės sumušimą, kaklo nubruzdijimą, apie dvi savaites negalėjo padėti savo žmonai buityje, prižiūrėti vaikus, buvo sunku kilnoti sunkius daiktus, lenktis. Dėl sprando odos įbrėžimo ieškovas jautė didelį diskomfortą, nes buvo užlijuotas pleistras, o kadangi buvo vasara, buvo labai karšta, oda po pleistru šuto, sprandas ilgai gijo. Skiepų procedūra ieškovui nebuvo maloni dar nuo vaikystės, kai jis pamatydavo, kad ruošiamasi daryti skiepą, ieškovas alpdavo. Todėl, kai reikėjo daryti skiepus, tai ši procedūra sukėlė ieškovui skaudžius ir nemalonius prisiminimus. Neturtinę žalą jis įvertino 3500 Lt sumai. Vaikiškam motociklui buvo padaryta žala, sugadintas rėmas, apdailos, aušinimo ir išmetimo sistemos detalės, tai patvirtina UAB „Motoshop“ keistinų detalių ir remonto darbų sąmata 2891 Lt sumai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip nustatyta byloje, 2012-09-18 Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.41-62) atsakovei A. M. buvo paskirta 500 Lt bauda pagal LR ATPK 110 str.5d., tame tarpe, už tai, kad 2012-07-25 apie 11 val. (duomenys neskelbtini)miške A. M. šuo aplojo ten važiavusius žmones, vijosi iš paskos važiuojantį motociklą, ko pasekoje žmogus nukrito, patirdamas nubrozdijimus ir apgadindamas savo turtą, t.y. motociklą. 2012-07-25, 2012-07-26 išrašuose iš medicininių dokumentų (b.l. 6-7,18,50-52) užfiksuota, kad ieškovas O. D. iš karto po įvykio 2012-07-25, tą pačią dieną dėl kaklo sužalojimo ir skausmo kreipėsi į VšĮ Respublikinę universitetinę ligoninę, į VĮ Centro polikliniką dėl vakcinacijos nuo pasiutligės; 2012-07-25 ieškovas su pareiškimu dėl įvykio kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą (b.l.49).

Gyvūnų savininko civilinę atsakomybę už gyvūno padarytą žalą nustato CK 6.267 str. 1d. Pagal šią normą civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teisinius santykius, iš kurių kildinama ieškovui padaryta žala (netinkama gyvūno priežiūra bei laikymas), 2012-07-25 įvykusio įvykio metu reglamentavo LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas (1997-11-06 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), pagal kurio 5 str. 3 d. gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, o 19 str. reglamentavo dėl netinkamos gyvūno priežiūros bei laikymo padarytos žalos atlyginimą. Pagal CK 6.267 str.1d., naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str.1dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo (CK 6.270 str.1d.). Jokių įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo, atsakovė nepateikė. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 str. str.). Teismo nuomone byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog yra nustatytas padarytos žalos faktas, atsakovės kaltė, bei neteisėti jos veiksmai, sąlygojantys žalos atsiradimą.

CK 6.283 str.1d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, t.y. šio straipsnio 1dalis įtvirtina visiškos žalos atlyginimo principą, kas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia ji būtų jam nesant sužalotam.Be turtinės žalos yra atlyginama ir neturtinė žala. Pagal CK 6.250 str.1d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. 2d. įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 ir kt.).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2891 Lt turtinei žalai atlyginti, kurią grindė 2012-07-25 parengta keistinų detalių ir remonto darbų sąmata – toliau sąmata (b.l.8-9). Atsakovė ieškovo pateiktos sąmatos, joje nurodytų keistinų detalių vertės neginčijo, jokių prieštaravimų dėl joje nurodytos kainos nereiškė. Todėl. atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, iš atsakovės ieškovui priteistina 2891 Lt turtinei žalai atlyginti.

Ieškovas nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė 3500 Lt neturtinę žalą. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CPK 250 str. 1 d.). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus su sveikatos sužalojimu patirtus nuostolius ir išlaidas, kurie yra pagrįsti CPK 177 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia tai, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Teismo manymu, šiuo atveju svarbūs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, nes dėl netikėto šuns užpuolimo bei jo padaryto sužalojimo, vėlesnio gydymosi, nevienkartinių skiepų atlikimo, diskomforto, ieškovas patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Vienok, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant, į tai, kad rimtų sužalojimų ieškovui nebuvo padaryta, jokių oficialių įrodymų (specialisto, eksperto išvados ir pan.), kokio laipsnio sužalojimus ieškovas patyrė (nesukus, apysunkis, sunkus) ieškovas nepateikė, duomenų, kad po patirto įvykio iki šiol ieškovui būtų apribotos, pvz., bendravimo galimybės, kad jis po įvykio negalėjo ir iki šiol negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, dėl to negalėjo tinkamai pasirūpinti šeimos buitimi ir pan., jog negalėjo dirbti, dėl to negavo pajamų, nėra, todėl, manytina, kad ieškovui padaryta neturtinė žala atitiktų 400 Lt sumą, o ne 3500 Lt, kaip prašė priteisti iš atsakovės ieškovas (CK 1.5 str. 4 d., CPK 175 str., 178 str.). Kaip buvo paminėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad dvasinių išgyvenimų neįmanoma įvertinti pinigais, pinigine kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įrodymus byloje, atsižvelgiant į ieškovui padarytus sužalojimus, prašomo priteisti 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti dydį, atsakovės kaltę, jos turtinę padėtį: kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 35 proc. dydžio darbingumo lygis, jos gaunama invalidumo pensija sudaro 696,10 Lt (b.l.29-31, 34-35, 64-65), į padarytos turtinės žalos dydį (2891 Lt), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala mažintina ir ieškovui iš atsakovės priteistina 400 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5, 6.250, 6.282 str. str.).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 176, 185 str. str.). Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės nurodyti argumentai, jog ji nežinojusi, kad šuo turi būti su antsnukiu ir vedžiojamas už pavadėlio. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). Tai, kad atsakovė yra iš dalies darbinga – nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo atsakomybės (CK 6.251 str. 1 d., 6.283 str. 1-2 d. d.).

Kadangi tokio pobūdžio bylose ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), o ieškovas už ieškinio padavimą buvo sumokėjęs 191,73 Lt žyminio mokesčio (b.l.1), ieškovui yra grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str.1d.1p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalyvavo posėdžiuose byloje, į tai, kad valstybei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudarytų 98,73 Lt žyminio mokesčio (3291 Lt x 3 proc.) ir 12,29 Lt pašto išlaidų, viso 111,02 Lt bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo, sąžiningumo principais, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos 111,02 Lt mažintinos iki 55,51 Lt ( CPK 79, 88, 93 str. str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. M. (a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui O. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3291 Lt (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt vieną litą) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovui O. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 191,73 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt vieną litą 73 ct.) žyminio mokesčio, sumokėto 2012-11-14 Swedbank AB įmokos mokėjimo kvitu.

Priteisti iš atsakovės A. M. (a.k(duomenys neskelbtini) 55,51 Lt (penkiasdešimt penkis litus 51 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo yra pagrindas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM grąžinti ieškovui O. D. žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.