Šiaulių apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. įgalioto atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio skundas, panaikintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2022 m. birželio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-930-2022 ir administracinio nusižengimo teisena A. P. atžvilgiu pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį nutraukta, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 18 d., šiukšles paliko servituto turėtoja – pėsčiųjų takais besinaudojanti visuomenė, todėl esant nustatytam faktui, jog tarnaujančiojo daikto savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – servituto turinį sudarančiomis teisėmis nesinaudoja, už švarą, šiuo konkrečiu atveju – šiukšlių surinkimą žemės sklype, yra atsakingas servituto turėtojas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ginčo sklype nustatyto servituto teritorija (pėsčiųjų takai) atitinka bendro naudojimo viešųjų vietų teritoriją, kaip ji apibrėžta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 6 punkte, todėl jos tvarkymą turėtų organizuoti ir koordinuoti Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kad pėsčiųjų takais galėtų normaliai naudotis visuomenė. Todėl konstatuota, kad administracinėn patraukto asmens A. P. neveikime nenustatyta kaltė padarius jam inkriminuotą Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dal yje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pateiktas apeliacinis skundas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šios bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, kad A. P. nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 2 dalyje, požymių, panaikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2022 m. birželio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-930-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

9. ANK 366 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pakartotinį pažeidimą. Minėta norma yra blanketinė ir šiuo atveju atsakomybė pagal šį straipsnį kyla padarius Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą(-us).

10. Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklės nustato Šiaulių miesto švaros ir teritorijos priežiūros reikalavimus, fizinių ir juridinių asmenų pareigas švarai ir tvarkai mieste užtikrinti. Remiantis Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 4, 8, 10.1, 16.2 ir 16.3 punktais, tvarkytojai – už švarą ir tvarką atsakingi miesto ribose esančio nekilnojamojo turto savininkai, teritoriją tvarko savo jėgomis arba sudaro sutartį su šiuos darbus atliekančia įmone, kurie, be kita ko, pagal 16.2. punktą privalo iš vejų, žaliųjų plotų, griovių surinkti šiukšles, iš krūmų išgrėbti medžių lapus, šiukšles, tvarkomoje teritorijoje žolę nupjauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Pagal šių taisyklių 4 punktą, tvarkytojais laikomi už švarą ir tvarką atsakingi miesto ribose esančio nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan. (įstaigos, įmonės, gamyklos, maldos namai, kariniai daliniai, visuomeninės ir politinės organizacijos, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, vaikų mokymo ir ugdymo įstaigos, aukštosios mokyklos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai, garažų, sodininkų bendrijos, individualiųjų namų, žemės sklypų savininkai ir kiti).

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 0,2307 ha ploto žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, nuo 2021 m. birželio 2 d. nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiam žemės sklypui Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. vasario 1 d. sprendimais Nr. 7-4820 bei Nr. 7-4818 nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), tai yra, teisė naudotis žemės sklypo dalimi ((duomenys neskelbtini) kv. m plotu, plane pažymėtu taškais (duomenys neskelbtini)) kitais tikslais (visuomenės poreikiams). Nustatytu kelio servitutu visuomenės poreikiams suteikta teisė naudotis pėsčiųjų taku, kuris kerta žemės sklypą iš keturių pusių ir yra padengtas betono plytelėmis.

12. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2022 m. gegužės 3 d. išplėstinio išrašo duomenimis, žemės sklypo savininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir direktoriumi nuo 2016 m. sausio 19 d. yra A. P., kuris 2021 m. gegužės 3 d. pranešimu Nr. (12.4E)SSA-486 buvo informuotas apie žemės sklype atliekamus patikrinimus bei nustatytą Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 16.2. punkto pažeidimą, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus patikrinimo aktai TPSA-341, TPSA-367, TPSA-407 dėl tvarkos ir švaros taisyklių ir prie jų pridėtos nuotraukos neginčijamai patvirtina, jog bylai aktualiame žemės sklype, teritorijoje laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. iš vejų, žaliųjų plotų nebuvo renkamos šiukšlės, taip padarant pakartotinį pažeidimą (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-922-2021 A. P. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje, padarymą).

13. Iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. įgalioto atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio skundo pirmosios instancijos teismui bei jo paaiškinimų skundo nagrinėjimo teisme metu matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta faktines aplinkybes, jog žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. buvo netvarkomas, kaip numatyta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 16.2 punkte, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, jog jį tvarkyti turi žemės sklype nustatyto kelio servituto turėtojas. Teigia, kad kelio servitutas yra išsidėstęs per visą žemės sklypą ir jį kerta iš visų keturių pusių, todėl sklypas negali būti niekaip kitaip naudojamas, kaip tik visuomenės poreikiams arba bendram naudojimui, taigi dėl nustatyto servituto UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėto žemės sklypo nenaudoja pagal paskirtį – nevykdo gyvenamųjų namų statybos, juo naudojasi tik servituto turėtojas – gyventojai, kurie sklype ir palieka šiukšles.

14. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo įgalioto atstovo teiginiams, sprendė, jog visame žemės sklype, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), švarą ir tvarką užtikrinti bei ją prižiūrėti pagal Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisykles privalo servituto turėtojas. Šią išvadą grindė tuo, kad tarnaujančiojo daikto savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – servituto turinį sudarančiomis teisėmis nesinaudoja, o šiukšles žemės sklype, teritorijoje paliko servituto turėtoja – pėsčiųjų takais besinaudojanti visuomenė, todėl konstatavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija privalo vykdyti servituto turėtojo pareigą – tinkamai prižiūrėti visą žemės sklypą, kad jame esančiais pėsčiųjų takais galėtų normaliai naudotis visuomenė.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priimtas nutarimas formuoja ydingą teismų praktiką.

16. Servitutas yra daiktinė teisė CK 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka įtvirtinti Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

17. CK 4.114 straipsnis reglamentuoja servituto turėtojo pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, tai atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

18. Nagrinėjamu atveju nėra keliamas klausimas, kas privalo prižiūrėti tvarką ir švarą bei ją užtikrinti žemės sklypo dalyje ((duomenys neskelbtini) kv. m plote, plane pažymėtame taškais (duomenys neskelbtini)), kuriai administraciniais aktais nustatytas kelio servitutas, tai yra, tarnaujančiame daikte. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus patikrinimo aktų TPSA-341, TPSA-367, TPSA-407 dėl tvarkos ir švaros taisyklių ir prie jų pridėtos nuotraukų matyti, jog šiukšlės nustatytu laikotarpiu nesurinktos iš vejų ir žaliųjų plotų, esančių teritorijose ne tarnaujančiame daikte – pėsčiųjų takuose, o šalia jų. Tuo tarpu CK 4.114 straipsnyje reglamentuota servituto turėtojo pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą negali būti aiškinama plečiamai, nustatant servituto turėtojui pareigą tvarkyti ir prižiūrėti ne tik tarnaujantį daiktą, bet ir visą privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kuriame yra minėtas tarnaujantis daiktas – kelio servitutas. Nagrinėjamu atveju taip pat visiškai pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. vasario 1 d. sprendimais Nr. 7-4820 ir Nr. 7-4818 servitutas nustatytas ne visam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), o tik per jį einančiam pėsčiųjų takui (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) ha ((duomenys neskelbtini) kv. m) plotui iš viso (duomenys neskelbtini) ha ploto). Taip pat nenustačius, kad minėtas sklypas yra perduotas valdyti apeliantui, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, šie neturi pareigos atlikti veiksmų, susijusių su šio privataus žemės sklypo tvarkos ir švaros užtikrinimu ir palaikymu, tą privalo atlikti nekilnojamojo turto savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip tai yra numatyta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse. Pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, įsigydamas minėtą žemės sklypą, žinojo, jog nurodytai žemės sklypo daliai yra taikomas servitutas, su juo sutiko bei prisiėmė visą riziką, susijusią su šio žemės sklypo valdymu ir priežiūra. Be to, dėl kelio servituto susidariusios asmens išlaidos ir kaštai, nuostoliai (turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais) tarnaujančiojo daikto savininkui gali būti kompensuojami CK (4.10, 4.129 ir 6.249 straipsniai) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (23 straipsnio 8 dalis) nustatyta tvarka. Todėl nepagrįstai viso sklypo teritorijos priežiūrą pirmosios instancijos teismas perkėlė pėsčiųjų takais besinaudojančią visuomenę atstovaujančiai savivaldybės administracijai.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai analizavo šiukšlių susidarymo bei jų kilimo priežastis minėtame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, nustatytu atveju užfiksuotas ne pats šiukšlinimo faktas, už kurį administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, atlikęs tokius veiksmus, o žemės sklypo savininko pareigos užtikrinti švarą ir tvarką miesto teritorijoje nesilaikymas. Aplinkybė, ar žemės sklypo savininkas vykdo veiklą minėtame sklype, reikšmės nustatyto pažeidimo kvalifikavimui neturi. Kaip minėta, Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklės nustato Šiaulių miesto švaros ir teritorijos priežiūros reikalavimus, fizinių ir juridinių asmenų pareigas švarai ir tvarkai mieste užtikrinti, todėl veiklos nevykdymas minėtame žemės sklype niekaip neatleidžia savininko pareigos vykdyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus – šiuo atveju Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 16.2 punkto reikalavimo iš vejų, žaliųjų plotų, krūmų, griovių reguliariai rinkti šiukšles.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat akcentuoja, kad Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 4 punkte numatytas tvarkytojų sąrašas nėra baigtinis (tvarkytojai – už švarą ir tvarką atsakingi miesto ribose esančio nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan. (įstaigos, įmonės, gamyklos, maldos namai, kariniai daliniai, visuomeninės ir politinės organizacijos, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, vaikų mokymo ir ugdymo įstaigos, aukštosios mokyklos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai, garažų, sodininkų bendrijos, individualiųjų namų, žemės sklypų savininkai ir kiti)) bei pagal 9 punktą savivaldybės administracija organizuoja ir koordinuoja ne tik bendro naudojimo viešųjų vietų teritorijų tvarkymą, bet ir šiose taisyklėse nustatytais atvejais kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomų teritorijų tvarkymą.

21. Remiantis Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 6 ir 9 punktais, savivaldybės administracija organizuoja ir koordinuoja bendro naudojimo viešųjų vietų teritorija tvarkymą, tai yra gatvių, vejų, pėsčiųjų bulvarų ir takų, aikščių, parkų, paplūdimių, pakrančių, tiltų, viadukų, kapinių ir kitų teritorijų, bei šiose taisyklėse nustatytais atvejais kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomų teritorijų tvarkymą. Minėti atvejai nustatyti šių taisyklių 9.5 punkte ir yra susiję tik su žolės nupjovimo organizavimu (atsižvelgdama į gyventojų viešąjį interesą, grėsmes viešajam saugumui (gaisrų, erkių platinamų ligų prevencija), gali neaptvertose, priskirtose, kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais pagrindais faktiškai valdomose teritorijose, kuriose žolė nenupjaunama iki šių taisyklių 16.2 papunktyje nustatytų terminų, organizuoti žolės nupjovimą). Nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai yra susiję ne su žolės pjovimu, o su pakartotiniu šiukšlių nesurinkimu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, nustatyto žemės sklypo savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, šis žemės sklypas nėra priskirtas bendro naudojimo teritorijoms bei jokiais pagrindais nėra perduotas naudotis kitam subjektui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įeina į Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 4 punkte numatytas tvarkytojų sąrašą (žemės sklypo savininkas). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemės sklypo dalyje, kurioje nėra nustatytas kelio servitutas, tvarką ir švarą neabejotinai privalo užtikrinti ne savivaldybės administracija ar kitas subjektas, o šio nekilnojamojo turto savininkas, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip tai numatyta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse.